Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN20.-477-369/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
AN20.-477-369/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00684-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
D. A., S. A. Q.
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
Kategorijos
Teikimas Nr. AN20.-477-369/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00684-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Sandrai Bertašei (nuotoliniu būdu),

suinteresuotiems asmenims D. A. ir S. A. Q. (nuotoliniu būdu),suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Linui Songailai (nuotoliniu būdu),vertėjams S. A., Z. E. O. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų platformą ZOOM, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais prisistatantiems D. A., gim. (duomenys neskelbtini)(ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), S. A. Q., gim. (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), ir D. D. A., gim. (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 17 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir VSAT) teikimas, kuriuo prašoma (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais prisistatantiems D. A., S. A. Q. ir jų nepilnamečiam vaikui D. D. A. 6 mėnesių laikotarpiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 29 d. Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikė neteisėtų migrantų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais prisistatantys D. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. A. Q., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Minėti užsieniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje tik po to, kai pareigūnai juos sulaikė ir pristatė į užkardą.

2021 m. spalio 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21M36093 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais prisistatantiems D. A., S. A. Q. ir jų nepilnamečiam vaikui D. D. A. ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Užsieniečiai su skundu kreipėsi į Migracijos departamento komisiją, prašydami panaikinti minėtą sprendimą. Migracijos departamento komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2391 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečiai su priimtais Migracijos departamento sprendimais Nr. 21M36093 ir Nr. 6K-2391 nesutiko ir apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui.

Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 2 d. Migracijos departamento sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Pabėgėlių priėmimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. išnagrinėjęs užsieniečių skundą, priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21M36093 rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „Uždrausti asmenims D. A. ir S. A. Q. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat pakeitė rezoliucinės dalies 4 punktą, jį išdėstant taip „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl D. A. ir S. A. Q. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atitinkamai pakeitė ir Migracijos departamento prie LR VRM 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. Nr. 6K-2391 dalį.

2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. eA-1952-552/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą.

Teikime nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę siūloma skirti tuo pagrindu, jog pasikeitė minėtų užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, įvertinus jų keliamą nelegalios migracijos grėsmę, tai, kad D. A., S. A. Q. ir D. D. A. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami jokių asmens tapatybės bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyti pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvoje. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl neskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad užsieniečiai gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (b.l. 2).

VSAT atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė tenkinti. Prašo nustatyti 6 mėnesių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, nes per 6 mėnesius planuoja deportuoti užsieniečius. (duomenys neskelbtini) piliečių šiemet išvyko į kilmės šalį 467, 9 asmenys buvo deportuoti priverstinai. Kadangi asmenys neturi dokumentų, reiktų kreiptis į ambasadą, kuri yra Varšuvoje. Pasirūpinama grįžimo pažymėjimais, tada derinami reisai, nes tiesioginio reiso nėra. Deportuojamus asmenis palydi pareigūnai. Tokio proceso organizavimas užtrunka. Užsieniečių asmens tapatybės nustatymu užsiima užsieniečių registracijos centras, jie turi kreiptis dėl dokumentų. Kol kas jie traktuojami taip, kaip prisistatė. Jokių jų dokumentų kopijų jie neturi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. A. ir S. A. Q. teismo posėdyje paaiškino, kad jie nesutinka su Migracijos departamento sprendimu dėl jų išsiuntimo iš šalies, prieštarauja migracijos prašymui ir nesutinka būti apgyvendinti centre be laisvės judėti. Jie sutinka būti apgyvendinti pabėgėlių priėmimo centre, tačiau nori turėti laisvę judėti. D. A. nori turėti galimybę susirasti Lietuvoje darbą pagal kirpėjo specialybę. Jis neturi tikslo bėgti į kitą šalį. Jis neturi giminių Europoje, turi tik draugų. Jis pats pinigų neturi, gaus paramą iš Valstybės. Jo žmona gali dirbti siuvėja.

Suinteresuotų asmenų atstovas prašė netenkinti teikimo, nes nėra jokių teisinių galimybių deportuoti jo atstovaujamuosius užsieniečius. Šiuo atveju joks bendradarbiavimas tarp (duomenys neskelbtini)Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių neegzistuoja. Šią aplinkybę pripažino ir Vidaus reikalų ministrė, pasakydama, kad VSAT nesikreips dėl užsieniečių laikymo be teisės judėti pratęsimo kitam 6 mėnesių laikotarpiui. Jo teigimu, laikyti žmones jau beveik metus uždarytus, grubus teisių pažeidimas. Tai vyksta kartu su visišku VSAT neveikimu, kad būtų galima nustatyti jų asmenybę ir būtų galima juos grąžinti atgal. Nuo praėjusių mėnesių liepos mėnesio nei Migracijos departamentas, nei VSAT nesugebėjo gauti užsieniečių asmens dokumentų, tačiau jam tai užtruko vieną dieną. Šeši mėnesiai visiškai neproporcingas laikas tam, kad įvykdyti teismo sprendimą. Teisingiausias kelias - leisti užsieniečiams laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, jeigu jie pažeis šitą tvarką, jie bus grąžinti atgal. Teismų praktikoje ne kartą akcentuotas moters tautybės ir religijos ryšys, dėl to, kad moteris savarankiškai nieko neveiks be vyro, todėl apriboti visos šeimos laisvę, darant prielaidas, kad jie slėpsis, yra nepagrįsta, teismai pripažįsta moterų ir vaikų teisę judėti. Užsieniečiai būdami čia susilaukė dar vieno mažo vaiko. Prašo teismo atsižvelgti į tas aplinkybes, teikimą atmesti, palikti gyventi tame registracijos centre, kur jie gyvena, ir leisti judėti už centro ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Pažymėtina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Minėto Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienos iš alternatyvių sulaikymui priemonių – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai).

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir kuri iki šiol nėra atšaukta, todėl turi būti taikomos minėto Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pagal po paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

Teikimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. A., S. A. Q. ir D. D. A. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir neteisėtai kirsdami valstybės sieną draudžiamoje vietoje.

Pabrėžtina, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36093 nesuteikti minėtiems užsieniečiams prieglobsčio ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, nes užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kuris šiuo metu sprendžiamas. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad minėtų užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas.

Kita vertus, nors minėti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atvirai nebendradarbiavo su Migracijos departamento darbuotojais, sprendžiant jų prieglobsčio suteikimo ir kitus teisinės padėties buvimo Lietuvoje metu klausimus, nėra nustatyta, kad jie yra pažeidę teisės aktais nustatytas apgyvendinimo taisykles. Užsieniečiai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentui nepateikė originalių jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, ką Migracijos departamentas vertino kaip nebendradarbiavimą, siekiant nustatyti jų asmens tapatybę. Užsieniečiai tyrimo metu nurodė, kad jie neturi originalių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nes jie iš jų buvo paimti Baltarusijoje. Ši aplinkybė tyrimo metu nebuvo paneigta. Jie dalyvavo apklausose, ginčų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjime. Vadinasi, jie bendradarbiavo su valstybės pareigūnais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai būtų tyčia, piktybiškai klaidinę Lietuvos Respublikos pareigūnus ar teikę jiems tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tapatybę bei teisinę padėtį. Apklausų Migracijos departamente metu D. A. ir S. A. Q. nurodė, kad jie negali grįžti į savo kilmės šalį dėl neigiamo visuomenės požiūrio, nes D. A. yra (duomenys neskelbtini) ir giminaičiai nepritaria jų santuokai. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog užsieniečiai turėtų Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra poreikis skirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – o būtent juos apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje. Šiuo atveju aktualus tik klausimas, ar tikslinga parinkti alternatyvios sulaikymo priemonės rūšį, nustatančią judėjimo apribojimus, kaip to prašo VSAT.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 18² dalį nepilnamečiai yra laikomi pažeidžiamais asmenimis, kurių teisėtų interesų ir poreikių apsaugai turi būti teikiama ypatinga reikšmė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (2021 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021, 2022 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. A-2498-520/2022).

D. A. ir S. A. Q. augina du nepilnamečius vaikus: vieną (duomenys neskelbtini) metų, kitas jų teigimu gimė jau Lietuvoje. Judėjimo ribojimai užsieniečių šeimai taikomi jau pakankamai ilgą laiką - iš esmės nuo jų sulaikymo 2021 m. liepos 29 d. – 10 mėnesių, leidžiant laisvą judėjimą tik apgyvendinimo teritorijoje. Kita vertus, teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad užsieniečiai gali pasinaudoję judėjimo laisve už apgyvendinimo ribų, vengti Migracijos departamento sprendimo įvykdymo: jų įvykdytų tvarkos pažeidimų spendžiant jų prieglobsčio klausimą nefiksuota, byloje nėra duomenų, kad jie turėtų artimų ryšių su kitais užsienyje gyvenančiais asmenimis, kurių pagalba pasinaudoję galėtų išvykti iš šalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pateikta duomenų leidžiančių daryti prielaidą, kad Užsieniečiai ketina pabėgti ar pasislėpti, vengdami išsiuntimo iš Lietuvos.

Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgiant į mažamečių vaikų interesus, spręstina, kad griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga, siekiant užtikrinti sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių D. A., S. A. Q. bei jų mažamečių vaikų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymą. Teismo vertinimu, tolimesnis šių asmenų judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, ypač pažeidžiamų asmenų atžvilgiu. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2411-575/2022, 2022 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. A-2498-520/2022). Dėl minėtų priežasčių Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimas tenkintinas iš dalies ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais prisistatantiems D. A., S. A. Q. bei jų nepilnamečiam vaikui D. D. A. taikytina Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsnio 1 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais prisistatantiems D. A., gim. (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), S.A. Q., gim. (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), ir D. D. A., gim. (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, - 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. birželio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, tačiau per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas