Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios UAB „Vebis“ bankroto administratoriaus M. K. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (suinteresuoti asmenys: VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, D. G., A. K., UAB „Divenda“, M. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

Nustatyta, kad 2016 m. kovo 15 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3876-794/2016 buvo iškelta bankroto byla UAB „Vebis“, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. 2016 m. liepos 19 d. įvyko BUAB „Vebis“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių balsų dauguma nutarta: susirinkimo pirmininke išrinkti A. K. (1 nutarimas); nepatvirtinti BUAB „Vebis“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. liepos 7 d. (2 nutarimas), nepatvirtinti administravimo išlaidų sąmatos ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos (3-4 nutarimai), neįgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką sudaryti pavedimo sutartį su administratoriumi (5 nutarimas), nepatvirtinti administratoriaus parengtų informacijos teikimo tvarkos projekto ir kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos (6-7 nutarimai) bei nepritarti siūlymui pripažinti BUAB „Vebis“ bankrutavusia ir siūlymui teismui taikyti įmonės likvidavimo procedūrą (8 nutarimas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Esminių procedūrinių pažeidimų teismas taip pat nenustatė, nes kaip matyti iš 2016 m. liepos 19 d. protokolo kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 80,95 proc. nuo visų teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos; susirinkime buvo sprendžiami klausimai pagal iš anksto suderintą darbotvarkę. Todėl toliau spręstina dėl administratoriaus ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Įmonių bankroto įstatymo 23 str. numato, jog spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus yra priskirtina kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tokiu būdu įgyvendinamas kreditorių autonomijos principas. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-477/2011). Kita vertus, prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą įstatymu suteikta teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.).

Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka numatyta ĮBĮ 24 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis; be to, kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo ir ši nuomonė turi būti įskaitoma į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus, apie tai paskelbiant kreditorių susirinkimo metu.

Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo atveju pagrindas panaikinti skundžiamus 2016 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, egzistuoja. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, jog iš esmės visais skundžiamais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais „prieš“ balsavusi didžiausia įmonės kreditorė (57,22 proc.) nenurodė ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių, ji nepritarė administratoriaus teikiamiems nutarimų projektams ar kokie nutarimų projektų trūkumai egzistuoja, kurie lėmė būtent tokį jos sprendimą, kai buvo nepritarta beveik visiems darbotvarkės klausimams (išskyrus 1). Teismo vertinimu, jeigu kreditorius, nuo kurio balsavimo priklauso kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimas, balsuoja „prieš“ iš esmės visais darbotvarkės klausimais, tai veikiant sąžiningai, protingai ir neturint jokių priešiškų tikslų, kreditorius visas pastabas, nesutikimus turėtų pareikšti balsavimo biuletenyje, prieš tai atitinkamai informuojant bankroto administratorių. Iš kreditorės A. K. atsiliepimo į skundą bei jo priedų matyti, jog iš esmės kreditorė nesutiko su bankroto administratoriaus pasyviais veiksmais, nesikreipiant į teismą dėl bankrutuojančios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bei žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo ir akcininko. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreditorė minėtus nesutikimo motyvus išsakė tik po skundžiamų nutarimų priėmimo, t. y. dėl į darbotvarkę įtrauktų klausimų iki kreditorių susirinkimo jokios pozicijos neišsakė ir jokių prieštaravimų nenurodė. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. nurodyta, jog administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iki šiol įmonės dokumentai administratoriui nėra perduoti, nors administratoriaus prašymu, 2016 m. birželio 30 d. buvusiam įmonės vadovui už dokumentų neperdavimą buvo paskirta 1000 Eur bauda. Įmonės dokumentai administratoriui iki šiol nėra perduoti, todėl akivaizdu, jog iki pirmojo kreditorių susirinkimo administratorius objektyviai neturėjo galimybės nustatyti tyčinio bankroto požymių bei kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 17 p. nustato, jog kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams. Taigi įstatyminis reglamentavimas lemia, jog sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo priima kreditorių susirinkimas. Kaip minėta, iki šiol įmonės dokumentai administratoriui nėra perduoti, todėl administratoriaus kreipimasis savo iniciatyva dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, negavus įmonės kreditorių pritarimo, būtų skubotas. Ginčas dėl žalos atlyginimo taip pat neabejotinai pareikalautų papildomų lėšų, tačiau, kaip minėta, administravimo išlaidų sąmata iki šiol nėra patvirtinta. Be to, ginčo pralaimėjimo atveju, bankrutuojančiai įmonei galimai tektų atlyginti priešingos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl akivaizdu, jog bankroto administratoriaus veiksmai savo iniciatyva inicijuojant ginčą dėl žalos atlyginimo be kreditorių pritarimo, vėliau kreditorių galimai būtų ginčijami, o administratorius turėtas išlaidas turės padengti iš savo lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, net ir vėliau išsakyti nepritarimo argumentai yra nepagrįsti, todėl nesudarė pagrindo balsuoti visais punktais „prieš“. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog administratoriaus galimybės tinkamai atlikti bankroto procedūras iš tikrųjų yra apribotos, kadangi iki šios dienos kreditoriai net nėra nustatę administravimo išlaidų sąmatos, tačiau nepaisant to, bankroto administratorius vis tiek ir toliau atlieka jam įstatymo nustatytas pareigas.

Kreditorė A. K. paaiškino, jog naikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus pagrindo nėra, kadangi pats administratorius per 15 dienų turi sušaukti pakartotinį susirinkimą, todėl pareiškėjas turi visas galimybes toliau vykdyti savo funkcijas, tačiau pats visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nesiima įstatyme nurodytų jam privalomų veiksmų ir netinkamai administruoja BUAB „Vebis“ bankroto procedūrą. Teismas atkreipia dėmesį, jog ĮBĮ 24 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.). Taigi pakartotinis kreditorių susirinkimas gali būti šaukiamas tik tuo atveju, jei į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusę visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai. Ginčo kreditorių susirinkime kvorumas buvo, todėl pagrindo šaukti pakartotinį susirinkimą pagrindo nebuvo. Kitoks ĮBĮ 24 straipsnio normų aiškinimas neatitiktų pakartotinio kreditorių susirinkimo teisinio instituto prasmės. Kasacinio teismo išaiškinta, jog teismas, nustatęs kreditorių susirinkimo nutarimo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-132-684/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BUAB „Vebis“ 2016 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 2-8 naikinami ir perduodami kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Be to, iš didžiausios kreditorės pateiktų duomenų matyti, jog kreditorė yra pateikusi administratoriui pasiūlymus dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, kuriais pasiūlė nutarimų projektus dėl administratoriaus įpareigojimo kreiptis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčinio bei žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo ir akcininko. Taigi bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime, be jau minėtų iš naujo svarstytinų klausimų, galės būti išspręsti ir kiti klausimai (dėl tyčinio bankroto ir žalos atlyginimo), dėl kurių iš esmės ir kilo ginčas tarp bankroto administratoriaus ir didžiausios įmonės kreditorės.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti BUAB „Vebis“ 2016 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 2-8 ir perduoti kreditorių susirinkimui juos spręsti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.