- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 1-1824-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04807-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Civilinis ieškovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Arui Petrevičiui,
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal SODRA duomenis dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, teistas:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos, subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 staripsnio 2 dalį areštu dvidešimt vienai parai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas keturiolikai parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nusoprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir dvidešimt devynioms dienoms; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams,
J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, devynių klasių išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. ir J. M. 2017 m. sausio 31 d., apie 9.45 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kai O. S. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o J. M. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, veikdami kartu, statybiniame vagonėlyje, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje, neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais atliekančiam Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui J. V. pareikalavus pateikti asmens dokumentus ir paaiškinimus, pradėjus filmuoti tarnybine vaizdo kamera Canon FS406 (inventorinis Nr. T021007224T), O. S. grasino fiziniu susidorojimu, prirėmė prie sienos J. V. ir laikė jį prispaudęs, o J. M. užlaužė nukentėjusiajam dešinę ranką bei atėmė vaizdo kamerą, tuo sukeldami nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą bei padarydami dešinės plaštakos IV-o piršto kraujosruvą odoje, kairės plaštakos IV-o piršto odos nubrozdinimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Tokiais veiksmais O. S. ir J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje.
Be to, J. M. 2017 m. sausio 31 d., apie 9.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, statybiniame vagonėlyje, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais atliekančiam Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui J. V. bei atėmė vaizdo kamerą Canon FS406 (inventorinis Nr. T021007224T) ir tyčia ją sugadino sulaužydamas ekraną, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 231,41 Eur turtinę žalą.
Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog dėl jos padarymo gailisi. Kaltinamasis nurodė, jog įvykis įvyko 2017 m. sausio 31 d. rytą Kalvarijų gatvėje. Jis pamatė, kaip nukentėjęs darbo inspektorius lauke apklausinėjo du darbuotojus. Jis prisijungė prie darbo inspektoriaus ir kitų dviejų darbuotojų pokalbio. Einant į vagonėlį darbo inspektorius klausė, kur jie dirba. O. S. darbo inspektoriui atsakė. Darbo inspektorius kažkur paskambino ir pasakė, jog kaltinamasis oficialiai nurodytoje įmonėje nedirba. Kaltinamasis aiškino, kad jam iškilo klausimų įmonės vadovybei, todėl jis norėjo išeiti iš vagonėlio, paskambinti įmonės vadovui. Darbo inspektorius neleido išeiti, liepė parašyti pasiaiškinimą, pradėjo filmuoti. O. S. paaiškino, jog jis nenorėjo, kad jį filmuotų, todėl prispaudė darbo inspektorių, o J. M. atėmė kamerą. Darbo inspektorius prieš įvykį prisistatė, rankose ar ant kaklo tuėjo pažymėjimą. Nukentėjusįjį prispaudė prie sienos, kadangi norėjo atimti kamerą. Galėjo nukentėjusiajam grasinti fiziniu susidorojimu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, jog viskas taip ir buvo, kaip nurodyta apklausų protokoluose. Kaltinamasis teigė, kad jis tiksliau įvykio aplinkybių neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Vagonėlyje įvykio metu buvo nukentėjusysis, jis, J. M. ir dar vienas asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu J. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, jog dėl jų padarymo gailisi. Įvykis įvyko statybų aikštelėje, kuri buvo Kalvarijų gatvėje. Šis įvykis galėjo vykti 2017 m. sausio 31 d. Kaltinamasis paaiškino, jog jis stovėjo kartu su kitu kolega ir nukentėjusysis juos pakvietė eiti į statybinį vagonėlį. Įvykio vietoje buvo ir O. S.. Darbo inspektorius pradėjo klausinėti, kur jie dirba, prašė pateikti dokumentus. Buvo išsiaiškinta, kad jis ir O. S. įmonėje nedirba. Darbo inspektorius paprašė dokumentų, pradėjo filmuoti. O. S. paprašė nefilmuoti. Kaltinamasis nurodė, jog nelabai atsimena, kaip išėjo, kad sulaužė kamerą. Kamerą sulaužė, kai norėjo ją atimti iš nukentėjusiojo. Tuo metu, kai buvo bandoma atimti kamerą, O. S. buvo šalia. Inspektorius kamerą tikriausiai laikė dešinėje rankoje. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, jog viskas taip ir buvo, kaip nurodyta apklausų protokoluose. Darbo inspektoriui galėjo grasinti, vartoti necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis nurodė, jog pripažįtsa visas kaltinime nurodytas aplinkybes, su civilinio ieškovo atstovu ir nukentėjusiuoju susitaikė, padarytą žalą atlygino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu O. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2017 m. sausio 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Jo darbo vieta yra statybose, esančiose Kalvarijų g. 84, Vilniuje. Jis 2017 m. sausio 31 d., apie 9.00 val., buvo darbe, dirbo netoli J. ir V., jų pavardžių nežino. Pamatęs, kad prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, susidomėjo ir priėjo. Vyras prisistatė darbo inspektoriumi ir pakvietė į statybinį vagonėlį, norėdamas gauti jų duomenis patikrinimui, ar jie oficialiai dirba statybose. O. S. teigė, jog jis J., V. ir darbo inspektorius nuėjo į vagonėlį. Pastarasis užrašė jo duomenis ant lapelio, tada paskambinęs pasakė, kad šis oficialiai statybose nedirba ir liepė rašyti pasiaiškinimą. O. S. nurodė, kad jis atsisakė, kadangi inspektorius nedavė jam galimybės pasikalbėti su įmonės direktoriumi. Be to, tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. J. ir V. pasiaiškinimus rašė. Jis norėjo išeiti iš vagonėlio ir pasikviesti savo direktorių, tačiau darbo inspektorius nei vieno iš jų neišleido. Tada jis rankomis prispaudė inspektorių prie vagonėlio sienos, o J. atėmė iš inspektoriaus rankos vaizdo kamerą ir ją sulaužė. Kokiu būdu J. atėmė iš inspektoriaus kamerą, nematė. Vėliau jis inspektorių paleido. Inspektorius nuėjo pas apsaugą ir paprašė iškviesti policiją. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. (b. l. 44)
Ikiteisminio tyrimo metu O. S. papildomai parodė, kad grasino darbo inspekcijos darbuotojui susidorijimu, tačiau nieko konkrečiai mintyse neturėjo. Tai buvo tik žodžiai, kadangi buvo išgėręs. Dėl savo veiksmų labai gailisi. (b. l. 64)
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad dirba statybose, esančiose Kalvarijų g. 84, Vilniuje, betonuotoju. Kaip tiksliai vadinasi jo darbovietė, neprisimena, namuose turi priėmimo į darbą dokumentą, tačiau jame padaryta klaida, t. y. netaisyklingai įrašytas jo asmens kodas. Jis dirba statybose apie tris savaites. Jis 2017 m. sausio 31 d. 8.00 val. atėjo į darbą, truputį atsigėrė alaus. Jam bedirbant kartu su V. L., į statybas atėjo Darbo inspekcijos darbuotojai. Vienas iš jų nuėjo pas įmonės direktorių, o kitas priėjo prie jų, prisistatė ir paprašė asmens dokumento. Jie jam padavė dokumentus, o inspektorius pasakė, kad J. M. įmonėje neįdarbintas. Visą laiką inspektorius filmavo turima vaizdo kamera. Vėliau inspektorius paprašė nueiti į statybinį vagonėlį parašyti paaiškinimą. Jie nuėjo ir pradėjo rašyti. Tuo momentu įėjo O. S., kuris pradėjo sakyti inspektoriui, kad nustotų filmuoti. J. M. teigė, kad jis taip pat pradėjo sakyti inspektoriui tą patį, tačiau jis tęsė filmavimą. Tuomet jis išplėšė vaizdo kamerą inspektoriui iš rankų ir sulaužė jos ekraną. Nei jis, nei O. S. nenaudojo fizinės jėgos prieš darbo inspektorių. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir juos išvežė į komisariatą. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, žalą atlygins. (b. l. 38, 50)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. V. parodė, kad jis dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje darbų inspektoriumi. Pagal Vilniaus skyriaus vedėjos pavedimą jis kartu su inspektoriais G. K. ir R. T. nuvažiavo į statybos objektą, esantį Kalvarijų g. 84, Vilniuje, patikrinti darbų saugos bei nelegalaus darbo. Objekte buvo nustatyti dirbantys asmenys ir patikrinta, ar apie juos pranešta SODRA. Buvo nustyta, kad apie darbuotojus J. M. ir V. L. nebuvo pranešta SODRA. J. V. teigė, kad su minėtais asmenimis nuėjo į statybos vagonėlį sutikrinti jų duomenų ir paimti paaiškinimus. Į vagonėlį su darbuotojais nuėjo vienas. Vėliau į vagonėlį atėjo O. S.. Vyrai nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vyrams atsisakius rašyti paaiškinimus, jis pradėjo filmuoti. Tuomet prie jo priėjo O. S., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais, bandė atimti kamerą. Nukentėjusysis aiškino, jog tuomet jis išėjo iš vagonėlio pažiūrėti, kur yra jo kolegos, tačiau kolegų nematė. Lauke vyrai nurodė, kad parašys paaiškinimus. Jis befilmuodamas grįžo atgal į vagonėlį. Vagonėlyje O. S. atsisakė ir vėl rašyti paaiškinimą, reikalavo advokato. O. S. agresyviai pradėjo reikalauti nustoti filmuoti ir priartėjęs prie jo bandė atimti vaizdo filmavimo kamerą. J. V. teigė, jog jis pradėjo eiti atgal ir atsirėmė į sieną. O. S. jį prispaudė prie sienos. Tuo metu prie jo priėjo V. L. ir J. M., kuris griebė už vaizdo filmavimo kameros bei rankos ir užlaužęs ranką bandė atimti vaizdo filmavimo kamerą. Taip J. M. elgiantis buvo sulaužyta vaizdo filmavimo kamera, kuri priklauso Valstybinei darbo inspekcijai. J. M. su viena ranka laikė vaizdo filmavimo kamerą, su kita ranka suko vaizdo stebėjimo kameros ekraną ir taip iš rankų ištraukė vaizo filmavimo kamerą. O. S. J. M. pasakė išimti kortelę iš vaizdo filmavimo kameros. (b. l. 16-17)
Ikteisminmio tyrimo metu nukentėjusysis J. V. papildomai parodė, kad 2017 m. sausio 31 d., apie 9.50 val., pagal 2017 m. sausio 24 d. pavedimą jis kartu su Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriais R. T. ir G. K. atliko statomo daugiabučio, esančio Kalvarijų g. 84, Vilniuje, patikrinimą. Įėję į aptvertą teritoriją jie prisistatė objekto sargui, kuris nurodė, jog atsakingi už statybos objektą asmenys yra vagonėliuose. R. T. nuėjo ieškoti statybos vadovo, kuris galėtų kartu dalyvauti tikrinant statybos objektą dėl galimų darbų saugos pažeidimų atliekant statybos darbus. Tuo metu jis ir G. K. patikrino asmenis, kurie pjaustė armatūrą. Asmenys prisistatė esantys J. M. ir V. L.. J. M. nurodė, kad įmonėje dirba apie vieną mėnesį, V. L. – apie tris mėnesius, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kokioje įmonėje dirba. Galiausiai V. L. nurodė, kad jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus SODRA informacinės sistemos duomenis, asmenų įmonės apdraustųjų sąrašuose nebuvo. Darbuotojų buvo paprašyta pateikti asmens dokumentus ir paaiškinimus. Kartu su minėtais asmenimis jis nuėjo į statybinį vagonėlį. R. T. kartu su G. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu-direktoriumi G. S. nuėjo į statomą pastatą tikrinti kitų dirbančių darbuotojų tapatybių, taip pat kaip darbuotojai laikosi darbų saugos bei sveikatos reikalavimų atliekant statybos darbus. Vagonėlyje darbuotojams pateikė Valstybinės darbo inspekcijos patvirtintus paaiškinimų blankus, o darbuotojai pateikė asmens tapatybės korteles. Tuo metu į statybinį vagonėlį atėjo asmuo, prisistatęs O. S.. Jis nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tris savaites. Dokumento pateikti negalėjo. Patikrinus SODRA duomenis, tokio asmens įmonės apdraustųjų sąrašuose nebuvo. Darbuotojui taip pat buvo pateiktas paaiškinimo blankas ir paprašyta pateikti paaiškinimą raštu. O. S. sužinojęs, kad apie jo įdarbinimą patikrinimo metu dar nebuvo pranešta, atsisakė teikti paaiškinimą, reikalavo advokato. Asmuo buvo įspėtas dėl atsakomybės teikti paaiškinimą. J. V. aiškino, jog tuo metu jis pradėjo filmuoti tarnybine vaizdo kamera. O. S. vartodamas necenzūrinius žodžius pareikalavo nefilmuoti, grasino susidorojimu, siūlė susitikti po darbų vyriškai pakalbėti, necenzūriškai išvadino nukentėjusįjį ir prirėmęs pastarąjį prie sienos mėgino atimti filmavimo kamerą. J. V. aiškino, jog vengdamas tiesioginio smurto ištrūko iš statybinio vagonėlio. Lauke inspektorių G. K. ir R. T. nesimatė, kadangi jie tuo metu patikrinimą atlikinėjo statomo namo ketvirtame aukšte. J. M., O. S. ir V. L. išėjo iš vagonėlio. J. M. ir O. S. vartojo necenzūrinius žodžius, šaipėsi. Po trumpo pokalbio nusiraminus darbuotojai nurodė, kad gali tęsti procedūras dėl paaiškinimų. Nukentėjusysis nurodė, jog tuomet pastebėjo, kad filmavimo kamera išsijungusi, tad vėl ją įjungė. Tai pavyko ne iš pirmo karto, kadangi įjungus vaizdo kamerą buvo metamos kažkokios klaidos, susijusios su atminties kortele, dėl ko pradėti įrašo neleido. Galiausiai iš kelinto karto pakartotinai įjungus ir išjungus vaizdo kamerą pavyko pradėti įrašą. Siekiant apsiklausti asmenis grįžo į vagonėlį. Vagonėlyje O. S. pradėjo kartoti, kad paaiškinimo nerašys, nebent tik su įmonės advokatu. Po kurio laiko atsisakė rašyti ir J. M., kuris pareikalavo grąžinti dokumentą. Jam buvo paaiškinta, kad dokumentas bus grąžintas, kai asmuo pateiks paaiškinimą ir jis duomenis užsirašys į patikrinimo aktą. Nukentėjusysis teigė, jog tuo momentu vaizdo įrašas nutrūko dėl nežinomų priežasčių, nors to nežinodamas jis ir toliau laikė kamerą manydamas, kad filmuoja konfliktą. O. S. pamatęs, kad toliau yra filmuojamas, agresyviai artėjo link nukentėjusiojo reikalaudamas nefilmuoti, išvadino necenzūriniais žodžiais bei grasino susidoroti. J. V. atsitraukinėdamas pakėlė tarnybinę vaizdo kamerą, kad O. S. nepasiektų, tačiau šiam į pagalbą atėjo J. M.. Kol O. S. laikė nukentėjusįjį prirėmęs prie sienos, J. M. užlauždamas jam dešinę ranką laužė kamerą, o atėmęs ją laužė abiem rankom, persukdamas tarnybinės vaizdo kameros ekraną bei jį sulaužydamas. Šio incidento metu J. V. buvo sužaloti abiejų rankų pirštai, apdraskyta kairė plaštaka, patemptas dešinys petys. O. S. tuo metu šaukė rusiškai „išimk kortelę, išimk kortelę“. J. V. teigė, kad jis ištraukė iš J. M. rankų vaizdo kamerą ir išbėgęs iš vagonėlio paprašė lauke esančių asmenų iškviesti policiją, kadangi buvo užpultas. Policiją iškvietė objekto sargas. Nukentėjusysis paskambino inspektoriui G. K., kad ateitų jam į pagalbą. Tuomet priėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas A. U., su kurio dalyvavimu ir buvo tęsiama apklausa bei jam buvo trumpai paaiškintos užpuolimo aplinkybės. Netrukus atėjo ir inspektorius G. K., kuris toliau tęsė vaizdo filmavimą savo tarnybine kamera. Praėjus apie 15 minučių nuo skambučio atvyko policija, kuriai buvo paaiškintos aplinkybės bei nurodyti incidente dalyvavę asmenys. Apie 12.00 val. nuvyko į Centro polikliniką, esančią Kalinausko g. 4, Vilniuje, kur šeimos gydytoja užfiksavo sužalojimus. (b. l. 20-21)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad 2017 m. sausio 31 d., apie 9.50 val., pagal 2017 m. sausio 24 d. pavedimą jis kartu su Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriais R. T. ir J. V. atliko patikrinimą statybos objekte, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje. Tikrino, ar darbuotojai objekte dirba legaliai. Įėjus į teritoriją pamatė dirbančius J. M. ir V. L.. Inspektoriai prie jų priėjo, prisistatė ir paprašė pasakyti, kurioje įmonėje dirba bei prisistatyti. V. L. darbo dokumentai buvo tvarkingi, o J. M. pasakė, kad jo dokumentai yra statybiniame vagonėlyje. J. V. nuėjo kartu su J. M. į vagonėlį, o liudytojas su kolega nuėjo toliau tikrinti kitų darbininkų. Už 5-10 minučių jam būnant statomo daugiabučio ketvirtame aukšte paskambino J. V. ir paprašė pas jį ateiti, kadangi jam darbininkai sulaužė tarnybinę kamerą ir reikalinga pagalba. G. K. nurodė, jog, jam atėjus, lauke prie vagonėlio stovėjo J. V. kartu su O. S., tačiau tiksliai jau neprisimena, o vagonėlyje buvo J. M., kuris rašė paaiškinimą. Eidamas link jų pradėjo filmuoti tarnybine vaizdo kamera. O. S. elgėsi palyginus ramiai, tačiau rašyti paaiškinimą atsisakė. Vėliau priėjo darbų vadovas, kuriam paaiškino situaciją. J. V. parodė sulaužytą tarnybinę vaizdo kamerą, pasakė, kad vagonėlyje O. S. pradėjo prieštarauti dėl vykstančio patikrinimo, tada prisijungė ir J. M.. Vėliau jie abudu prispaudę J. V. prie vagonėlio sienos užlaužė jam ranką ir sulaužė tarnybinę vaizdo kamerą. Pats liudytojas to nematė, jam apie tai pasakojo J. V.. (b. l. 26)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. U. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Jis 2017 m. sausio 31 d. buvo statybos objekte, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje. Jis buvo statybos vagonėlyje, esančiame šalia įėjimo į objektą. Tikslaus laiko neatsimena, kai į jo vagonėlį atėjo Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas ir pakvietė jį ateiti prie kito statybinio vagonėlio, kuris yra atokiau nuo jo, kadangi ten įvyko konfliktas. A. U. priėjo, ten stovėjo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, J. M., O. S. ir kiti darbininkai. Jie tarpusavyje ginčijosi. Inspektorius liudytojui parodė sulaužytą vaizdo kamerą, sakė, kad minėti darbuotojai ją sulaužė. Dėl ko kilo konfliktas, kas būtent įvyko, jis nežino. (b. l. 28)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba statybose, esančiose Kalvarijų g. 84, Vilniuje, pagalbiniu darbuotoju apie tris mėnesius. Jis 2017 m. sausio 31 d. ryte kartu su J. M. pjovė armatūrą. Prie jų priėjo darbo inspektorius, kuris prisistatė ir paprašė jų pateikti asmens dokumentus. Paskui inspektorius paprašė V. L. ir J. M. praeiti į statybinį vagonėlį, parašyti paaiškinimus dėl darbo minėtose statybose, t. y. ar dirba ten legaliai. Jie trise nuėjo į vagonėlį, inspektorius davė pasiaiškinimo lapus ir V. L. pradėjo rašyti. J. M. liepė inspektoriui nustoti filmuoti. Tik tuomet pamatė, kad inspektorius laiko rankoje kamerą ir filmuoja. Tuomet į vagonėlį atėjo O. S., kuris taip pat liepė inspektoriui nustoti filmuoti, bet tiksliai teigti to negali, nes rašė pasiaiškinimą. Po to viskas labai greitai įvyko. V. L. teigė, jog pamatė, kad visi išbėgo iš vagonėlio, inspektorius pradėjo kviesti policiją. V. L. išėjo į lauką paprašyti inspketoriaus, kad grąžintų jam jo asmens dokumentą. Lauke, prie vagonėlio, stovėjo inspektorius, O. S. ir J. M., po to priėjo darbo vadovai. Kaip buvo sulaužyta vaizdo kamera ir ar buvo susistumdymas, nematė. (b. l. 30)
Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus rašto matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, kadangi 2017 m. sausio 31 d. vyriausieji darbo inspektoriai R. T., J. V. ir G. K. apie 09.50 val. atliko patikrinimą pagal gautą skundą dėl pažeidimų darbų saugos klausimais ir galimo nelegalaus darbo statybos objekte, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje. Patikrinimo metu nukentėjo J. V., iš kurio buvo bandoma atimti filmavimo kamerą, prirėmus jį prie sienos statybos vagonėlyje. Be to, įvykio metu buvo sugadinta vaizdo kamera „Canon FS406, inventorinis Nr. T021007224T“, priklausanti Darbo inspekcijai, dėl ko institucija patyrė 256,89 Eur turtinį nuostolį. (b. l. 11)
Iš elektroninio laiško matyti, kad iš S. T. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog statyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Giedraičių g. 45 bei šalia, nuolat pažeidinėjama darbų sauga įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie galimai objekte naudoja neapskaitinį betoną. Įtariama, kad šioje įmonėje kai kurie asmenys dirba nelegaliai. Darbuotojai dirba be saugos diržų, kai kurie ir be šalmų. Kopėčios, esančios viršutniame aukšte, niekur nepritvirtintos ir neapsaugotos. (b. l. 22)
Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojo 2017 m. sausio 24 d. pavedimo atlikti patikrinimą matyti, kad R. T., J. V., G. K. buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorijoje. (b. l. 23)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. sausio 31 d. 09.45 val. Bendrasis pagalbos centras gavo statybos vadovo pranešimą, jog statybvietėje darbų inspekcijos darbuotojai atėjo patikrinimui ir viską filmuoja, vienas iš darbuotojų pasipiktino, stvėrė už kameros, ją sugadino, vyksta konfliktas. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad du asmenys pristatomi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. (b. l. 3, 4)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinkitinės „Vytis“ patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. sausio 31 d., apie 10.00 val., gavo pranešimą, jog statybvietėje, esančioje Kalvarijų g. 84, kilus konfliktui tarp dviejų darbininkų ir Darbo inspekcijos darbuotojo buvo sugadinta Darbo inspekcijos darbuotojo vaizdo kamera. Nuvykus į įvykio vietą, į policijos pareigūnus kreipėsi Darbo inspekcijos atstovas J. V., kuris nurodė, kad jam atvykus patikrinti statybvietėje dirbančių darbininkų ir viską fiksuojant vaizdo kamera vienas iš ten dirbančių statybininkų J. M. čiupo už vaizdo kameros, ją sulaužė. Kitas statybininkas O. S. prirėmė Darbo inspekcijos atstovą prie sienos. Minėti darbuotojai buvo pristatyti į policijos komisariatą. (b. l. 5)
Iš O. S. paaiškinimo matyti, kad darbo metu buvo darbo vagonėlyje, į kurį atėjo darbo inspketoriai ir pareikalavo asmens dokumento ir darbo pažymėjimo. Darbo inspektorius su juo elgėsi šiurkščiai, dėl to jis darbo inspektorių prispaudė prie lango. Darbo inspektorius jį atstūmė, dėl ko jis nukrito po stalu, kadangi buvo neišsiblaivęs. Kas įvyko paskui, nematė. (b. l. 67)
Iš J. M. patikslinimo matyti, kad jis apie porą savaičių dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Dirba statybos objekte, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje. Jis 2017 m. sausio 31 d., apie 09.00 val., į statybos objektą atvyko Darbo inspekcijos darbuotojai, kurie tikrino, ar yra legaliai dirbama. Darbo inspekcijos darbutojai jam liepė rayšti paaiškinimą. Kai jis rašė paaiškinimą, Darbo inspekcijos darbuotojas tai filmavo. J. M. nurodė nefilmuoti. Kad Darbo inspekcijos darbutojas nefilmuotų, O. S. jį prirėmė prie sienos, o J. M. pagriebė už kameros. Jam sugriebus už kameros, ji sulūžo. Paskui Darbo inspekcijos darbuotojas išėjo iš vagonėlio ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl to, kad sulaužė kamerą, gailisi, žalą atlygins. (b. l. 53)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. sausio 31 d. 10.40 val. O. S. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. (b. l. 66)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. sausio 31 d. 10.33 val. J. M. buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. (b. l. 52)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vaizdo filmavimo kamera. Apžiūrėjus nustatyta, kad vaizdo filmavimo kamera yra „Canon“ sidabrinės spalvos. Vaizdo filmavimo kameros ekranas yra atlenktas, suaižėjęs. Vaizdo filmavimo kameros atlenkimo vietoje matyti įlenkimai. (b. l. 6-8)
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus J. V. vaizdo įrašai, įrašyti į CD laikmeną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „MOV021“ matyti V. L., apsirengęs rudos spalvos striuke, užsidėjęs mėlyną statybinį šalmą, J. M., apsirengęs juodai raudona darbine striuke ir užsidėjęs geltonos spalvos statybinį šalmą, O. S., apsirengęs pilkos spalvos darbine striuke ir užsidėjęs mėlynos spalvos statybinį šalmą. Minėti asmenys eina į pilkos spalvos kraštinį statybinį vagonėlį. Užėjus J. V. paprašo parašyti paaiškinimus. V. L. atsisėda vagonėlyje prie esančio stalo. J. M. stovi prie rūbų pakabos ir rusų kalba pasako darbo inspektoriui, kad patrauktų savo kamerą. O. S. pasako, kad be advokato jokių parodymų neduos, užsirūko. J. M. pareikalauja J. V. grąžinti jo pasą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „MOV020“ matyti vagonėlyje prie rūbų pakabos stovintis J. M., šalia kurio stovi O. S.. J. V. prašo asmenų prisėsti ir pateikti paaiškinimus. Tuomet O. S. trenkia dešine ranka į J. V. laikomą vaizdo kamerą, vartoja necenzūrinius žodžius, rusų kalba nurodo padėti kamerą, nes kitaip ją sulaužys. O. S. dar kelis kartus eidamas link J. V. trenkia ranka per kamerą ir atsidarius vagonėlio durims į lauką išeina darbo inspektorius, o jam iš paskos O. S. ir J. M.. (b. l. 9-10)
Iš specialisto išvados Nr. G 335/2017(01) matyti, kad J. V. nustatyta dešinės plaštakos IV-o piršto kraujosruva odoje, padaryta kietu, buku daiktu, kairės plaštakos IV-o piršto odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nuodytu laiku, t. y., 2017 m. sausio 31 d. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustayti kūno sužalojimai pagal jų lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą nebūdingi griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos nukentėjusiojo ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti žalojusį objektą (objektus), neužsifiksavo. (b. l. 32)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, o J. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Tiek O. S., tiek J. M. prisipažino padarę nusikalstamas veikas. O. S. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis rankomis prispaudė nukentėjusįjį prie vagonėlio, kuriame taip pat buvo J. M. ir kitas darbininkas, sienos, o tuo metu J. M. atėmė iš nukentėjusiojo rankos vaizdo kamerą, ją sulaužė. Kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiajam grasino susidorojimu. Minėtus veiksmus padarė, kadangi nukentėjusysis neleido išeiti iš vagonėlio, liepė rašyti pasiaiškinimą, pradėjo filmuoti vaizdo kamera. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu O. S. duoti parodymai patvirtina, jog jis suprato, kad nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas (darbo inspektorius) ir įvykio metu atliko savo tarnybines funkcijas. J. M. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog kartu su O. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris įvykio metu vykdė savo tarnybines funkcijas, jis, bandydamas atimti iš nukentėjusiojo vaizdo kamerą ir plėšdamas ją iš nukentėjusiojo rankos, šią kamerą sugadino. Kaltinamasis teisme nurodė, jog viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, darbo inspektoriui galėjo grasinti, vartoti necenzūrinius žodžius. Neteisėtus veiksmus padarė, kadangi nenorėjo būti filmuojamas vaizdo kamera. Nusikalstamų veikų padarymo faktus bei kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti duomenys, kurie yra laikytini įrodymais. Nukentėjusiojo J. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog įvykio metu jis atliko savo tarnybines funkcijas. Tuo metu, kai jis įvykius, vykusius statybiniame vagonėlyje, fiksavo vaizdo kamera, O. S. elgėsi agresyviai, grasino susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė atimti vaizdo kamerą, prispaudė jį prie sienos. Kai nukentėjusysis buvo prispaustas prie sienos, J. M. sugriebė už vaizdo kameros bei jo rankos, užlaužęs dešinę ranką bandė atimti vaizdo kamerą. Dėl kaltinamojo J. M. veiksmų vaizdo kamera, kuri priklauso Valstybinei darbo inspekcijai, buvo sulaužyta. Įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužaloti abiejų rankų pirštai, apdraskyta kairė plaštaka, patemptas dešinys petys. Taigi nukentėjusiojo parodymai patvirtina tiek fizinės prievartos panaudojimo, tiek grasinimų fiziškai susidoroti išsakymo (O. S. atveju), tiek turto sugadinimo faktus. Ikiteisminio tyrimo meu duoti liudytojo G. K. pardoymai patvirtina, jog atlikdamas tarnybines funkcijas J. V. kartu su J. M. ir kitu asmeniu, kuriems nukentėjusysis prisistatė, nurodė savo pareigas, nuėjo į statybinį vagonėlį. Netrukus nukentėjusysis paskambino liudytojui ir informavo, kad statybininkai sulaužė tarnybinę vaizdo kamerą, jam reikalinga pagalba. Nuėjus pas J. V., šis parodė sulaužytą vaizdo kamerą, paaiškino, jog O. S. ir J. M. prispaudė jį prie vagonėlio sienos, užlaužė ranką ir sulaužė tarnybinę vaizdo kamerą. Iš liudytojo A. U. parodymų matyti, jog jis nežino, kodėl tarp darbininkų ir darbo inspektoriaus kilo konfliktas, tačiau jis patvirtino, jog konfliktas buvo kilęs, jis matė sulaužytą vaizdo kamerą. Faktą, jog tarp O. S., J. M. ir darbo inspektoriaus įvyko konfliktas dėl to, kad darbo inspektorius vaizdo kamera fiksavo įvykius, iš dalies patvirtina ir liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad abu kaltinamieji suprato, jog J. V. yra valstybės tarnautojas ir vykdo jam pavestas tarnybines funkcijas. Faktą, kad nukentėjusysis įvykio metu atliko tarnybines funkijas, patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojo 2017 m. sausio 24 d. pavedime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad J. V. kartu su kitais minėtos institucijos tarnautojais buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimasi nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorijoje. Vaizdo kameros sugadinimo faktą patvirtina ir apžiūros protokole užfiskuoti duomenys. Iš apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog 2017 m. sausio 31 d. buvo apžiūrėta vaizdo kamera, kuri yra sugadinta, t. y. kameros ekranas yra atlenktas, suaižėjęs, jos atlenkimo vietoje matyti įlenkimai. Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog O. S. ir J. M. įvykio metu elgėsi agresyviai, reiškė priekaištus nukentėjusiajam dėl filmavimo vaizdo kamera. Specialisto išvadoje Nr. G 335/2017(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog J. V. padaryti sužalojimai yra vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, nustatyti sužalojimai galimai buvo padaryti 2017 m. sausio 31 d.
Teismas pastebi, kad J. M. buvo kaltinamas tuo, jog grasino fiziniu susidorojimu nukentėjusiajam J. V.. Teismas konstatuoja, jog ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Nors teisme kaltinamasis nurodė, jog pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes, tuo pačiu jis kategoriškai nenurodė, jog iš tikrųjų grasino nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu. J. M. tik teigė, jog nukentėjusiajam galėjo grasinti, vartojo prieš šį necenzūrinius žodžius. Nei vienas iš baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų, kurie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, taip pat ir nukentėjusysis J. V., nėra nurodę, jog J. M. būtų grasinęs fiziniu susidorojimu. Objektvių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių konstatuoti, kad J. M. įvykio metu J. V. grasino fiziniu susidorojimu, byloje nėra. Taigi iš kaltinimo yra šalintina aplinkybė, jog minėtas kaltinamasis nukentėjusiajam grasino fiziniu susidorojimu. Tuo pačiu teismas pabrėžia, kad nurodytos aplinkybės pašalinimas, įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes, nekeičia J. M. veiksmų kvalifikavimo.
J. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad sugadino turtą, kurio vertė 256,89 Eur. Vis tik Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo minsiterijos pareiškšto civilinio ieškinio bei jo priedo matyti, jog sugadinto turto vertė yra 231,41 Eur. Taigi J. M. sugadinto turto vertė yra tisklintina, nurodant, kad ji yra 231,41 Eur. Čia taip pat pabrėžtina, jog sugadinto turto vertės patikslinimas šiuo atveju neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui.
Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad O. S. ir J. M. 2017 m. sausio 31 d., apie 9.45 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, statybiniame vagonėlyje, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje, panaudodami fizinį smurtą, o O. S. ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines funkcijas atliekančiam Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui J. V., taip pat J. M. to paties įvykio metu tyčia sugadino Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausančią vaizdo kamerą, kurios vertė 231,41 Eur. Kaltinamojo O. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, o J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį.
J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (abiejų nusikalstamų veikų padarymo atveju) pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe (turto sugadinimo atveju) pripažįstama tai, kad J. M. savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 2.36 promilių neblaivumas (b. l. 52), o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
J. M. tais pačiais veiksmais padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas (idealioji sutaptis), kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo gailisi, atlygino vienu iš nusikaltimų padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė, tiek su nukentėjusioju J. V., tiek su valstybės institucijos, kuriai vienu iš nusikaltimų buvo padaryta turtinė žala, atstovu, nei nukentėjusysis, nei civilinis ieškovas J. M. pretenzijų neturi. Taip pat teismas įvertina J. M. nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, atsižvelgia ir į tai, kad šis kaltinamasis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (bauda sumokėta, pažeidimas nevertintinas kaip itin pavojingas), jis dirba. Įvertinus aptartas aplinkybes manytina, kad J. M. padarytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio, ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog vien dalyvavimas baudžiamajame procese, kurio metu kaltinamajam buvo taikomos prievartos priemonės, padarė poveikį, kuris sustiprins jos pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taigi esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje, J. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo minsiterijos baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašė atlyginti 231,41 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas pareikšto civilinio ieškinio atisakė, kadangi nusikaltimu padaryta turtinė žala. Taigi procesas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
O. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 2.09 promilių neblaivumas (b. l. 66), o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas O. S. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Teismas įvertina kaltinamojo veiksmų pobūdį bei intensyvumą, t. y. prieš nukentėjusįjį buvo panaudota fizinė prievarta, jis buvo prispaustas prie sienos. O. S. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos (iš pataisos įstaigos kaltinamasis buvo paleistas 2016 m. lapkričio 8 d.), jis yra ne kartą baustas administracine tvarka (jis baustas už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo įžeidimą, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, smulkias vagystes), paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog O. S. išvadų nedaro, savo elgesio nekoreguoja, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir nusikalstamas veikas, todėl jam už nusikaltimo padarymą yra skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, dirba. Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, O. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas ženkliai mažesnis, nei atitinkamo Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka O. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti O. S. panaikintinas pradėjus bausmės vykdymą.
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą O. S. atidedant. Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju nepadėtų įgyvendinti bausmės tikslų, neužtikrins teisingumo principo realaus įgyvendinimo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam J. M. teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. S. paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti O. S. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su su nukentėjusiu asmeniu bei valstybės institucijos atstovu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. M., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo minsiterijos baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.