- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2-609-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelio servisas Vilniuje“
- Trečiasis asmuo
- Kelias "Tanagra" VĮ VSDFV Pavevėžio skyrius Padangų profesionalai SKUBA
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelio servisas Vilniuje“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kelio servisas Vilniuje“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Tarp šalių kilo ginčas dėl pirmajame kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Notisa“. 2014 m. lapkričio 18 d. įvyko pirmasis atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame nutarimu Nr. 3 patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorius UAB „Skuba“ prieš pirmąjį kreditorių susirinkimą prašė administratoriaus pateikti teismo nutarties dėl sąmatos patvirtinimo, kitų nutarčių, priimtų bankroto byloje, kopijas; administratoriaus ataskaitą ir kitų, siūlomų patvirtinti susirinkime, dokumentų, projektus; siūlomų nutarimų projektus kiekvienu darbotvarkės klausimu; administratoriaus išaiškintų sandorių, kurių esmė atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir kitų atsakovui nenaudingų sutarčių, sudarytų bankrutuojančios įmonės valdymo organų per trejų metų laikotarpį iki bankroto pradžios, sąrašą; atsakovo balansą, debitorių sąrašą bankroto bylos iškėlimo dieną; iš atsakovo valdymo organų perimto turto sąrašą; informaciją apie UAB „Skuba“ priklausančių 21 482,68 Lt vertės daiktų, kurie pagal 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas turėjo būti grąžinti savininkui, buvimo vietą. Administratorė į minėtą paklausimą neatsakė, į jos veiklos ataskaitą tokie duomenys neįtraukti, o ginčijamas susirinkimo nutarimas priimtas iš esmės didžiausio kreditoriaus UAB „Kelias“ balsais. Šis kreditorius susijęs su bankrutuojančia įmone per įmonės vadovą A. K., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Kelias“ generalinis direktorius. UAB „Kelias“ ir UAB „Kelio servisas Vilniuje“ buveinės įregistruotos tuo pačiu adresu – Klaipėdos g. 64, Panevėžyje. Ginčijamas nutarimas turi būti panaikintas, nes administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų nuostatas. Bankroto administratorius, atsižvelgdamas į bankroto iniciatoriaus A. K. ir UAB „Kelias“ tarpusavio ryšius, turėjo ypač kruopščiai patikrinti šių juridinių asmenų sudarytus sandorius, UAB „Kelias“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, o kilus abejonėms, jį ginčyti. Abejonių kelia UAB „Kelias“ skolos sumažėjimas per gana trumpą laiką, t. y. nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Kelio servisas Vilniuje“ skola UAB „Kelias“ sumažėjo nuo 173 898,46 Lt iki 139 192,25 Lt, tačiau kitų kreditorių skolos iš esmės nemažėjo. Administratoriaus ataskaitoje nėra duomenų apie tai, ar pagrįstai su įmone susijusiam kreditoriui UAB „Kelias“ buvo sumokėtas gana didelis įsiskolinimas, ar nebuvo pažeistas CK 6. 930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimas. Prie administratoriaus ataskaitos nėra balansų bankroto bylos iškėlimo dienai ir įmonės likvidavimo dienai, kaip numato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Skuba“ skundą patenkino – panaikino bankrutavusios UAB „Kelio servisas Vilniuje“ kreditorių 2014 m. lapkričio 18 d. susirinkimo nutarimą Nr. 3 „Patvirtinti BUAB „Kelio servisas Vilniuje“ administratorės veiklos ataskaitą nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo“. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius kreditoriaus UAB „Skuba“ 2014 m. lapkričio 6 d. prašymą pateikti jam būtiną informaciją iki pirmojo kreditorių susirinkimo, gavo, tačiau išsamios informacijos nepateikė, nes prieš tai buvo išsiuntęs savo veiklos ataskaitą ir manė, kad joje atsakė į visus kreditoriui rūpimus klausimus. Iš administratoriaus veiklos ataskaitos ir iš viešai skelbiamos juridinių asmenų registro informacijos teismas nustatė, kad viena pagrindinių BUAB „Kelio servisas Vilniuje“ akcininkių yra D. K., o įmonei vadovavo A. K.; kad įmonės pagrindinis kreditorius yra UAB „Kelias“, o jo akcininkas ir generalinis direktorius yra tas pats A. K., ir konstatavo, kad administratoriaus veiklos ataskaitoje nėra analizės ir išvadų apie minėtų juridinių asmenų galimus giminystės ryšius, jų įtaką įmonės nemokumui, galima kreditoriaus UAB „Kelias“ protegavimą, mažinant įsiskolinimą. Teismo nuomone, pareiškėjas pagrįstai abejoja atsakovo mokumo būsena iki 2014 m. balandžio 14 d., kuomet pastarasis kreditoriams, tarp jų ir UAB „Skuba“, pateikė siūlymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kelio servisas Vilniuje“ ne teismo tvarka. Akivaizdu, kad 327 150 Lt įsiskolinimas kreditoriams nesusidarė per vieną mėnesį, nes kaip konstatuojama „Siūlyme“ visi kreditoriniai įsipareigojimai pradelsti. Šios aplinkybės administratoriaus veiklos ataskaitoje neanalizuotos ir nevertintos. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą dėl 2013 m. gegužės 22 d. tarp UAB „Kelio servisas Vilniuje“ ir UAB „Kelias“ sudarytos patalpų nuomos sutarties. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorius teigia, jog analizavo šią sutartį, vertino nuomos kainos pagrįstumą, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pirmajame kreditorių susirinkime apie minėtos sutarties sudarymo aplinkybes, realiai naudojamas patalpas, ar aikštelę, kaip teigia pareiškėjas, analogiškų patalpų nuomos kainas, nediskutuota, jokių pagrįstų duomenų apie minėtas aplinkybes kreditoriams nepateikta. Nesant svarbios informacijos ir jos neįvertinus nėra pagrindo konstatuoti, kad patalpų nuomos sutartis atitiko įmonės veiklos tikslus ir buvo jai naudinga. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo, bankroto administratoriaus argumentus, esamus byloje dokumentus, padarė išvadą, kad kreditoriaus skundas pagrįstas ir tenkintinas, kadangi pirmajam kreditorių susirinkimui pateikta tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaita neišsami, neatspindi visos informacijos, kuri turėjo būti pateikta pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto reikalavimus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Skuba“ skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo apribota teisė gauti informaciją apie pirmajame kreditorių susirinkime nagrinėtus klausimus ir dėl to būtų priimtas neteisėtas nutarimas. Visa informacija apie organizuojamą pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo suteikta visiems kreditoriams, tarp jų ir UAB „Skuba“.
2. Pareiškėjas pirmajame kreditorių susirinkime nedalyvavo, savo nuomonės dėl kreditorių susirinkime sprendžiamų klausimų neišreiškė nei raštu, nei kita forma, neišreiškė nuomonės apie administratoriaus veiklos ataskaitą jos priėmimo metu, tačiau gavęs 2014 m. lapkričio 18 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą savo nuomonę išdėstė skunde.
3. Teismo nutartis ir pareiškėjo skundas dėl pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju klausimu panaikinimo yra nepagrįsti ir nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą nutarimą. Teismas nurodė, kad administratorius veiklos ataskaitoje nenurodė juridinių asmenų dalyvių galimų giminystės ryšių bei neanalizavo tarp UAB „Kelio servisas Vilniuje“ ir UAB „Kelias“ sudarytos patalpų nuomos sutarties. Kreditorių susirinkime kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovė G. A. buvo iškėlusi minėtus klausimus ir administratorė išsamiai į juos atsakė. A. K. UAB „Kelio servisas Vilniuje“ direktoriumi buvo išrinktas tiktai 2014 m. vasario 26 d., kada buvo atleistas buvęs direktorius R. V.. Iš nuomos sutarties turinio yra aišku, kad buvo išnuomotos ne vienos patalpos, o servisas su visais įrenginiais ir įrankiais, kaip verslo objektas, todėl nuomos kaina atitinka rinkos nuomos kainą.
4. Teismas nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė ĮBĮ normas bei suformuotą teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. BUAB „Kelios servisas Vilniuje“ 2014 m. lapkričio 18 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad apie kreditorių susirinkimo organizavimą ir jo vietą buvo pranešta visiems kreditoriams; kreditorius UAB „Skuba“ kreditorių susirinkime nedalyvavo, savo nuomonės dėl kreditorių susirinkime sprendžiamų klausimų neišreiškė; kreditorių susirinkime nutarimai buvo priimti balsų dauguma, nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Nutartyje teismas nenurodė procedūrinių pažeidimų dėl pirmojo kreditorių susirinkimo organizavimo ar jo nutarimų priėmimo, taip pat nėra užfiksuota, kad susirinkime priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Skuba“ su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Buvęs atsakovo vadovas ir dabartinis UAB „Kelias“ vadovas yra A. K.. Nors šie juridiniai asmenys yra susiję per bankroto bylos iniciatorių (ieškovą), o UAB „Kelias“ yra didžiausias (71, 61 %) atsakovo kreditorius – bankroto administratoriaus ataskaitoje duomenų apie tai nėra, išvados dėl jų sudarytų sandorių patikrinimo nėra. Nurodytos aplinkybės atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte numatytą sąvoką „kita kreditoriams svarbi informacija“, o glaudžiai per valdymo organus susijusių juridinių asmenų bankroto akivaizdoje sudarytų sandorių analizė privalėjo būti padaryta ir atskleista administratoriaus ataskaitoje.
2. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga patikrinti įmonės valdymo organų per paskutinius 3 metus iki bankroto pradžios sudarytus sandorius, kurie galėjo būti priešingi bendrovės veiklos tikslams arba turėjo įtakos tam, kad įmonė tapo nemoki. UAB „Kelias“ yra didžiausiais bankrutuojančios įmonės kreditorius ir yra glaudžiai susijęs su atsakovu – šių asmenų sudaryti sandoriai turėjo būti patikrinti ypač atidžiai, o išvados aiškiai išdėstytos bankroto administratoriaus ataskaitoje. Šio kreditoriaus 139 192,25 Lt reikalavimas negalėjo būti administratoriaus formaliai pateiktas teismui tvirtinti rašytinio proceso tvarka, bet, išaiškėjus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytiems požymiams bei kilus abejonių dėl jo dydžio ar pagrįstumo, turėjo būti užginčytas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta tvarka ar bent patvirtintas išnagrinėjus žodinio proceso tvarka (ĮBĮ 26 str. 5 d.).
3. Jis pirmajame susirikime nedalyvavo todėl, kad iki jo pradžios nebuvo pateikta išsami informacija, reikalinga apsispręsti dėl balsavimo esminiu darbotvarkės klausimu: dėl bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimo. Be to, pareiškėjui buvo aišku, kad administratoriui palankių sprendimų susirinkime priėmimas yra garantuotas didžiausio kreditoriaus turimų balsų (71,61 %) skaičiumi.
4. Apeliantas skundą motyvuoja tuo, kad pareiškėjas kreditorių susirikime nedalyvavo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriaus ataskaita nebuvo tinkamai paruošta, skundžiamo susirinkimo nutarimo priėmimas buvo nulemtas didžiausio kreditoriaus turimu balsų skaičiumi – šis apelianto argumentas negali būti pripažintas svariu. Dalyvauti susirinkimuose yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga. Savo subjektines teises bankroto procese kreditorius gali realizuoti ne tik formaliai prabalsavęs, bet ir kitais būdais, todėl kreditoriaus apkaltinimas nedalyvavimu pirmajame susirinkime arba argumentas dėl nepakankamo jo aktyvumo svarstant skundžiamą nutarimą – tėra apelianto bandymas nukreipti apeliacinį procesą į antraeilius dalykus.
5. Esminis šio bankroto proceso klausimas – dėl kokių priežasčių atsirado atsakovo 327 150 Lt įsiskolinimas kreditoriams laikotarpiu, kai juridinis asmuo viešai paskelbė apie nemokumą, teismas teisingai konstatavo, kad bankroto administratoriaus ataskaitoje nėra atsakovo nemokumo priežasties analizės.
Šalies argumentai
6. Apeliantas nepagrindžia įrodymais savo teiginių dėl verslo objekto nuomos kainos atitikimo rinkos nuomos kainai; prie atskirojo skundo nepridėjo tai patvirtinančių dokumentų, apskaičiavimų ar kitokios medžiagos, iš kurios būtų galima spręsti, kad patalpų nuomos sutartyje nustatyta nuomojamų daiktų kaina buvo nustatyta teisingai, o šis sandoris buvo naudingas įmonei, todėl teisinga teismo išvada, kad bankroto administratoriaus ataskaitoje nėra išvados dėl patalpų nuomos sutarties atitikimo įmonės veiklos tikslams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Kelias“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Kelias“ atskirajame skunde prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Skuba“ skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atskirasis skundas ir papildomai nurodoma, kad eliminuodamas trečiuosius asmenis iš skundo nagrinėjimo teismas buvo šališkas, priėmė šališką sprendimą ir pažeidė lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo, kad sutinka su juose išdėstytais argumentais, prašo skundus tenkinti.
Atsakovas BUAB „Kelio servisas Vilniuje“ su UAB „Kelias“ atskiruoju skundu sutinka, prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Tarp šalių kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino, konstatavęs bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos neišsamumą ir neatitikimą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto reikalavimams. Bankroto administratorius ir vienas iš bankrutuojančio atsakovo kreditorių atskiraisiais skundais ginčija teismo nutartį, teigdami, kad nutarimas panaikintas nesant tam teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama, o kreditorių susirinkimo nutarimas dėl jos patvirtinimo gali būti pripažintas negaliojančiu tuomet, jeigu administratorius netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį.
Administratoriaus teigimu, spręsdamas dėl susirinkimo nutarimo teisėtumo, teismas turėjo apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, o tokių pažeidimų teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad tik formalių susirinkimo tvarkos procedūrų pažeidimas sudaro pagrindą naikinti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Įstatymas nedetalizuoja pagrindų, kuriais remiantis kreditoriai turi teisę netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, ar kriterijų, kuriuos turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl patvirtintos kreditorių ataskaitos pagrįstumo. Teismo vykdomas kreditorių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimas negali būti suprantamas kaip apsiribojantis nutarimų priėmimo tvarkos ir sąlygų jiems priimti formaliu peržiūrėjimu, nes kreditorių valia negali būti suabsoliutinama bei suteikianti teisę nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Be to, kreditorių nutarimai negali prieštarauti bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, konstatavo, kad ataskaita neišsami, neatspindi visos informacijos, kuri turėjo būti pateikta pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto reikalavimus. Administratorius, siekdamas pagrįsti tinkamą savo įgaliojimų vykdymą, privalo pateikti ne tik pačią ataskaitą (ĮBĮ 23 str. 4 p.), bet ir visus ją pagrindžiančius ir pateisinančius dokumentus (CK 6.760 str. 4 d.). Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta, pagrindžiant tinkamą pareigų vykdymą, tenka administratoriui (CPK 178 str.).
ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte nustatyta, kad pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija. Taigi kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį. Nagrinėjamu atveju, administratoriaus veiklos ataskaitos dalyje dėl įmonės per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius nurodyta, kad neteisėtų sandorių nėra nustatyta, tačiau išsamios informacijos apie sudarytų sandorių kiekį, šalis, jų pobūdį nėra nurodyta, todėl galima daryti išvadą, kad šios informacijos bankroto administratorius ataskaitoje nepateikė, nors tokia informacija pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktą privalėjo būti pateikta.
Kreditoriui UAB „Skuba“ pagrįstų abejonių sukėlė 2013 m. gegužės 22 d. tarp atsakovo ir jo didžiausio kreditoriaus UAB „Kelias“ sudaryta patalpų nuomos sutartis ir joje nustatytas nuomos mokesčio dydis (35 000 Lt). Administratoriaus teigimu, šia sutartimi buvo išnuomotos ne tik patalpos, bet ir įrenginiai bei įrankiai kaip verslo objektas, todėl sutartyje nustatyta kaina yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administratorius nepateikė įrodymų, jog šią sutartį analizavo, vertino nuomos kainos pagrįstumą, todėl nesant byloje svarbios informacijos ir jos neįvertinus nėra pagrindo konstatuoti, kad patalpų nuomos sutartis atitiko įmonės veiklos tikslus ir įmonei buvo naudinga. Administratorius, siekdamas paneigti teismo padarytas išvadas, su atskiruoju skundu nepateikė minėtos sutarties vertinimo, jos analizės naudingumo aspektu, todėl atskirajame skunde teigdamas, jog sutartyje nustatyta nuomos kaina atitiko rinkos kainą, šių savo teiginių neįrodė.
Atsakovo kreditorius UAB „Kelias“ pateikė teismui suvestinę apie nuo 2014 m. bandžio 2 d. iki 2014 m. birželio 6 d. atsakovo atliktus mokėjimus UAB „Kelias“ (102 b. l.), iš kurios matyti, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas sumokėjo šiam kreditoriui beveik 61 000 Lt, nors jau nuo 2014 m. balandžio 14 d. kitiems kreditoriams atsakovas oficialiai buvo pareiškęs siūlymą kreiptis dėl bankroto bylos jam iškėlimo ne teismo tvarka. Tokios informacijos ataskaitoje administratorius nepateikė, taip pat nėra pateiktas ir tokių atsiskaitymų teisinis vertinimas kitų kreditorių teisių ir interesų kontekste, todėl darytina išvada, kad administratorius kreditoriams nepateikė svarbios informacijos.
Administratorius atskirajame skunde nurodo, jog susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas dėl juridinių asmenų dalyvių giminystės ryšių ir buvo paaiškinta, kad A. K. atsakovo direktoriumi buvo išrinktas tiktai 2014 m. vasario 26 d., kada iš pareigų buvo atleistas buvęs direktorius R. V.. Aplinkybė, jog A. K. atsakovo direktoriumi buvo išrinktas tiktai 2014 m. vasario 26 d., nesuteikia pagrindo išsamiai nepatikrinti atsakovo ir UAB „Kelias“ sudarytų sandorių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo direktoriumi iki 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo A. K., kuris yra didžiausio kreditoriaus pagrindinis akcininkas ir vadovas, o jo dukra D. K. – atsakovo akcininkė, bankroto administratorius privalėjo pateikti išsamią šių bendrovių sudarytų sandorių (atsiskaitymų) analizę vertinant juos teisėtumo aspektu.
Administratoriaus teiginys, kad pirmajame kreditorių susirinkime pateikta veiklos ataskaita nėra paskutinė ataskaita, teismo išvadų nepaneigia. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktą informacija apie įmonės dalyvius, sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį ir kita kreditoriams svarbi informacija privalo būti pateikta jau pirmajame kreditorių susirinkime, todėl aplinkybė, kad vyko tik pirmasis kreditorių susirinkimas, nepaneigia fakto, kad informacijos apie atsakovo sudarytus sandorius, atsakovo ir UAB „Kelias“ sudarytų sandorių analizės, kitos kreditoriams svarbios informacijos administratorius ataskaitoje nepateikė, šių veiksmų neatliko, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti ataskaitos neišsamumą ir neatitikimą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto reikalavimams bei jos tvirtinimą panaikinti.
Bankroto administratoriaus argumentai dėl pareiškėjo nedalyvavimo kreditorių susirinkime ir savo nuomonės neišreiškimo, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kreditoriaus nedalyvavimas kreditorių susirinkime nepanaikina teismo konstatuoto administratoriaus veiklos ataskaitos neišsamumo.
Administratorius teigia, jog pareiškėjui buvo pateikta informacija, susijusi su būsimu pirmuoju kreditorių susirinkimu. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo panaikintas ne dėl to, kad dalis informacijos pareiškėjui nebuvo pateikta, o dėl veiklos ataskaitos neišsamumo, todėl administratoriaus argumentai dėl visos reikšmingos informacijos, susijusios su organizuojamu pirmuoju kreditorių susirinkimu, suteikimo neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.
Apelianto UAB „Kelias“ argumentai dėl teismo šališkumo ir kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo nėra pagrįsti. Skundžiama nutartimi kreditorių interesų teismas nepažeidė, dėl jų teisių ir pareigų nepasisakė. Apelianto cituojama CPK 47 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina. Atsakovo kreditoriai skolininko bankroto byloje yra pareiškę savarankiškus finansinius reikalavimus, kurie patvirtinti teismo nutartimi. Kita vertus, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Apeliantas nenurodo, kokiu būdu netinkamas procesinių teisės normų taikymas galėjo įtakoti neteisingos nutarties priėmimą.
Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl administratoriaus veiklos ataskaitos neišsamumo bei pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo ši ataskaita buvo patvirtinta, todėl atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bankroto administratorius, atsižvelgdamas į teismų nutartyse nurodytus išaiškinimus, kitame kreditorių susirinkime turėtų papildyti veiklos ataskaitą nurodytais aspektais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kreditorius UAB „Skuba“ prašo priteisti iš bankrutuojančios bendrovės 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į atskirąjį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 0.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 300 Eur minimalios mėnesinės algos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (200 Eur) viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutavusi bendrovė, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų (ĮBĮ 36 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Skuba“, j. a. k. 121559428, iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelio servisas Vilniuje“, j. a. k. 303065593, administravimo išlaidų 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.