- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1106-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00347-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Pagrindinis ėjimas“, UAB „Danės baldai“
- Ieškovas
- UAB „SEB lizingas“
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1106-112/2013
2013 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovėms UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakoves UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ su visais joms priklausančiais daiktais iš AB „SEB lizingas“ priklausančių patalpų – gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mechaninio cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant šias patalpas perduoti ieškovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mechaninį cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei–ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Teismas nustatė, kad atsakovės minėto turto negrąžina, toliau jį neatlygintinai naudoja ūkinei–komercinei veiklai, dėl to ieškovė patiria nuostolius, be to, atsakovės gali turtą sugadinti, naudoti ne pagal paskirtį. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė – lizingo bendrovė 2012-12-14 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei nutraukti valdyto ir naudoto turto eksploataciją, tačiau atsakovės, neatlikdamos mokėjimų ieškovei, ir toliau naudojasi ginčo patalpomis išimtinai savo interesais, o tai pripažinta nukrypimu nuo šalių interesų pusiausvyros principų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį pakeisti – panaikinti jos dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovėms UAB „Danės baldai“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ naudoti komercinei–ūkinei veiklai areštuotą gamybinį pastatą ir mechaninį cechą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo lizingo sutartis laikyti nutrauktomis, ieškovės 2012-12-14 rašte nurodytą sumą atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ yra sumokėjusi, o nurodytų delspinigių dydžio nepripažįsta. Mano, kad nėra pagrindo abejoti atsakovių sąžiningumu ir drausti joms naudoti areštuotas patalpas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tai buvo daroma iki ieškinio pareiškimo, nes atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ dėl atliktų investicijų suinteresuota patalpas išsaugoti kuo geresnės būklės, be to, skundžiama nutartimi turtas paliktas saugoti atsakovėms. Pažymi, kad atsakovės gauna pajamų ir turi turto, todėl gali atsakyti už savo įsipareigojimus dėl turto sugadinimo ar kitokios žalos padarymo, be to, turtas yra apdraustas. Taip pat nurodo, kad ieškovės teisės užtikrintos ir jos žinioje esančia atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėta turto vertės dalimi, kurią ši atsakovė turi teisę susigrąžinti restitucijos (sutarties nutraukimo) atveju. Mano, kad jau teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų patenkinti ieškinio reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „SEB lizingas“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad teismas vadovavosi panašiose bylose suformuota praktika ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ neginčija fakto, jog laiku nevykdė sutartų mokėjimų, todėl AB „SEB lizingas“ turėjo teisę nutraukti ginčo sutartis dėl esminio jų pažeidimo. Nesutinka, kad šiuo atveju abi atsakovės yra sąžiningos. Mano, kad dėl atsakovės veiklos, susijusios su baldų gamyba, pobūdžio egzistuoja tikimybė, kad ginčo patalpos gali būti sunaikintos arba labai apgadintos (pvz., gali kilti gaisras), siekiant to išvengti ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra gera, kad turto sugadinimo ir sunaikinimo atveju ji galėtų atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Mano, kad pateiktas turto draudimo polisas neužtikrina nuostolių atlyginimo, nes turto sugadinimas ar sunaikinimas gali būti pripažintas nedraudiminiu įvykiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantė nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovėms UAB „Danės baldai“ ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ uždrausta naudoti areštuotą nekilnojamąjį turtą komercinei–ūkinei veiklai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliantės skundžiamos nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tos nutarties dalies, kuri nėra skundžiama.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovei priklausančių patalpų – gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mechaninio cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo. Ieškovė AB „SEB lizingas“ reikalauja iškeldinti atsakoves UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ su visais joms priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ nurodo, kad nėra skolinga ieškovei, nesutinka, kad lizingo sutartys laikytinos nutrauktomis ir mano, kad nėra pagrindo bylos nagrinėjimo laikotarpiu drausti atsakovėms vykdyti komercinę–ūkinę veiklą ginčo patalpose. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su lizingo sutarčių vykdymu. Kiekvienu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje esančias faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas atsakovėms vykdyti komercinę–ūkinę veiklą nagrinėjamu atveju nėra proporcinga priemonė teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo.
CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas glaudžiai susijęs su proporcingumo principu, pagal kurį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Turi būti atsižvelgta į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, o jų taikymas būtų proporcingas siekiamiems tikslams.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo turtas (patalpos) dėvisi, jo vertė mažėja. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad patalpos gali būti apgadintos arba prarastos. Ieškovės prielaidos nėra pagrįstos įrodymais, jog nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad ginčo patalpų būklė gali būti pabloginta ar ginčo patalpos gali būti sunaikintos. Byloje nėra duomenų, kad ginčo turtas yra bloginamas, kitaip mažinama jo vertė ar egzistuoja reali tokio pobūdžio grėsmė dėl atsakovių veiksmų. Pretenzijų dėl nekilnojamojo turto būklės ieškovė nereiškė. Be to, apeliantė pateikė įrodymus, kad turtas yra apdraustas nuo sugadinimo, sunaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atstovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ ginčo patalpomis lizingo sutarčių pagrindu naudojosi nuo 2006 m. Apeliantė nurodo, kad prieš tai būtent ji buvo minėtų patalpų savininkė, į turtą investavo savo lėšas ir yra suinteresuota turtą išsaugoti. Atsižvelgiant į tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį (lizingas), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ yra suinteresuota rūpintis minėtu nekilnojamuoju turtu, jį išsaugoti, nebloginant jo būklės. Ginčo dalyku yra nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas apeliantės ūkinėje–komercinėje veikloje. Faktinės bylos aplinkybės, turto specifika nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovėms toliau naudojantis ginčo patalpomis komercinėje veikloje, jos ženkliau dėvėtųsi, mažėtų jų vertė (CPK 178 str.). Taip pat pastebėtina, kad skundžiama nutartimi areštuoto turto saugotojomis paliktos būtent atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“.
Vien ūkinės–komercinės veiklos vykdymas ginčo patalpose, kuriose tokia veikla kurį laiką jau buvo vykdoma, nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Vertinant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams, pažymėtina, kad skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės taikymu būtų apribota bei sutrikdyta apeliantės ūkinė–komercinė veikla, tokios veiklos apribojimas turėtų realių ženklių neigiamų padarinių (nuotolių). Tuo tarpu nėra pagrindo manyti, kad patalpų grąžinimas ieškovei, tenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje, būtų komplikuotas ar apskritai negalėtų būti įvykdytas. Taigi, iš esmės konstatuoti sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar tapimą neįmanomu nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių interesus, konkreti taikyta preliminari ieškovės ieškinio reikalavimų apsauga, uždraudžiant atsakovių ūkinės–komercinės veiklos vykdymą ginčo patalpose, vertintina kaip neatitinkanti proporcingumo bei ekonomiškumo principų ir pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė draudimą atsakovėms naudoti areštuotą nekilnojamąjį turtą komercinei–ūkinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutarties dalis pakeičiama (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovėms UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ uždrausta gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mechaninį cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), naudoti komercinei–ūkinei veiklai.