Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-234-212/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
2S-234-212/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė, Edmundas Valentinas Jaras, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
V. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-234–212/2007

Ineta Baliukaitytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)106.3; 121.14; 122.4PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Edmundo Valentino Jaro, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei V. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė teismo nustatyti nuolatinę naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jai nuolatiniam naudojimuisi paskirti patalpas nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas: I-1 veranda 5,05 m², I-6 koridorius 4-33 m², I-5 kambarys 9,29 m², I-4 kambarys 13,3 m², o atsakovei V. K. – I-2 kambarys 10,05 m², I-10 vonia 3,58 m², I-9 koridorius 1,73 m², I-8 veranda 5,25 m², I-7 veranda 8,98 m². Prašė atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį uždraudžiant atsakovei bet kokiais būdais trukdyti patekti jai į virtuvę I-3 ir ja naudotis bei priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996-08-23 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 52/100 dalies gyvenamojo namo su priklausiniais, tačiau sudarant šią sutartį nebuvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Atsakovė prieš du mėnesius užkalė duris, vedančias į virtuvę I-3 iš kambario I-4, ir viena užvaldė virtuvę, tuo sukėlė didelių nepatogumų. Be to, atsakovė išsakė savo neigiamą požiūrį į nacionalines mažumas, jų nereikalingumą ir nepilnavertiškumą ir tuo įžeidė nacionalinius jausmus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2007 m. kovo 16 d. pašalinti ieškinio trūkumus: įvardinti, kuriai mažumai ji priklauso, pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas neturtinės žalos dydis, pateikti prašomų skirti naudotis patalpų plotų paskaičiavimus bei sukonkretinti reikalavimą, kuriuo ji prašo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

2007 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė teismui dokumentą „Ieškinio trūkumų pašalinimas“, kuriame pašalino teismo nutartyje išvardintus trūkumus. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino, motyvuodamas tuo, jog ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Nurodė, kad neaiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas, konkrečiai nenurodyta, kokiai tautinei mažumai ieškovė priklauso ir kodėl tai ją paveikė įžeidžiančiai. Tai turi būti išdėstyta vientisame dokumente – ieškinyje, o ne atskirame dokumente. Be to, ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, neišvardino įrodymų, kuriais ji grįs turtinės žalos atsiradimą ir jos dydį. Teigė, jog ieškinyje taip pat turi būti nurodyta, koks bendras namo plotas atitinka ieškovės nuosavybės dalis, kad teismas galėtų nustatyti ieškovės naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką nepažeidžiant kitų namo bendrasavininkų nuosavybės teisių ir teisėtų interesų. Reikalavime turi būti detaliai išdėstyta, kaip ieškovė teismo prašo atkurti buvusią padėtį iki jos, kaip savininkės, teisių pažeidimo, t. y., kokius veiksmus ji prašo teismo įpareigoti atsakovę atlikti. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Č. Petronis, todėl nurodė, jog nesutikus su teismo nutartimi dėl atsisakymo priimti ieškinį ieškovė turi teisę šią nutartį skųsti atskiruoju skundu arba kreiptis į valstybinę pagalbą teikiančią tarnybą, kad būtų paskirtas advokatas, galintis ieškinį surašyti sutinkamai su įstatymo reikalavimais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes reikalavimai ir motyvacija 2007-03-05 nutartyje visiškai nesutampa su reikalavimais ir motyvais, keliamais 2007-03-23 nutartyje. Mano, kad nurodyti priklausomybę tautinei mažumai ar ne, kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, tuo labiau, kad tautybė nenurodoma nei asmens tapatybės kortelėje, nei pase. Būtent ieškinio pagrinde nurodytos aplinkybės, kurios padarė jai neturtinę žalą. Be to, nei galiojusiame, nei dabartiniame CPK nėra imperatyvios normos, kuri įpareigotų ieškovą šalinti ieškinio trūkumus iš naujo perrašant ieškinį, tokios normos nenurodė ir teismas, todėl mano, kad ieškinio trūkumai gali būti pašalinti ir taip, kaip padarė 2007-03-13 procesiniu dokumentu. 2007-03-23 nutarties sakinys, jog ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, neišvardino įrodymų, kuriais ji grįs turtinės žalos atsiradimą ir jos dydį nesusijęs su byla, nes ieškovė nereikalauja turtinės žalos atlyginimo. Be to, 2007-03-05 nutartyje nenurodyta, kad ieškinys neatitinka CPK 135 str. 2 d. reikalavimų, todėl atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu yra neteisėtas. Nurodyti CPK 180, 190 straipsniai reguliuoja ieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją, o ne ieškinio priėmimo klausimus. Teismui nesuteikta teisė nurodyti, kokius įrodymus ieškovas privalo pateikti paduodamas ieškinį, ir jų turinys ieškinio priėmimo stadijoje nenagrinėjamas, o CPK 179 str. l d. teismui suteikia teisę tik pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus nustatant papildomą terminą tai padaryti ir tai daroma bylos nagrinėjimo metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. 2007-03-05 nutartyje reikalavimo nurodyti liudytojų pavardes nėra, todėl tai taip pat neduoda pagrindo nepriimti ieškinio. 2007-03-05 nutartyje nurodyta, kad ieškovė privalo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį, o skundžiamos nutarties 2 punkte jau reikalaujama įrodyti ir turtinės žalos dydį, nors reikalavimo priteisti jo ieškinio dalyke nėra, todėl 2007-03-05 nutarties ir 2007-03-23 nutarties 2 punktas prieštaringi. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties pirmo sakinio pirma dalimi sutinkama, kad nereikia perrašinėti ieškinio įrodymų turinio, o to paties sakinio antra dalimi paneigiama, kas pasakyta pirmoje sakinio dalyje, t. y. kad įrodymų turinį jau reikia perrašyti į ieškinį. Ieškinio pagrinde nurodyta jai tenkanti namo dalis (52/100), patalpų numeracija pagal inventorinę bylą, virtuvės numeracija ir jos plotas ir kad ja naudojasi bendrai, atskirai patalpos, kuriomis naudojasi ieškovė ir kuriomis naudojasi atsakovė, todėl ir šiuo atveju nepagrįstas teismo reikalavimas ieškinyje nurodyti, koks bendras namo plotas atitinka ieškovės nuosavybės dalis, kad teismas galėtų nustatyti ieškovės naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką nepažeidžiant kitų namo bendrasavininkų nuosavybės teisių ir teisėtų interesų. Nesupranta, kuo reikalavimas uždrausti atsakovei bet kokiais būdais trukdyti patekti jai į virtuvę ir naudotis ja yra netikslus, nes konkrečiai kokiais būdais ji gali trukdyti išvardinti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Ši asmens teisė įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

CPK 135 straipsnio pirma dalis reglamentuoja, kad pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir išdėsto, kokie duomenys turi būti nurodyti. Šio straipsnio antra dalis nustato kokie dokumentai ir įrodymai turi būti pridėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 str. reikalavimus. Šioje stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo, todėl negali spręsti pateiktų įrodymų pagrįstumo ir pakankamumo klausimų. Nagrinėdamas bylą teismas spręs apie įrodymų pakankamumą tenkinti ieškinį, ar jį atmesti. Todėl kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad teismui nesuteikta teisė nurodyti, kokius įrodymus ieškovė privalo pateikti paduodama ieškinį, ir nenagrinėja jų turinio ieškinio priėmimo stadijoje, kad CPK 179 str. l d. teismui suteikia teisę tik pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus nustatant papildomą terminą tai padaryti ir tai daroma bylos nagrinėjimo metu.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad ieškinyje yra nurodytas ieškinio pagrindas, aplinkybės kurios jos manymu padarė jai neturtinę žalą. Ieškinyje ieškovė turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Negalima riboti ieškovės teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ji nepateikia. Ieškovės reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovė jų negali gauti pati. Tam tikrų įrodymų buvimas ar nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovės teises į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, betarpiškumo ir žodiškumo principų (CPK 12, 14, 15, 178 str.). Ieškovė nereiškia reikalavimo perskaičiuoti ar perdalinti valdomos nuosavybės dalis, jos jau yra nustatytos, todėl teismas be pagrindo reikalauja nurodyti koks bendras namo plotas atitinka ieškovės nuosavybės dalis. Ieškinio dalykas – tai ieškovės per teismą pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Iš ieškinio matyti, kad ieškovės reikalavimai yra visiškai konkretus ir suprantami, todėl teismo reikalavimas dar detaliau išdėstyti ieškinio reikalavimą yra nepagrįstas.

Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų.. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir E. B. ieškinį atsakovei V. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Teisėjai Edmundas Valentinas JarasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė