- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-02
- Bylos Nr.
- eI-1257-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00206-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyjerašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui K. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo K. G. priteisti 869,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) skolą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pareiškėjas paaiškino, kad Birštono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pažymėjo, kad vadovaujantis Nuostatų 13 ir 14 punktais, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius; pagal 17 punktą – suformuoti bei teikti sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojams. Nuostatų 5 punkte apibrėžta, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, kad prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta teisės aktų pagrindu, todėl sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise kartu su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu valdo ½ nekilnojamojo turto, esančio Birštono savivaldybės teritorijoje. 2012 m. – 2015 m. atsakovui buvo siųsti įspėjimai, kuriais atsakovas buvo įspėtas apie susidariusią nesumokėtos vietinės rinkliavosskolą. 2016 m. kovo 3 d. atsakovas sumokėjo dalį skolos (108,50 Eur), todėl likusi nesumokėta skola už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. yra 869,13 Eur. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Birštono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo atsakovui, todėlatsakovas privalo sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovas K. G. (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (jo sutuoktinei L. G.) nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Birštonas, likusią jo dalį nuosavybės teise valdo D.G. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas reikalavimus dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo taip pat turėjo pareikšti ir jo sutuoktinei bei D. G. Atsakovopaaiškinimais, nekilnojamojo turto objektą (pastato dalį), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Birštonas, atsakovas ir jo sutuoktinė įsigijo 2007 m., visus mokesčius už komunalinių paslaugų suteikimą mokėjo pagal sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais, tačiau sutarties dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo su jokiu paslaugų teikėju nebuvo sudaręs. Pažymėjo, jog apie tai, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą atsakovas privalo mokėti Nuostatuose nustatytą vietinę rinkliavą nei jis, nei jo sutuoktinė nebuvo informuoti, įspėjimų dėl susidariusios vietinės rinkliavos skolos negavo. Atkreipė dėmesį, kad jis irL. G. gyvena Panevėžyje, Birštone turimo pastato dalį yra išnuomoję, todėl apie vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą Birštono savivaldybėje nesidomėjo, apie pareiškėjo suteiktas paslaugas atsakovui tapo žinoma tik 2016 m. vasario mėn. Atsakovo nuomone, apie mokestinius įsipareigojimus, pareiškėjas atsakovą privalėjo informuoti registruotu laišku.Be to, pagal Rinkliavų įstatymo 13 straipsnį, vietinės rinkliavos nuostatuose turi būti nustatomas vietinės rinkliavos dydis, tačiau Nuostatuose, kuriais remiantis pareiškėjas atsakovui paskaičiavo vietinės rinkliavos skolą, jis nėra nustatytas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė susidariusios vietinės rinkliavos skolos jokiais skaičiavimais ir rašytiniais paaiškinimais, todėl atsakovui nėra žinoma, ar pareiškėjas skolą dėl vietinės rinkliavos atsakovuipaskaičiavo už visą skunde nurodytą laikotarpį, taip pat ar prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma buvo apskaičiuota už visą nekilnojamąjį objektą ar už ½ jo dalį ir ar buvo atsižvelgta į tai, kad ½ nekilnojamojo objekto dalis nuosavybės teise priklausone tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei.Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų pareiškėjo prašymą tenkinti, atsakovoteigimu, vietinės rinkliavos skola turėtų būti apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsniu. Jei pareiškėjo skundas būtų atmestas ar tenkintas iš dalies, atsakovas prašo iš pareiškėjo priteistijo turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl konsultacijos nagrinėjamoje byloje suteikimo ir atsiliepimo parengimo, iš viso 100 Eur.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G.atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime pareiškė, kad iš esmės palaiko atsakovo, t. y. jos sutuoktinio, atsiliepimą. Paaiškino, kad nei ji, nei jos sutuoktinis jokių sutartinių įsipareigojimų pareiškėjui neturėjo, apie vietinės rinkliavos mokėjimą sužinojo tik 2016 m. vasario mėn. Taip pat pažymėjo, kad Birštono savivaldybėje negyvena, todėl atliekų nesukaupia. L. G. paaiškino, kad nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto dalis yra išnuomota, todėl sutinka vietinę rinkliavą už realiai teikiamas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas mokėti ateityje. Pažymėjo, kad skunde apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas nėra tikslus, skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Pareiškėjo atstovas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinėje byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka proceso šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 31 d., (toliau – ir ABTĮ)78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo K. G. pareigos mokėti Birštono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.
Savivaldybės teisė nustatyti vietines rinkliavas bei numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas kildinama iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą savarankiškoms savivaldybės funkcijoms priskirtina vietinių rinkliavų nustatymas(6 straipsnio 2 punktas), komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas(6 straipsnio 31 punktas).Atliekų tvarkymo įstatymo25straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybossprendimunustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėtojo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina savivaldybės tarybos teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie paskelbti viešai(žr.,Birštono savivaldybės svetainęjewww.birstonas.lt ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainėje www.aratc.lt.) Remiantis Nuostatų 4 punktu, vietinė rinkliava – tai Birštono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatų 11 punktas nustato vietinės rinkliavos apskaičiavimą pagal nekilnojamojo turto plotą, remiantis kuriuo vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą bei detalizuojamas pridedamoje lentelėje. Vadovaujantis Nuostatų 13-14 punktais, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 17-19 punktai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis bei paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos sampratos aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir kitose nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti vykdyti šią pareigą, ar ne; nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad atsakovo teiginys, jog pareiškėjas su atsakovu nėra sudaręs komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų sutarties, todėl jam nekyla pareiga mokėti vietinės rinkliavos, vertinamas kaip nepagrįstas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Nuostatai, kuriuose nustatyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, išieškojimo tvarka yra paskelbti taip, kaip numatė Nuostatų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, t. y. jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje (nagrinėjamu atveju Nuostatai paskelbti Birštono savivaldybės svetainėje www.birstonas.lt ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainėje www.aratc.lt.).Taip pat įvertinus tai, jogNuostatai nėra panaikinti arnuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, teismas sprendžia, kad Nuostatai, kurių pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą,yra paskelbti teisės aktųnustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir taikomi visiems Nuostatuose įvardintiems Birštono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte (administracinės paskirties pastate) ginčo laikotarpiu negyveno, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį, tuo tarpu nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra laikytini tais kriterijais, kurie turi tiesioginės įtakos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą nustatymui.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos, ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arbaMAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės norma. Atsižvelgiant į tai, jog Rinkliavų įstatymenuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasiMAĮ nuostatomis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškus teisinius ginčus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-2405/2012). Nagrinėjamo ginčo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas teismui pateiktame 2016 m. birželio 6 d. rašteNr. (duomenys neskelbtini) patikslino bei nurodė, kadatsakovo įsiskolinimo už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpis yra nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., be to, atsakovui 2016 m. kovo 3 d. sumokėjus dalį skolos, atsakovo įsiskolinimas už patikslintą laikotarpį yra lygus 683,55 Eur.Įvertinus tai, kad pareiškėjasskundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 19 d., todėl remiantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, sprendžiama, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei pareiškėjo teismui pateiktame rašte patikslintu laikotarpiu, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Vietinės rinkliavos administratorius, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti atsakovui priklausančios mokėti sumos dydį. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti683,55 Eurvietinės rinkliavosskolą iš atsakovo, teismas pažymi, kadginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų11 punktas nustatė, jog vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą. Konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai Birštono rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams buvo detalizuotiNuostatų priede pateikiamoje lentelėje. Remiantis joje nustatytais vietinės rinkliavos dydžiais, nuosavybės teise turintiems administracinės ir specialiosios paskirties pastatus, vietinės rinkliavos dydis už 100 kv. m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 13 Lt/mėn. Birštono savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. TS-158, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., pakeitė Nuostatų 11 punktą irnustatė, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas eurais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą bei pridedamame priede detalizavo, kad vietinės rinkliavos dydis už 100 kv. m. administracinės ir specialiosios paskirties pastato plotą yra 3,76 Eur.
Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovui K. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. 2007 m. gegužės 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ½ dalis 577,16 kv. m. administracinės paskirties pastato (banko), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas). Kita ½ minėto pastato dalis nuosavybės teise priklauso D. G.. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Šie duomenys patvirtina, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojai pagal Nuostatų 5 punktą, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti ginčo laikotarpiu susidariusią vietinės rinkliavos skolą formuluoja tik atsakovui ir jį grindžia Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, iš kurių matoma, kad ginčo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., vietinės rinkliavos dydisatsakovui buvo apskaičiuojamas apmokestinantvisą 577,16 kv. m. administracinės paskirties ploto pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Birštonas.Mokėjimų pranešimuose laikotarpiais nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už kiekvieną pusmetį atsakovui vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuojamas: 8 x 450,18 Lt = 3601,44 Lt, t. y. 1 043,05 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava atsakovui buvo skaičiuojama, taikant vietinės rinkliavos dydį eurais ir už kiekvieną pusmetį vietinę rinkliavą apskaičiuojant: 2 x 130,20 Eur = 250,4 Eur. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. vietinė rinkliava atsakovui buvo skaičiuojama už ½ pastato dalį, t. y. 288,58 kv. m. ir buvolygi 65,10 Eur sumai. Atkreipiamas dėmesys, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. pranešimu, pareiškėjas informavo atsakovą apie vietinės rinkliavos apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuriame detalizavo vietinės rinkliavos apskaičiavimą bei nurodė, kad už du mėnesius vietinė rinkliava K. G. buvo skaičiuojama už visą administracinės paskirties pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Birštonas, t. y. už 577,16 kv. m. pastato plotą ir tai sudarė 43,40 Eur vietinės rinkliavos; už likusius keturis to pusmečio mėnesiusvietinė rinkliava atsakovui buvo skaičiuojama už ½ dalį nurodyto pastato ir tai sudarė 43,40 Eur vietinės rinkliavos. Taigi, iš viso už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos administratorius atsakovui paskaičiavo 86,80 Eur vietinės rinkliavos skolą. Minėtame pranešime UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ taip pat atliko korekcijas ir sumažino vietinės rinkliavos skolą 901,68 Eur bei nurodė, jog atsakovo nesumokėta vietinės rinkliavos skola bendroje sumojeyra 945,08 Eur. Tokį skaičiavimo būdą pareiškėjasteismui pateiktame 2016 m. birželio 6 d. rašte grindė tuo, jog nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. pastato plotas buvo padalintas po ½ dalį atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl kartu buvo padalinta ir atsakovo skola. Tačiau pagal jau minėtus Nekilnojamojo turto registro duomenis,pastatas (duomenys neskelbtini) Birštone priklauso trims savininkams: ½ jo dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrai, o kita ½ pastato dalis priklauso D. G. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų priede nustatytais vietinės rinkliavos dydžiais, sprendžia, jog pareiškėjo vietinės rinkliavos skolos skaičiavimai nėra teisingi, kadangi apskaičiuojant vietinės rinkliavos skolą atsakovui, turi būti atsižvelgiama į tai, jogatsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nuosavybės teise valdo ½ dalį 577,16 kv. m. administracinės paskirties pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Birštonas, todėl vietinė rinkliava turi būti apskaičiuojama proporcingai atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniuitenkančiai ½ pastato daliai(288,58 kv. m. plotui). Įvertinęs nustatytuosius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmensvietinės rinkliavos įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotinas taip:288,58 kv. m x 0,13 Lt/mėn./1 kv. m. x 48 mėn. = 1800,74 Lt, t. y. 521,53Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., t. y. pagal Nuostatų 17 punktą, už einamąjį ketvirtįvietinė rinkliava atsakovui irtrečiajam suinteresuotam asmeniuiturėjo būti apskaičiuojama taip: 288,58 kv. m x 0,0376 Eur/mėn./1 kv. m x 15 mėn. = 162,76Eur. Bendroje sumoje atsakovoir trečiojo suinteresuoto asmens vietinės rinkliavos įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. sudarė521,53Eur + 162,76Eur = 684,29Eur. Byloje pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. G. 2016 m. kovo 3 d.pareiškėjui sumokėjo dalį vietinės rinkliavos skolos, t. y. 108,50 Eur.. Remiantis šiais duomenimis, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skola mažinta sumokėtos sumos dydžiu ir yra lygi 575,79 Eur.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso ½ pastato dalis, tai reiškia, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nekilnojamąjį turtą valdo bendrosios nuosavybės teise. Iš atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų sprendžiama, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra sutuoktiniai. Nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios nuosavybės teise nėra padalintas, o kadangi jo savininkai yra sutuoktiniai, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tai yra kiekvienam jų priklauso po ½ dalį bendro turto, sudarančio ½ dalį 577,16 kv. m. administracinės paskirties pastato (banko), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Birštonas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Remiantis nustatytais duomenis, teismas sprendžia, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo būdami ½ dalies nekilnojamo turto objekto, už kurį Birštono savivaldybės teritorijoje skaičiuojama vietinė rinkliava, bendraturčiai, pagal Nuostatų 5 punktą, laikomi vietinės rinkliavos mokėtojais, tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą pareiškėjas reiškia tik atsakovui. Tačiau iš atsakovo gali būti priteisiama tik ½ dalis vietinės rinkliavos, apskaičiuotos apmokestinant visą bendrosios nuosavybės teise atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Apibendrinęs išdėstytus argumentus bei remdamasis aptartu teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina vietinės rinkliavos skola, apskaičiuota už pusę jam ir trečiajam asmeniui bendrai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Birštonas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., tai yra priteisiama 287,9 Eur dydžio vietinės rinkliavos skola.
Pagal ABTĮ 54 straipsnio nuostatas atsakovą byloje pasirenka ir nurodo pareiškėjas. Byloje esant duomenims, kad vietine rinkliava apmokestinamas turtas bendrai priklauso ne tik atsakovui, bet ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, nėra pagrindo vietinę rinkliavą už bendrą turtą priteisti tik iš vieno atsakovo. Tai, kad teismas priteisia ½ dalį bendram turtui apskaičiuotos vietinės rinkliavos iš atsakovo, netrukdo pareiškėjui pareikšti reikalavimą kitam turto bendraturčiui(trečiajam suinteresuotam asmeniui)dėl likusiosvietinės rinkliavos dalies priteisimo. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovo atsikirtimai į prašymą, kuriais teigiama, kad pareiškėjas vietinės rinkliavos už visą pastatą reikalauja tik iš vieno atsakovo, paneigiami Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės byloje Nr.eI-1412-320/2016 pateiktu pareiškėjo prašymu, kuriuo pareiškėjas prašo iš D. G. priteisti vietinę rinkliavą už kitą ½ pastato dalį.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismui pateiktame atsiliepime suformulavo prašymą, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymas būtų tenkintas iš dalies, atsakovas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės konsultacijos suteikimu ir atsiliepimo parengimu. Tačiau nors atsakovas ir nurodė, kad prie atsiliepimo prideda pinigų priėmimo kvitą, tačiau faktiškai pinigų priėmimo kvito nepateikė. Be to, teismui nustačius, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, šios pareigos tinkamai nevykdė bei iš atsakovo priteisus atsakovui privalomą mokėti vietinę rinkliavą, tai yra iš esmės ginčą išsprendus palankiai pareiškėjui, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr.XII-2399)132straipsnio1dalimi ir133straipsniu,
nusprendžia:
Prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 287,9 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio1 d. iki 2016 m. kovo31 d.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.