Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. A., R. B., B. B. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 37, 38). Atsakovai atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 5). 2007-02-14 J. A. ir VšĮ „Vilniaus butai“ pasirašė susitarimą Nr. 1.41-S0860/351 dėl teisių ir pareigų perėmimo, pagal kurį VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė nuomotojo teises ir pareigas pagal 2002-01-15 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.217 (b.l. 6). Šiame bute (duomenys neskelbtini), nuo 1977-11-04 gyvena J. A., nuo 1996-08-08 – R. B., nuo 2001-03-22 – B. B. bei du nepilnamečiai asmenys, t.y. nuo 2001-08-21 F. D. B. bei nuo 2005-07-05 A. B. (b.l. 7).

2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9 punktu, pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 12). Atsakovai naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai jiems buvo skaičiuojamas nuomos mokestis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Atsakovai savo prievolės tinkamai nevykdė. Ieškovas siuntė atsakovams įspėjamąjį raštą dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (b.l. 20), tačiau atsakovai pilnai neapmokėjo už nuomojamas patalpas ir už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-03-31 liko ieškovui skolingi 1198,24 Lt nuomos mokesčio (b.l. 16).

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.583 straipsnio 1 dalį, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra.

Remiantis CPK 274 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Ieškovas prašo, susidariusį įsiskolinimą bei delspinigius, iš atsakovių priteisti solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų numatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme. Atsižvelgiant į tai, kad piniginė prievolė pagal prigimtį yra dali, solidarioji prievolė įstatymuose nenumatyta, todėl pripažintina, kad atsakovų prievolė yra dalinė. Nurodytų motyvų pagrindu, ieškovui priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis 1198,24 Lt nuomos mokesčio (CK 6.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis 2007-02-14 susitarimu Nr. 1.41-S0860/351 dėl teisių ir pareigų perėmimo 4 punktu bei 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis 63,88 Lt delspinigių (b.l. 19).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistina po 5 procentus metinių palūkanų nuo kiekvienam iš atsakovų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patyrė 3 Lt (Nekilnojamojo turto registro duomenų paieška bylinėjimosi išlaidų (b.l. 8-9). Remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 3 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 71 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, Švitrigailos g. 7/16, Vilnius, naudai iš atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 399,42 Lt (tris šimtus devyniasdešimt devynis Lt 42 ct) skolos už buto nuomą, po 21,30 Lt (dvidešimt vieną Lt 30 ct) delspinigių, po 5 procentus metinių palūkanų nuo kiekvienam iš atsakovų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir po 1 Lt (vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 23,67 Lt (dvidešimt tris Lt 67 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovai turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė