- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- 2-336/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- T.
- Ieškovas
- UAB „Linos namai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. Sh. ir L. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. ir 2007 m. kovo 30 d. nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-290-368/2007 pagal ieškovo UAB „Linos namai“ ieškinį atsakovams T. Sh. ir L. A. dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Linos namai“ pareiškė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo T. Sh. 1 033 257,64 Lt nuostolių ir 1 033 257 Lt baudą (viso 2 006 514,64 Lt), iš atsakovės L. A. - 1 996 783 Lt nuostolių ir 1 996 783 Lt baudą (viso 3 993 556 Lt) bei iš abiejų atsakovų - 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti T. Sh. nuosavybės teise priklausančias 1310160, o L. A. nuosavybės teise priklausančias 2590110 paprastąsias vardines nematerialias AB ,,Gubernija“ akcijas, kurių vienos nominali vertė 1 Lt (ISIN kodas LT0000114357), bei pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą Vertybinių popierių depozitoriumui ir Vilniaus vertybinių popierių biržai. Ieškovas nurodė, jog atsakovai yra Rusijos Federacijos piliečiai ir, turimais duomenimis, jokio turto, išskyrus AB ,,Gubernija“ akcijas, dėl kurių yra kilęs ginčas, Lietuvos Respublikoje neturi, dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl jo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovų nuosavybės teise turimas AB „Gubernija“ akcijas. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o iš ieškovo pareikšto reikalavimo ir bylos duomenų matyti, kad prašymas yra pagrįstas, reikalavimo suma yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė prašymą pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir prašė areštuoti T. Sh. priklausančius pinigus, esančius AB „Hansabankas” bei kitų bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, o jų nesant, ar esant nepakankamai – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos – 2 006 514,64 Lt, o taip pat areštuoti L. A. priklausančias pinigines lėšas, esančias DnB Nord banke ir kitų bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, o jų nesant, ar esant nepakankamai - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos - 3 993 556,14 Lt. Nurodė, kad areštuotų akcijų vertė nuolat kinta, šiuo metu jų vertė yra 1,05 Lt, todėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali nepakakti būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui ir reikalinga pritaikyti papildomas priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovų pinigus, esančius nurodytuose bankuose ir kituose bankuose, neviršijant kiekvienam atsakovui pareikštų ieškinio reikalavimo dydžių. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad dalis areštuotų vardinių nematerialiųjų akcijų nuosavybės teise priklausančių atsakovams yra įkeistos AB Vilniaus bankui ir AB bankui “Hansabankas”, tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo 2007m. kovo 16 d. nutartimi taikytos laikinosios pasaugos priemonės nepilnai užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, reikalavimo suma yra didelė, o areštuotų akcijų nepakanka ieškinio užtikrinimui.
Šalies argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. ir 2007 m. kovo 30 d. nutartis ir ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodo, kad teismo nutartys priimtos šališko teisėjo, kuris savo pasisakymuose spaudoje išreiškė išankstinį nusistatymą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, neišklausęs priešingos šalies, dėl to ieškovo prašymai perduotini nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 21 str., 329 str. 1 d.). Pažymi, jog ieškovo prašymus nagrinėjęs teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą, kad sudarytas sutartis pažeidė atsakovai, t. y. pardavėjai, dėl ko negalėjo tinkami pagal CPK nuostatas jų išnagrinėti.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Atsiliepimas
Atsakovai teismo posėdžio dieną pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą, kuriame nurodo, jog Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, bylą nutraukė ir panaikino AB „Gubernija“ akcijų areštą, tačiau piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto arešto nepanaikino. Esant tokioms aplinkybėms, prašo likusias nepanaikintas laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2007 m. kovo 30 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Atskirąjį skundą apeliantai grindžia vienu argumentu, jog skundžiamas teismo nutartis priėmė šališkas teisėjas, t. y. nutartys priimtos pažeidžiant civilinio proceso taisykles, kas galėjo sąlygoti jų neteisingumą (CPK 21, 338 str., 329 str. 1 d.). Kitų argumentų dėl skundžiamų teismo nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliantai nepateikia. Dėl to teismas skundžiamų teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik apeliantų apibrėžtose apeliacijos ribose (CPK 338 str., 320 str. 1 d.).
Teisėjo šališkumą atsakovai įrodinėja pateikdami dienraščio „Respublika“ straipsnį ir BNS naujienų agentūros tinklapyje paskelbtą informaciją (b. l. 64-65). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad teisėjas, kuris priėmė skundžiamas nutartis, nepasisakė dėl bylos baigties, ieškinio pagrįstumo, o tik motyvavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą taip, kaip tai išdėstyta ir skundžiamose nutartyse, pažymėdamas, jog teismo procesas tik prasideda ir bylinėjimasis gali užtrukti. Kolegijos nuomone, apeliantų teiginiai dėl teisėjo šališkumo ir išankstinio nusistatymo, priimant skundžiamas teismo nutartis, nepagrįsti (CPK 178, 185 str.). Dėl to nurodytu atskirojo skundo argumentu panaikinti teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrindo (CPK 338, 329, 263 str.).
Kolegija nenagrinėja atsakovų 2007 m. gegužės 17 d. pateikto prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2007 m. kovo 30 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmiausia nagrinėja teismas, kurio žinioje yra civilinė byla (CPK 150 str. 1 d.). Šiuo atveju Lietuvos apeliaciniame teisme nėra visos pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos (išnagrinėtos) civilinės bylos, o pateikta tik bylos dalis atsakovų atskirajam skundui išnagrinėti. Be to, pagal CPK 301 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos nagrinėja atskiruosius skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nutarčių, todėl teisėjų kolegija ir dėl to neturi teisinio pagrindo nagrinėti apeliantų prašymo, kurio neišnagrinėjo apygardos teismas pirmąja instancija (CPK 150 str. 1 d., 301 str. 2 d.). Apeliantai turi teisę nurodytą prašymą dėl likusių laikinųjų apsaugos priemonių pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris patvirtino jų taikos sutartį ir išsprendė akcijų arešto, pritaikyto 2007 m. kovo 16 d. nutartimi, galiojimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. ir 2007 m. kovo 30 d. nutartis.