- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- e2-3476-488/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01713-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- K. B.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Advokatai
- Silvija Streikutė
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. D., atsakovo K. B. atstovei advokatei Silvijai Streikutei, trečiajam asmeniui M. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui K. B., trečiajam asmeniui M. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriaus paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipdamasis į teismą su ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti K. B. tėvo valdžią dukros G. P. atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju M. B.; 3) paskirti M. B. nepilnamečiam vaikui G. P. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. B. ir A. B., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Nepilnametis vaikas G. P. liko be įstatyminio atstovo. Nepilnametis vaikas G. P. po motinos mirties gyvena su trečiuoju asmeniu M. B.. Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvas K. B. nepilnamečiam vaikui G. P. išlaikymo nėra teikęs, kita materialine forma rėmęs vaiko nebuvo. 2021 m. lapkričio 16 d. K. B. pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su dukra nėra bendravęs nuo gimimo, santykio su ja neturi, gyvenimo sąlygų rūpintis dukra neturi, todėl priimti vaiko į savo šeimą neturi galimybių. K. B. vengia auklėti savo nepilnametį vaiką G. P., nesidomi jos sveikata, ugdymu ar gyvenimu. Atsakovas atsisakė teikiamų socialinių paslaugų ir lankyti pozityvios tėvystės kursus bei psichologą. Nepilnamečio vaiko G. P. ir K. B. ryšys yra nutrūkęs, skyrius neturi duomenų, jog atsakovas bandė savarankiškai atkurti ryšį su nepilnamete dukra ar dėtų kokias nors pastangas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Silvija Streikutė teismo posėdžio metu nurodė, kad tenkinti pareiškimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas K. B. darytų kokią nors žalą savo nepilnametei dukrai ir šiuo metu susiklosčiusi situacija ateityje nepasikeis. Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas nori bendrauti su nepilnamečiu vaiku, žada jį remti, tačiau susiklosto tam tikros aplinkybės, kurios jam trukdo.
Trečiasis asmuo M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo, jog atsakovui K. B. būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros G. P. atžvilgiu. Trečiasis asmuo M. B. ir nepilnamečio vaiko motina A. B. buvo sudarę santuoka, faktinėje šeimoje gyveno aštuonis metus, turi vieną bendrą vaiką. Mirusi nepilnamečio vaiko motina turėjo 2 vaikus, kuriuos jie augino kartu. Šiuo metu atsakovas prižiūri savo ir atsakovo nepilnamečius vaikus. Nepilnametis vaikas G. P. žinojo, jog trečiasis asmuo nėra jos biologinis tėvas, tačiau vis tiek jį vadina „tete“. Nepilnamečio vaiko tėvas K. B. po nepilnamečio vaiko motinos žūties buvo atvykęs, žadėjo nepilnamečiam vaikui pervesti pinigų, išreiškė norą bendrauti, tačiau bendravimo netęsė, nepilnamečiu vaiku nesidomėjo. Trečiasis asmuo dirba, rūpintis vaikais jam padeda tėvai. Nepilnamečio vaiko G. P. ir brolio santykiai yra geri.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai.
2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-28121-812/2021 leista paimti nepilnametį vaiką G. P. iš jos tėvo K. B..
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas M. B.. Nepilnametė G. P. laikinai apgyvendinta pas mirusios motinos sutuoktinį M. B..
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 10 d. Skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad nepilnamečio G. P. motina A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Nepilnametis vaikas G. P. liko be įstatyminio atstovo.
Skyrius reaguodamas į galimą vaiko teisių pažeidimą išklausė nepilnamečio vaiko nuomonės dėl susidariusios situacijos. Bendraudamas su Skyriaus specialistais vaikas nurodė, kad nori gyventi su trečiuoju asmeniu M. B., savo biologinio tėvo seniai nėra mačiusi ar su juo bendravusi.
Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, jog atsakovas nepilnamečio vaiko gyvenime ir auklėjime nėra dalyvavęs ir nedalyvauja, su nepilnamečiu vaiku jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenime, nesidomi ir nesirūpina jo ugdymu bei sveikata, netenkina dukros kasdienių poreikių.
Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams.
Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių K. B. negali vykdyti tėvo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovas K. B. savo pareigų nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad visiškai nedalyvauja dukros gyvenime, yra visiškai nusišalinęs nuo jos priežiūros, nesirūpina jos ugdymu ir lavinimu, nesiekia auginti dukros, ja rūpintis ir prižiūrėti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Atsakovo elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovo kaltė įrodyta, nes jis vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovo K. B. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.
Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad G. P. apgyvendinta pas M. B., kuris tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, G. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinuoju globėju M. B., paskiriant jį ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnamečiam vaikui G. P..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista. Atsakovui byloje buvo teikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo nepilnametės dukters G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini).
Paskirti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.