Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-01-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-1930-430/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
e2YT-1930-430/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34528-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
P. S., A. S., Valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Algis Lukoševičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1930-430/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34528-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4; 2.1.2.6; 3.4.4.12; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant pareiškėjos R. S. atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims P. S., A. S. ir Valstybės įmonei Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad 1985 metais pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų P. S., A. S. tėvas V. S. paliko šeimą ir išvyko gyventi į Rusiją. Palikėjas V. S. 2012 m. rugsėjo 5 d. mirė, testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėja ir palikėjas nuo 1985 metų iki pat palikėjo mirties faktiškai gyveno skyrium, todėl pareiškėja faktiškai iš savo lėšų 1992 m. vasario 4 d. įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę J. M., kuri patvirtino, kad paveldėjimo byla į palikėjo turtą užvesta nebuvo ir dėl to nėra pateikta jokių prašymų. Palikėjo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, t. y. suinteresuoti asmenys P. S. ir A. S. turto nepaveldėjo (palikimo nepriėmė), todėl pareiškėja vienintelė galėjo paveldėti visą palikėjo turtą (palikimą) pagal įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad ji palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Paveldėtu turtu pareiškėja rūpinosi kaip savu, gyveno minėtame bute ir iki šiol jame gyvena, remontavo butą, tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio V. S., mirusio 2012 m. rugsėjo 5 d., palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškimą Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad R. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Į teismo posėdį neatvyko VĮ „Turto bankas“ atstovas, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo P. S., apie posėdį pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai siųsti elektroniniu paštu. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo A. S., apie posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio tvarka. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismo posėdžio metu dalyvavusio pareiškėjos atstovo, liudytojo V. E. paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. S. mirė (mirties liudijimas e. b. l. 32-33). Pareiškėja su sutuoktiniu V. S. turėjo du sūnus P. S. ir A. S. (Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, e. b. l. 13). Kaip nurodo pareiškėja, jos sutuoktinis nuo 1985 metų V. S. paliko šeimą ir išvyko gyventi į Rusiją, todėl pareiškėja iš savo asmeninių lėšų 1992 m. vasario 4 d. įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. b. l. 2, 29, 30). Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M. pranešimo matyti, kad notarų biure po V. S. mirties paveldėjimo bylos nėra užvesta, dėl jo palikimo priėmimo nėra pateikta prašymų (e. b. l. 41).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio V. S. mirties palikimą, susidedantį iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė pareiškėja, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, nurodydama, jog minėtame bute gyveno ir gyvena iki šiol, deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 1984 m. rugpjūčio 6 d., moka mokesčius, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. sąskaitos ir mokėjimo kvitai, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, sutartis dėl geriamojo vandenio, aktai (e. b. l. 42, 43-58, 59-61, 62, 63, 65). Suinteresuoti asmenys P. S. ir A. S. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, t. y. prieštaravimų nepareiškė, todėl darytina išvada, jog jie jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad R. S. po sutuoktinio V. S. mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Esamus įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2012 m. rugsėjo 5 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė