- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- II-228-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04633-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. B. (toliau – ir pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2016 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-52883130-16 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė 2016 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą Nr. 10N-52883130-16 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo I. B. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei paskyrė 28 € baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad I. B. 2015 m. rugpjūčio 10 d., 12:20 val., Savanorių pr. – Laisvės pr. – Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 154 punkto reikalavimus, su juo susidūrė ir sugadino abi transporto priemones.
Šalies argumentai
I. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad 2015-08-10, apie 12.30 val., vairavo mėlynos spalvos automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį jos sutuoktiniui Ž. B.. Važiavo Laisvės pr. link Savanorių g. žiedo. Buvo giedra, kelio danga sausa, kelias trijų juostų. Važiavo antrąja eismo juosta. Prie žiedo sustojo ir praleido žiedu važiuojančius automobilius. Įsitikinusi, kad kelias laisvas manevro atlikimui, įvažiavo į žiedą, į antrąją juostą iš trijų (viduriniąją). Be to, už jos buvęs automobilis taip pat įvažiavo į žiedą ir važiavo už jos automobilio. Šalia jos trečia eismo juosta važiavęs automobilis HONDA CIVIC taip pat įvažiavo į žiedinę sankryžą. Jau važiuojant žiede, antrąja žiedo juosta, dideliu greičiu žiedo trečiąja eismo juosta važiavęs automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jos vairuojamo automobilio kairės pusės galinį ratą. Kaip nurodė paaiškinime, ji važiavo antrąja eismo juosta, o minėtas automobilis VW GOLF trečiąja, dideliu greičiu lenkdamas kitomis eismo juostomis važiavusius automobilius. Šio automobilio vairuotojas, rikiuodamasis į antrąją eismo juostą arba, tikėtina, dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio važiuodamas žiedinėje sankryžoje, išslydo ir sukėlė eismo įvykį trenkdamasis į jos vairuojamo automobilio kairįjį galinį ratą bei apsukdamas jos vairuojamą automobilį 180 laipsnių kampu. Taip pat savo skundą motyvuoja tuo, kad tiek automobilį VW GOLF vairavusio asmens, J. M., paaiškinime, tiek ir tyrėjos J. M. 2015-08-10 tarnybiniame pranešime yra netikslumų. J. M. savo 2015-08-10 paaiškinime nurodo, kad kelio danga buvo šlapia, kad jis važiavo žiedinėje sankryžoje antrąja eismo juosta apie 50 km/h greičiu, jog staiga iš Lazdynų išvažiavimo išvažiavo automobilis HONDA, jis bandė išvengti kliūties ir eismo įvykio stabdydamas. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir fiksavę eismo įvykio aplinkybes, nei eismo įvykio schemoje, nei kituose dokumentuose nefiksavo ir nenurodė automobilio VW GOLF stabdymo kelio, automobilio VW GOLF vairuotojas dėl to jokių pretenzijų ir pastabų nereiškė. Be to, eismo sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa, ir tai matyti nuotraukose iš eismo įvykio ir kt. byloje esančių dokumentų. Taip pat savo skundą grindžia tuo, kad iš byloje esančio ekspertizės akto galima padaryti išvadą, kad bet kokiu atveju automobilio VW GOLF vairuotojas turėjo galimybę jo vairuojamą transporto priemonę sustabdyti iki tariamai atsiradusios kliūties. Ekspertizę atlikę ekspertai taip pat nurodė, kad „automobilio VW GOLF vairuotojo J. M. veiksmai – atsiradus automobilio judėjimo juostoje kliūčiai savalaikiai nelėtino greičio, kad išvengti atsitrenkimo į automobilį HONDA, kurį vairavo I. B., kada vairuotojas J. M. ir važiuodamas nustatytu apie 66 km/h greičiu tokią galimybę turėjo – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu“. Todėl akivaizdu, kad ji dėl įvykusio eismo įvykio nėra kalta, o jai surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas. Pažymėtina, kad būtent ekspertizė paneigė VW GOLF vairavusio vairuotojo J. M. parodymus, duotus po eismo įvykio, neva, jis važiavo 50 km/h greičiu, šlapia kelio danga, pamatęs kliūtį – pradėjo staiga stabdyti. Priešingai, negu nurodo minėtas vairuotojas, kaip nurodyta ekspertizės akte, betarpiškai prieš atsitrenkimą į automobilį HONDA CR-V, automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 66 km/h greičiu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad automobilio VW GOLF vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko ne tik saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, tačiau ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) 128 ir 129 straipsnio nuostatas. Taip pat minėto automobilio vairuotojas nesilaikė KET 9, 101 ir 126 punktų reikalavimų ir savo kaltais veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Kaip jau nurodė, ji (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų nepažeidė, nėra jos kaltės, nes į žiedinę sankryžą įvažiavo nepažeisdama KET reikalavimų. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad ji, įsitikinusi, kad įvažiuoti į žiedinę sankryžą saugu, įvažiavo į žiedinę sankryžą ir toliau, neviršydama leistino greičio tęsė judėjimą antrąja eismo juosta, kai į jos vairuojamo automobilio galinę dalį trenkėsi automobilis VW GOLF, vairuojamas J. M.. Eismo įvykis įvyko tuo metu, kai ji jau buvo įvažiavusi į žiedinę sankryžą ir tęsė judėjimą joje, o automobilis VW GOLF, nepasirinkęs saugaus atstumo, net nestabdydamas ir ženkliai viršydamas leistiną važiavimo greitį atsitrenkė į jos vairuojamos transporto priemonės galinį kairįjį ratą.
Teisminio nagrinėjimo metu I. B. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad pirminiame paaiškinime rašė, kaip viskas buvo, buvo daroma ekspertizė, kuri patvirtino jos žodžius pilnai, o vaikinas viską melavo, net įvykio vietą. Vaikinas nurodė, kad kelio danga buvo šlapia, nors filmuotoje medžiagoje, kurią darė jos sūnus po įvykio, matyti, kad danga buvo sausa. Ji vairavo automobilį HONDA. Buvo šilta, kelio danga nebuvo šlapia. Prieš įvažiuodama į Savanorių - Laisvės pr. - Geležinio Vilko g. žiedą ji sustojo antroje juostoje, t. y. vidurinėje juostoje. Sustojo prie žiedo ne pirma, nes prieš ją buvo automobilis. Po to prieš ją važiuojanti mašina nuvažiavo, ji privažiavo arčiau žiedo ir sustojo. Tuo metu automobilis VW GOLF buvo dar už tilto ir ji kartu su baltu automobiliu CIVIC, buvusiu jai iš kairės pusės įvažiavo į žiedą. Ji važiavo 30 km/h greičiu, buvo tik pajudėjusi iš vietos. Ji įvažiavo į antrą juostą, o baltas automobilis - į trečią juostą. Įvažiavusi į žiedą staiga pajuto smūgį į galinį automobilio ratą. Jai buvo toks jausmas, kad žmogus paspaudė „gazą“ specialiai, kad į ją įvažiuotų. Vaikinas nurodo, kad važiavo 50 km/val. greičiu, nors jo greitis buvo 66 km/val. Jei jis būtų stabdęs, tai eismo įvykio nebūtų buvę. Ekspertizė pasakė, kad jei jis būtų važiavęs leistinu greičiu, tai eismo įvykio nebūtų buvę. Po eismo įvykio iki atvykstant pareigūnams automobiliai nebuvo patraukti. Ji sutinka su specialisto išvados trečia pastraipa. Kai jai tyrėja nurodė, kad gailintis ji gaus mažesnę baudą, tai ir parašė, bet po to grįžusi namo galvojo, kad negerai padarė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnioji specialistė A. G. atsiliepimu į I. B. skundą prašo skundo netenkinti, o Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad mano, jog I. B. veika įrodyta. 2016-03-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje, viešame administracinių bylų nagrinėjime, buvo išnagrinėta I. B. administracinio teisės pažeidimo byla. Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, buvo priimtas nutarimas, kad I. B., vairuodama automobilį HONDA, pažeidė (duomenys neskelbtini) punktą, ir sukėlė eismo įvykį. Nutarimu I. B. skirta 28 € piniginė bauda. I. B. priimant nutarimą dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, tai pažymėta ir nutarime kaip administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. (duomenys neskelbtini) punkte teigiama, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį I. B. patraukta teisėtai ir teisingai.
Nukentėjusysis J. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad vairavo automobilį VW GOLF, važiavo iš Gerosios Vilties gatvės link Savanorių žiedo. Važiuojant žiedu jo nepraleido automobilis HONDA, kuris įvažinėjo iš šalutinio kelio. Jis važiavo apie 50 km/val. greičiu, viduriniąja eismo juosta, su juo kartu važiavo I. D., kuris buvo blaivus. Iš Lazdynų pusės į žiedą išvažinėjo du automobiliai, vienas automobilis suspėjo įvažiuoti, o kitas - HONDA ne. Jis nematė HONDA automobilio, buvusio viduriniojoje juostoje, nes jam jį užstojo pirmasis automobilis, kuris išvažinėjo iš trečios juostos, tai buvo lengvasis automobilis, bet aukštas. Jie abu pradėjo judėti į žiedą. Pirmasis automobilis įvažiavo į trečiąją juostą, suspėjo pravažiuoti, jis šiek tiek pristabdė, o HONDA automobilis turėjo įvažiuoti į antrą juostą, kuria važiavo jis. Turbūt skundą padavęs asmuo manė, kad irgi spės įvažiuoti ir todėl įvažiavo. Jis praktiškai nematė HONDA automobilio. Bandė stabdyti, bet jau buvo per vėlu. Kokiu atstumu buvo nuo automobilio, nematavo. Smūgis buvo į kairės pusės galinę arką, kadangi I. B. vairuojamas automobilis HONDA dar nebuvo išsitiesinęs. Įvykio metu buvo sausa, saulėta, oro sąlygos buvo geros. Policijos pareigūnui jis nesakė, kad tuo metu buvo drėgna, kelio danga buvo sausa, atsiprašo, jeigu sumaišė. Jis vairuoja nuo 2015 m., gal kovo mėn., dar neturi dvejų metų stažo, yra turėjęs vieną nestiprų eismo įvykį aikštelėje, dėl kurio kaltas buvo jis.
Liudytoja L. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad yra I. B. dukra. Išaiškinus jai procesinę teisę neduoti parodymų ir neatsakinėti į kai kuriuos klausimus, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad tuo metu buvo automobilyje, sėdėjo dešinėje pusėje, gale. Buvo su šuniu. Jos privažiavo prie žiedo vidurinėje juostoje, pilnai sustojo. Iš kairės joms buvo automobilis. Įsitikinusi, kad nėra automobilių, mama pajudėjo. Šalia jų iš kairės pusės stovėjęs automobilis pajudėjo ir įvažiavo šiek tiek vėliau. Jos jau buvo įvažiavę, o ta mašina dar ant juostų. Mama suko į dešinę ir jos pajuto smūgį. Smūgis buvo gale į kairiąją pusę. Mašina apsisuko, ji išlipo ir nuėjo į kelkraštį. Prie jos privažiavo liudytojas, kuris matė įvykį, ir padavė savo vizitinę kortelę. Pareigūnams nenurodė apie liudytoją, nes buvo stresas. Po įvykio ji išvažiavo mokytis į Angliją ir tą vizitinę kortelę su savimi išsivežė. Ji mamai pasakė liudytojo duomenis ir mama su juo susisiekė. Ji atvažiuojančio automobilio VW nematė.
Liudytojas I. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jį pakvietė I. B. dėl įvykio. Paaiškino, kad datos nepamena, bet yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonės savininkas ir autoserviso vadovas. Vizitinę padavė mergaitei. Patį įvykį matė išvažiuojant. Jis įvažinėjo į žiedą pirma juosta (dešine juosta). Džipas buvo šalia, pradėjus važiuoti girdėjo garsą, turbūt smūgis buvo į galą. Jis įvažiavo į žiedą. Prieš įvažiuojant į žiedą buvo pridengtas kito automobilio, pradėjo važiuoti ir buvo bum. O grįždamas pamatė, kad kamštis ir nuėjo. Jis sustojo ir praleido kažkiek mašinų. Pirma juosta galima matyti kampą, kad atvažiuoja automobiliai. Jis girdėjo smūgį ir grįždamas matė, kad buvo pažeistas ratas.
Liudytojas I. D. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusysis J. M. yra jo draugas. Paaiškino, kad važiavo su draugu iš Savanorių prospekto antra juosta žiedine sankryža link Liepkalnio ir iš Lazdynų pusės išvažiavimo į žiedinę juostą staiga išlindo automobilis į antrą juostą ir jie į jį trenkėsi. Jis sėdėjo keleivio pusėje, priekyje, smūgis buvo į jo pusę. Jų automobilis važiavo maždaug apie 50 km/val. greičiu, taip spėja. Matė, kad automobilis HONDA privažiavo prie sankryžos, pristabdė ir staigiai ,,iššoko”. Gal ir važiavo kitas automobilis pirma juosta žiedinėje sankryžoje link Žemųjų Panerių. Automobilis HONDA važiavo antra eismo juosta ir iš jos įvažinėjo į antrą žiedinės sankryžos juostą. Nepamena, ar prie HONDA stovėjo kitas automobilis. VW GOLF vairuotojas J. M. stabdė. Prieš automobilį HONDA į žiedinę sankryžą įvažinėjo kitas automobilis, bet jis buvo ganėtinai toliau nei buvo HONDA. Važiavo dar automobilis pirma juosta. Automobilis HONDA buvo pristabdęs: važiavo, sulėtino greitį ir ,,nėrė”.
Eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta, atstumai, automobilių HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys po eismo įvykio, VW GOLF automobilio slydimo žymės po smūgio, HONDA CR-V automobilio vairuotojos nurodyta susidūrimo vieta, VW GOLF automobilio vairuotojo nurodyta susidūrimo vieta (b. l. 12).
Byloje esančiuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad automobiliui VW GOLF apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, o automobiliui HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 13).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-12-18 ekspertizės akte Nr. 11-2070 (15) nurodoma, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. M., vairuotojui važiuojant žiedinės sankryžos antra eismo juosta link Vilkpėdės, judėdamas apie 66 km/h greičiu, priekiniu dešiniuoju kampu ir ratu, šio rato šoninio slydimo pėdsako pradžios zonoje trenkė į automobilio HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja I. B., iš Laisvės pr. antros eismo juostos, įvažiavo į žiedinės sankryžos antrą eismo juostą, judėjusio apie 30 km/h greičiu galinį kairį sparną ir ratą, kontakto pradžios momentu tarp automobilio VW GOLF dešiniojo šono priekinės dalies ir automobilio HONDA kairiojo šono galinės dalies esant smailam kampui, atviram link šių transporto priemonių galinių dalių. Atsitrenkimo metu lūžo automobilio VW GOLF priekinio dešiniojo rato pakaba ir automobilis su persikreipusiu ratu efektyviai stabdomas persislinko važiavimo kryptimi į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Dėl automobilio VW GOLF atsitrenkimo į galinio kairiojo rato sritį, automobilis HONDA neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir galine dalimi į priekį persislinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 2. Jeigu automobilio HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. B. į žiedinę sankryžą įvažiavo be sustojimo nustatytu 30 km/h greičiu, tai I. B. veiksmai – įvažiuodama į žiedinę sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam J. M. vairuojamam automobiliui VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. M. veiksmai – atsiradus automobilio judėjimo juostoje kliūčiai savalaikiai nelėtino greičio, kad išvengti atsitrenkimo į automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. B., kada vairuotojas J. M. ir važiuodamas nustatytu apie 66 km/h greičiu tokią galimybę turėjo – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu automobilio HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. B. į žiedinę sankryžą įvažiavo po sustojimo ties Laisvės pr. važiuojamosios dalies ir žiedinės sankryžos važiuojamosios dalies sankirta, automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. M. veiksmai – žiedine sankryža važiuodamas apie 66 km/h greičiu susidariusioje kelio eismo situacijoje nelėtino važiavimo greičio, kad neatsitrenkti į žiedinę sankryžą įvažiavusį automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kada vairuotojui J. M. važiuojant nedidesniu kaip 50 km/h greičiu ir nestabdant šis eismo įvykis būtų neįvykęs – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. 5. Betarpiškai prieš atsitrenkimą į automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 66 km/h greičiu. Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotiems stabdymo pėdsakams nustatyti, ar automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas prieš atsitrenkimą į automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negalima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netgi esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
I. B. Skundžiamu nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015-08-10, 12:20 val., Savanorių pr. – Laisvės pr. – Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, tuo pažeisdama (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, su juo susidūrė ir sugadino abi transporto priemones. I. B. nubausta už tai, kad pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto, kuriame numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Byloje nėra ginčo, kad 2015-08-10, 12:20 val., Savanorių pr. – Laisvės pr. – Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. B. ir automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. M., abu automobiliai buvo apgadinti. Byloje iš esmės yra tik kilęs ginčas dėl to, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį.
Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. skundo turinio, taip pat jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nesutikimas su Skundžiamu nutarimu iš esmės yra grindžiamas tuo, kad, neva, ne jos, o nukentėjusiuoju pripažinto J. M. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. I. B. nurodo, kad prieš įvažiuodama į Savanorių - Laisvės pr. - Geležinio Vilko g. žiedą ji sustojo antroje juostoje, t. y. vidurinėje juostoje. Sustojo prie žiedo ne pirma, nes prieš ją buvo automobilis. Po to prieš ją važiuojanti mašina nuvažiavo, ji privažiavo arčiau žiedo ir sustojo. Tuo metu automobilis VW GOLF buvo dar už tilto ir ji, įsitikinusi, kad kelias laisvas manevro atlikimui, kartu su baltu automobiliu CIVIC, buvusiu jai iš kairės pusės įvažiavo į žiedą. Ji važiavo 30 km/h greičiu, buvo tik pajudėjusi iš vietos. Ji įvažiavo į antrą juostą, o baltas automobilis - į trečią juostą. Be to, už jos buvęs automobilis taip pat įvažiavo į žiedą ir važiavo už jos automobilio. Įvažiavusi į žiedą staiga pajuto smūgį į galinį automobilio ratą. Savo skunde ji taip pat nurodo, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvažiuodamas į jos automobilį, važiavo trečiąja žiedo juosta, dideliu greičiu lenkdamas kitomis eismo juostomis važiavusius automobilius, automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, rikiuodamasis į antrąją eismo juostą arba, tikėtina, dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio važiuodamas žiedinėje sankryžoje, išslydo ir sukėlė eismo įvykį trenkdamasis į jos vairuojamo automobilio kairįjį galinį ratą bei apsukdamas jos vairuojamą automobilį 180 laipsnių kampu. Eismo įvykis įvyko tuo metu, kai ji jau buvo įvažiavusi į žiedinę sankryžą ir tęsė judėjimą joje. Tuo tarpu nukentėjusysis J. M. teismo posėdžio metu paaiškino kitokias įvykio aplinkybes, kad važiavo automobiliu VW GOLF apie 50 km/h greičiu iš Gerosios Vilties gatvės link Savanorių žiedo viduriniąja eismo juosta ir iš šalutinio kelio, Lazdynų pusės, į žiedą įvažinėjo du automobiliai, vienas automobilis suspėjo įvažiuoti, o kitas - HONDA ne, tai yra HONDA automobilis, įvažinėdamas iš šalutinio kelio, jo nepraleido. Jis praktiškai nematė HONDA automobilio, buvusio viduriniojoje juostoje, nes jam jį užstojo pirmasis automobilis, kuris išvažinėjo iš trečios juostos. Bandė stabdyti, bet jau buvo per vėlu. Smūgis buvo į kairės pusės galinę arką, kadangi I. B. vairuojamas automobilis HONDA dar nebuvo išsitiesinęs.
Palyginus tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu ir kurie buvo surašyti eismo įvykio vietoje (b. l. 16, 17), matyti, jog jie iš esmės yra analogiški. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. iš esmės patvirtino I. B. nurodytas aplinkybes, kad jos privažiavo prie žiedo vidurinėje juostoje, pilnai sustojo, iš kairės joms buvo automobilis, įsitikinusi, kad nėra automobilių, mama pajudėjo, suko į dešinę ir jos pajuto smūgį, smūgis buvo gale į kairiąją pusę. Tačiau, kita vertus, pažymėtina ir tai, kad I. B. ir L. B. nurodytos kai kurios aplinkybės šiek tiek skiriasi. I. B. nurodo, kad smūgis buvo, kai ji jau buvo įvažiavusi į žiedinę sankryžą ir tęsė judėjimą joje, kai tuo tarpu L. B. nurodo, kad mama suko į dešinę ir jos pajuto smūgį, tai yra dar pilnai neįvažiavus į žiedinę sankryžą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. N. nurodė matęs eismo įvykį įvažiuojant į žiedą, jis įvažinėjo į žiedą pirma juosta (dešine juosta), džipas buvo šalia, pradėjus važiuoti girdėjo garsą, turbūt smūgis buvo į galą. Taigi iš tokių šio liudytojų paaiškinimų matyti, kad iš esmės šis liudytojas girdėjo tik automobilių susidūrimo garsą, taip pat, kad eismo įvykis įvyko automobiliui įvažiuojant į žiedą, tačiau paties eismo įvykio kilimo aplinkybių, I. B. vairuojamo automobilio veiksmų, jis iš esmės nematė. O teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. D. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo J. M. nurodytas aplinkybes, tai yra nurodė, kad važiavo su draugu J. M. jo automobiliu iš Savanorių prospekto antra juosta žiedine sankryža link Liepkalnio, važiavo apie 50 km/val. greičiu, ir iš Lazdynų pusės išvažiavimo į žiedinę juostą iš antros eismo juostos staiga išlindo automobilis HONDA į antrą juostą ir jie į jį trenkėsi. Automobilis HONDA buvo pristabdęs: važiavo, sulėtino greitį ir ,,nėrė”. VW GOLF vairuotojas J. M. stabdė. Prieš automobilį HONDA į žiedinę sankryžą pirma juosta įvažinėjo kitas automobilis, bet jis buvo ganėtinai toliau nei buvo HONDA. Išanalizavus proceso dalyvių rašytinius paaiškinimus ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad negalima pašalinti byloje iškilusių prieštaravimų.
2015-12-18 ekspertizės akte buvo nustatyta tikėtina įvykio eiga, kuri iš esmės sutampa su nukentėjusiojo J. M. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. J. M., tik priešingai nei nustatyta ekspertizės akte, nurodė, jog jis neviršijo greičio, tai yra važiavo apie 50 km/h greičiu, tačiau visos kitos jo nurodytos aplinkybės iš esmės yra patvirtintos ekspertizės aktu, tai yra automobilių susidūrimo vieta, kurią jis nurodė policijos pareigūnams, tai, kad jis važiavo viduriniąja (antrąja) eismo juosta, taip pat ekspertizės aktu nepaneigta ir tai, kad prieš automobilių kontaktą jis bandė stabdyti savo automobilį. Iš ekspertizės akto matyti, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. M. veiksmai - žiedine sankryža važiuodamas apie 66 km/h greičiu susidariusioje kelio eismo situacijoje nelėtino važiavimo greičio, kad neatsitrenkti į žiedinę sankryžą įvažiavusį automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kada vairuotojui J. M. važiuojant nedidesniu kaip 50 km/h greičiu ir nestabdant šis eismo įvykis būtų neįvykęs – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti tik tuomet, jeigu automobilio HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. B. į žiedinę sankryžą įvažiavo po sustojimo ties Laisvės pr. važiuojamosios dalies ir žiedinės sankryžos važiuojamosios dalies sankirta. Kaip jau minėta, pati I. B. teigia, kad prieš įvažiuodama į sankryžą ji visiškai sustojo ir įsitikino, kad gali atlikti manevrą, tą nurodė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja jos dukra L. B.. Tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina, jokie kiti objektyvūs byloje esantys duomenys, o kaip matyti iš visų I. B. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, taip pat tam tikrų nesutapimų jos ir dukters paaiškinimuose, teismas neturi pagrindo tikėti jos parodymų teisingumu ir objektyvumu ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad I. B. skunde ir paaiškinimuose nurodė, jog prieš kontaktą VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo trečiąja žiedo juosta, taip pat nurodė, kad automobilių kontaktas įvyko jau įvažiavus ir važiuojant antrąja žiedo juosta, tačiau tokie jos paaiškinimai yra paneigti ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo antrąja žiedinės sankryžos eismo juosta, ir jokių duomenų apie tai, kad šis automobilis galėjo važiuoti trečiąja eismo juosta, nėra, be to ekspertizės akte konstatuota, kad automobilių susidūrimas įvyko arčiau nei nurodė I. B., tai yra jai dar pilnai neįvažiavus į antrąją eismo juosta, o ne jau pilnai važiuojant žiedinės sankryžos antra eismo juosta. Kad I. B. automobilių susidūrimo metu dar nebuvo pilnai įvažiavusi į žiedinės sankryžos antrąją eismo juostą, o dar tik bebaigianti įvažiavimo manevrą, patvirtina ir jos automobiliui padaryti apgadinimai, kadangi, kaip matyti iš nuotraukų, kontaktas buvo į jos automobilio užpakalines kairės pusės duris, užpakalinį kairės pusės ratą, užpakalinį kairės pusės sparną, užpakalinį bamperį, o ne grynai į automobilio galinę dalį. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priimant Skundžiamą nutarimą I. B. su jai inkriminuotu pažeidimu sutiko ir savo kaltę pripažino. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo greitį, važiavo pakankamai greitai, nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis buvo I. B. veiksmai – artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu. I. B., matydama greitai pagrindiniu keliu artėjantį automobilį turėjo įvertinti jo greitį ir numatyti, kad tokiu atveju į pagrindinį kelią įvažiuoti nespės. Duomenų, kad I. B. neturėjo realios galimybės matyti atvažiuojančio automobilio, nėra, juo labiau, kad ji pati patvirtino mačiusi atvažiuojantį automobilį. Taigi teismas, įvertinęs ekspertizės akte nustatytą tikėtiną įvykių eigą, taip pat kitas ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, eismo įvykio schemoje užfiksuotą automobilių išsidėstymą kelio juostose po eismo įvykio, papildomuose duomenyse ir byloje esančiose nuotraukose užfiksuotus automobiliams padarytus apgadinimus, taip pat proceso dalyvių ir liudytojų tiek rašytinius, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad šių įrodymų visuma leidžia teigti, jog eismo įvykio eiga iš esmės atitinka nukentėjusiojo J. M. paaiškinimus, jog automobilis HONDA, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio nepraleido jo, važiavusio pagrindiniu keliu.
Visos šios teismo nustatytos aplinkybės ir anksčiau nurodyti motyvai pagrindžia, kad I. B. 2015-08-10, 12:20 val., Savanorių pr. – Laisvės pr. – Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu ji pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. kovo 1 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-52883130-16 yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
I. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-52883130-16 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.