- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-32-309-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Civilinis ieškovas
- D. M., V. M.
- Nuteistasis
- S., S. S.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Liudvika Meškauskaitė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją privataus kaltinimo bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį (straipsnis „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu“ 2005-12-20 dienraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) - 32 MGL (keturių tūkstančių litų) bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį (straipsnis „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ 2005-12-24 dienraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir D. M. 20 000 Lt civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams V. M. ir D. M. po 5 000 litų.
Priteista iš S. S. V. M. naudai 5000 litų jo turėtų proceso išlaidų.
Išieškotina iš S. S. 36,50 litų proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteistas už tai, kad 2005-12-20 dienraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu“ paskelbė šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina V. ir D. M. šeimos garbę ir orumą, pakertant žmonių pasitikėjimą jais, o būtent:
„Į svingerių spąstus patekusi sutuoktinių pora buvo priversta išgyventi tikrą košmarą, iš kurio išsivaduoti pajėgė tik įsikišus pareigūnams“,
„... ją komplimentais ir meiliais žodžiais apipylusio pasvaliečio Vaido glėbyje susigundžiusi moteris neįtarė, kokiais nemalonumais jai tai pasibaigs“,
„Panorusios nutraukti meilės romaną Ritos gyvenimas virto tikru košmaru. Vaidas nė neketino lengvai paleisti savo meilužės.“,
„Iš pradžių ėmė grasinti apie judviejų buvusius santykius pranešiąs moters sutuoktiniui, šantažavo jam parodysiąs kompromituojančias nuotraukas ir filmuotą medžiagą“.
„Vėliau - dar baisiau. Pasvalietis pradėjo savo auką atakuoti skambučiais ir net vizitais į jos namus.“
„Su savo žmona atvykęs į Ukmergę reikalavo užsiimti grupiniu seksu, keistis partneriais, kvietė dalyvauti renginiuose, kuriuose vykdavo tikros sekso orgijos“.
„Jie maloniai praleido laiką, o vakaronei pasibaigus Vaidas paprašė moters mobiliojo telefono numerio“.
„Kitą dieną Vaidas paskambino Ritai. Nuo to karto pasvaliečio skambučio sulaukdavo kone kasdien, meilūs pokalbiai užtrukdavo maždaug po pusvalandį“.
„...užbūrė malonus, gražius žodžius ir komplimentus jai nuolat žarstantis vyriškis“.
„pora susitiko miesto parke. Pasvaliečio meilės žodžiu užliūliuota moteris krito į savo gerbėjo glėbį“.
„Po šio įvykio pajutau sąžinės graužimą, todėl nutariau santykius nutraukti. Tačiau iš Vaido susilaukiau grasinimo, kad jis viską papasakos mano sutuoktiniui. Jis ir toliau man nuolat skambindavo, klausinėjo, ką veikiu, kur esu, kada susitiksime“, - pasakojo Rita.“
„Tačiau moteris ir tada dar nenujautė, kokios pinklės jai rezgamos“.
„Vasarą Vaidas Ritą aplankė Druskininkų sanatorijoje. Kalbantis telefonu jam pavyko sužinoti vietą, kur tuo metu buvo apsistojusi moteris“.
„Einant alėja Vaidas paprašė manęs jį apkabinti. Kiek suglumau, tačiau prašymą įvykdžiau. Tuo metu pastebėjau, kad pro šalį einantis nepažįstamas vyras mus nufotografavo“.
„Pasirodė keista, tačiau tada dar neįtariau, kad tai specialiai suorganizuota“.
„Dar kiek paėjus Vaidas paėmė mano rankas ir užsidėjo sau ant pečių. Tvirtai mane laikydamas jis pradėjo suktis. Tuo metu pamačiau, jog netoliese vėl atsirado tas pats vyras ir pradėjo mus filmuoti, - pasakojo ukmergietė“.
„Tuomet moteris suprato, jog tai daroma Vaido užsakymu. Kai jam tai pasakė ir paklausė, kas gi čia vyksta, sulaukė grasinimo“.
„Dabar darysi, kaip aš noriu, nes turiu filmuotą medžiagą, tave kompromituojančių nuotraukų. Be to, įrašyti ir mūsų pokalbiai. Kad buvome meilužiai papasakosiu tavo motinai, vyrui. Žinai, kas tavęs lauks? Pažeminto sutuoktinio pyktis ir skyrybos, - tėškė Vaidas“.
„Tuo tarpu buvęs meilužis Ritos nepaliko ramybėje - nuolat skambindavo, o kai jos vyras būdavo darbe, atvažiuodavo net į namus.“
„Užsiminęs, kad turi savo verslą, pasvalietis moteriai stengėsi sudaryti turtuolio įvaizdį. Atvažiuodavo vis kitų markių automobiliais.“
„Pusmetį pasvaliečio šantažą tyliai kentusios moters jėgos pagaliau visiškai išseko.“
„Algis paskambino Vaidui ir paprašė palikti jo žmoną ramybėje. Ukmergiškis neslėpė žinąs apie jo ir Ritos romaną.“
„Po kurio laiko ukmergiškis darbe sulaukė Vaido sutuoktinės skambučio.“
„Vaidas susitikimą surengė Vilniuje..“.
„Grįžtant namo, jie pasisiūlė užsukti į svečius,- pasakojo Algis.“
„Vyriško pokalbio metu jo namuose Vaidas Algio paprašė leisti pamylėti jo žmoną.“
„Tu ką, svingeriams priklausai? Baik tokius juokus“, - akibrokštą atrėmė Algis.“
„Vėliau kambaryje vieni liko Ritos vyras ir Vaido Žmona. Pasak ukmergiškio, moteris pradėjo jį gundyti. Glaustydamasi šnibždėjo: „Kodėl jiems galima mylėtis, o mums ne?“.
„Kitą dieną Vaidas ukmergiškių poros paprašė šeimomis bendrauti ir toliau, nes jie gimtajame mieste esą neturi draugų. Vildamasis, jog pasvalietis nebepersekios jo žmonos, Algis sutiko.“
„Algį nustebino laisvas vienos mokytojos elgesys. Kartu su pasvaliečiais atvažiavusi pedagogė su italų tautybės vyru nesislėpdami nuo aplinkinių ėmė aistringai mylėtis ant stalo.“
„Ukmergiškis tikino buvęs šokiruotas pamatyto nežabojamo kūniškos aistros proveržio.“
„Algis ir Rita tikino neprisidėję prie sodyboje susirinkusios kompanijos sekso orgijų ir išvažiavę namo.“
„Esą tada sutuoktiniai jau aiškiai supratę, kad juos norima įtraukti į svingerių gretas.“
„Šiems atsisakius pasipylė grasinantys skambučiai, į Algio darbovietę atvykę Pasvalio gyventojai sukėlė skandalą.“
„Šie neva pavogė pasvaliečio automobilį „Toyota“, o jį patį sumušė.“
„Tačiau ir šiandien ukmergiškiai nesijaučia visiškai ištrūkę iš sekso gurmanų žabangų“.
„Rita spėja, kad svingeriams, kurių veikloje aktyviai dalyvauja, o gal net ir vadovauja pasvaliečio Vaido šeima, priklauso gausu įvairaus amžiaus žmonių būrys. Iš jo ištrūkti, jei tave nusižiūrėjo, esą ne taip paprasta.“
„Jau keleri metai mieste šnibždamasi, kad svingeriams palanki Vaido šeima aktyviai ieško sekso partnerių.“
„Panevėžio rytui“ pavyko pakalbinti dvi šeimas, kurios vos nepakliuvo į svingerių paspęstas pinkles.“
„Mažo miesto gyventojai, baimindamiesi apkalbų, prašė, kad jų pavardės nebūtų viešinamos.“
„Pirmiausia jie siekia prisijaukinti nusižiūrėtas šeimas, dažnai pas save kviečia puodeliui arbatos ar taurei vyno. Po to prasideda kalbos apie laisvą meilę, narpliojamos sekso partnerių keitimosi galimybės“, - pasakojo keletą mėnesių su Vaido šeima bendravę pasvaliečiai“.
„Pasak jų, pamatę, kur link krypsta tokia draugystė, abi poros nuo Vaido šeimos spruko kuo toliau. Su jais susitikę mieste net nebesisveikina.“ „Daug su Vaidu ir jo žmona bendravusių žmonių žino apie jų nukrypimus.“
„Geriausia išeitis jiems būtų keltis gyventi į didmiestį, kur jų niekas nepažįsta,“ – „Panevėžio ryto“ korespondentui teigė meilės žaidimų svetimame vedybiniame guolyje ieškoti atsisakę sutuoktiniai.“
„Gyvendama sostinėje Vaido šeima turėtų kur kas platesnes galimybes realizuoti savo polinkius nei mažame provincijos mieste.“
S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemonę - dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2005-12-24 Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ (priedas - 2) paskelbė šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina V. ir D. M. šeimos garbę ir orumą, pakertant žmonių pasitikėjimą jais, o būtent:
„.. kokiais nemalonumais jai baigsis pasvaliečio vaido glamonės.“
„ukmergiškė, patikėjusi šio vyro meiliais žodžiais, įkliuvo į sekso orgijų rengėjų pinkles“,
„Panorusios nutraukti meilės romaną Ritos gyvenimas virto košmaru. Vaidas neketino paleisti savo meilužės.“
„Vyras ėmė grasinti apie judviejų santykius pranešiąs moters sutuoktiniui, pagąsdino jam parodysiąs kompromituojančias fotografijas ir filmuotą medžiagą.“
„Vėliau - dar baisiau. Pasvalietis ėmė savo auką atakuoti skambučiais ir net vizitais į jos namus.“
„Su savo sutuoktine atvykęs į Ukmergę reikalavo užsiimti grupiniu seksu, keisti partneriais, pakvietė dalyvauti vakarėliuose, kuriuose vykdavo sekso orgijos.“
„Jie maloniai praleido laiką, o vakaronei pasibaigus vaidas paprašė moters mobiliojo telefono numerio.“
„Kitą dieną Vaidas paskambino naujajai pažįstamai. Nuo to karto pasvaliečio skambučių ukmergiškė sulaukdavo kone kasdien, meilūs pokalbiai trukdavo po pusvalandį.“
„..užbūrė malonus, komplimentus nuolat žarstantis vyriškis.“
„Pora susitiko miesto parke. Pasvaliečio meilės žodžių užliūliuota moteris puolė į savo gerbėjo glėbį.“
„Po šio įvykio pajutau sąžinės graužimą, todėl nutariau santykius nutraukti, bet iš Vaido sulaukiau grasinimo, kad jis viską papasakos mano sutuoktiniui.“
„Jis ir toliau man nuolat skambindavo, klausinėjo, ką veikiu, kur esu, kada susitiksime, - pasakojo Rita.“
„Tačiau moteris tada dar nenujautė, kokios pinklės jai rezgamos.“
„Vasarą Vaidas Ritą lankė Druskininkų sanatorijoje. kalbantis telefonu jam pavyko sužinoti vietą, kur tuo metu buvo apsistojusi moteris.“
„Einant alėja Vaidas paprašė jį apkabinti. Kiek suglumau, tačiau prašymą įvykdžiau.“
„Tuo metu pastebėjau, kad pro šalį einantis nepažįstamas vyras mus nufotografavo.“
„Pasirodė, keista, tačiau tada dar neįtariau, kad tai specialiai suorganizuota.“
„Dar kiek paėjus Vaidas paėmė moters rankas ir uždėjo sau ant pečių. Tvirtai laikydamas jis Ritą pradėjo sukti. Moteris pamatė, juos filmuojantį vyrą.“
„Tuomet ji suprato, jog tai daroma Vaido užsakymu. Paklaususis jo apie tai, Rita sulaukė grasinimo. Dabar darysi, kaip aš noriu, nes turiu filmuotos medžiagos, tave kompromituojančių nuotraukų. Įrašyti ir mūsų pokalbiai. Kad buvom meilužiai papasakosiu tavo motinai, vyrui.“
„Žinai, kas tavęs laukia? Pažeminto sutuoktinio pyktis ir skyrybos“, - tėškė Vaidas.
„Tuo tarpu buvęs meilužis Ritos nepaliko ramybėje - nuolat skambindavo, kai jos vyras būdavo darbe, atvažiuodavo net į namus.“
„Pusmetį pasvaliečio šantažą tyliai kentusios moters jėgos išseko.“
„... išsikapstyti iš pasvaliečio paspęstų pinklių. Algis paskambino Vaidui ir paprašė palikti jo žmoną ramybėje. Ukmergiškis neslėpė žinąs apie jo ir Ritos romaną.“
„Vyriško pokalbio metu Vaidas Algio paprašė leisti pamylėti jo žmoną.“
„Tu ką, svingeriais priklausai? Baik tokius juokus, akibrokštą atrėmė Algis“.
„Pasak ukmergiškio, ši moteris pradėjo jį gundyti. Glaustydamasi vis šnibždėjo: „Kodėl jiems mylėtis galima, o mums ne?“
„Kitą dieną Vaidas ukmergiškių poros prašė šeimomis bendrauti ir toliau, nes jie gimtajame mieste esą neturintys draugų.“
„Vildamasis, jog pasvalietis nebepersekios jo žmonos, Algis sutiko.“
„Algį nustebino laisvas vienos mokytojos elgesys. Pedagogė ir sodyboje viešėjęs italas nesislėpdami nuo aplinkinių ėmė aistringai mylėtis ant stalo.“
„Ukmergiškį šokiravo nežabojamas kūniškos aistros proveržis.“
„Algis ir Rita tikino neprisidėję prie sodyboje susirinkusios kompanijos sekso orgijų bei išvažiavo namo.“
„Esą tada sutuoktiniai suprato, kad juos norima įtraukti į svingerių gretas.“
„Šiems atsisakius pasipylė grasinamieji skambučiai, į Algio darbovietę atvykę Pasvalio gyventojai sukėlė skandalą.“
„Šie neva pavogė pasvaliečio automobilį „Toyota“, o jį patį sumušė.“
„Ukmergiškiai nesijaučia visiškai ištrūkę iš sekso gurmanų žabangų.“
„Ritos spėjimu, svingeriams, kurių veikloje aktyviai dalyvauja, gal netgi ir vadovauja pasvaliečio Vaido šeima, priklauso daug įvairaus amžiaus žmonių.“
„Iš šio svingerių būrio ištrūkti, jeigu tave nusižiūrėjo, esą ne taip paprasta.“
„Jau keleri metai Pasvalyje šnibždamasi, kad svingeriams palanki Vaido šeima aktyviai ieško sekso partnerių.“
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes, apelianto nuomone, teismo nuosprendyje išdėstytos faktinės bylos aplinkybės neatitinka tikrovės, įrodymai įvertinti netinkamai, pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas. Tai įtakojo netinkamą įstatymo taikymą tiek kvalifikuojant jo veiką, tiek ir paskiriant teisingą, atitinkančią padarytos veikos sankcijai, bausmę. Toks teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti pakeistas.
Nurodo, jog nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių teiginių, dėl kurių jis nuteistas, nenurodė konkrečių sakinių, kurie žemina nukentėjusiuosius ir neatitinka tikrovės. Teigia, kad dalis teiginių, kurie buvo nurodyti nukentėjusiųjų skunde atitinka tikrovę. Nurodo, jog šios kategorijos bylos yra ypatingos tuo, jog kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama ar paskleistas viešai, t. y. per visuomenės informavimo priemonę, teiginys žemina nukentėjusiojo garbę ir orumą bei ar atitinka tikrovę ar ne. Kad būtų nustatytas šmeižimo nusikaltimo sudėtis turi būti paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie tuo pačiu žemina asmens garbę ir orumą. Taigi nurodo, jog kaip matyti iš paskleistų 44 aukščiau nurodytų teiginių, kad kai kurie teiginiai yra iš vis ne apie nukentėjusiuosius, kai kurie teiginiai atitinka tikrovę. Todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti konkrečiai kiekvieną paskleistą teiginį ir konstatuoti, kurie paskleisti teiginiai atitinka tikrovę, kurie neatitinka bei šmeižia nukentėjusiuosius. Nurodo, kad dauguma paskleistų teiginių atitinka tikrovę ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, esanti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pvz.: „ <...> ją komplimentais ir meiliais žodžiais apipylusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) glėbyje susigundžiusi moteris neįtarė, kokiais nemalonumais jai tai pasibaigs", „Jie maloniai praleido laiką, o vakaronei pasibaigus (duomenys neskelbtini) paprašė moters mobiliojo telefono numerio", „Kitą dieną (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini). Nuo to karto (duomenys neskelbtini) skambučio sulaukdavo kone kasdien, meilūs pokalbiai užtrukdavo maždaug po pusvalandį", „<...> užbūrė malonus, gražius žodžius ir komplimentais jai nuolat žarstantis vyriškis", „Pora susitiko miesto parke. (duomenys neskelbtini) meilės žodžių užliūliuota moteris krito į savo gerbėjo glėbį " ir t.t.).
Taip pat nurodo, jog kaip matyti iš paskleistos informacijos turinio, publikacijoje yra aprašomos kelios istorijos, ką, pasak nuteistojo, patvirtina ir pirmoje instancijoje parodymus davęs liudytojas B. M.. (Pvz.: „(duomenys neskelbtini) nustebino laisvas vienos mokytojos elgesys. Kartu su (duomenys neskelbtini) atvažiavusi pedagogė su italų tautybės vyru nesislėpdami nuo aplinkinių ėmė aistringai mylėtis ant stalo", (duomenys neskelbtini) pavyko pakalbinti dvi šeimas, kurios vos nepakliuvo į svingerių paspęstas pinkles", „Mažo miesto gyventojai, baimindamiesi apkalbų, prašė, kad jų pavardės nebūtų viešinamos", „Geriausia išeitis jiems būtų keltis gyventi į didmiestį, kur jų niekas nepažįsta", - (duomenys neskelbtini) korespondentui teigė meilės žaidimų svetimame vedybiniame guolyje ieškoti atsisakę sutuoktiniai" ir t.t.).
Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dauguma publikacijoje paskleistų teiginių nėra apie nukentėjusiuosius (pvz.: „Pasirodė keista, tačiau tada dar neįtariau, kad tai specialiai suorganizuota", užsiminęs, kad turi savo verslą, (duomenys neskelbtini) moteriai stengėsi sudaryti turtuolio įvaizdį. Atvažiuodavo vis kitų markių automobiliais", „(duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) ir paprašė palikti jo žmoną ramybėje. (duomenys neskelbtini) neslėpė žinąs apie jo ir (duomenys neskelbtini) romaną", „Grįžtant namo, jie pasisiūlė užsukti į svečius, - pasakojo (duomenys neskelbtini) ", „(duomenys neskelbtini) nustebino laisvas vienos mokytojos elgesys. Kartu su (duomenys neskelbtini) atvažiavusi pedagogė su italų tautybės vyru nesislėpdami nuo aplinkinių ėmė aistringai mylėtis ant stalo " ir t.t.).
Nurodo, jog BK 154 str. 2 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo ir tai padaro per visuomenės informavimo priemonę. Taigi apeliantas nurodo, jog taikant atsakomybę už šmeižimą turi būti kiekvienu konkrečiu atveju aišku, kad paskleista informacija (teiginiai, sakiniai) yra apie konkretų žmogų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai argumentavo šį objektyviosios nusikaltimo pusės požymį visiškai nesigilindamas, kad objektyviai pagal paskleistus publikacijoje teiginius gali atpažinti aprašomus asmenis tik patys nukentėjusieji. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusieji atpažįstami iš šių aplinkybių:
Žemesnės instancijos teismas
Aprašyto asmens vardas nuo nukentėjusiojo V. M. skyrėsi tik viena raide. Tokia teismo argumentacija, apelianto nuomone, nėra pagrindas pripažinti objektyviųjų požymį, t.y., kad iš šios aplinkybės galima atpažinti, jog paskleista informacija yra apie V. M.;
Įvardintas miestas, kuriame gyvena aprašytas asmuo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nuteistojo nuomone, yra nepagrįsta, kadangi pačiame straipsnyje buvo nurodyta tik (duomenys neskelbtini). Toks asmens apibūdinimas nurodo, jog asmuo kilęs iš (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, jog asmuo turi būtinai gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) gyvena maždaug apie 8,5 gyventojų.
Paminėta aprašytų asmenų susipažinimo vieta ir laikas. Tokia aplinkybė, pasak apelianto, nėra reikšminga, kadangi ji neidentifikuoja nukentėjusiojo, o aplinkiniams tokios aplinkybės paprastai nėra žinomos.
Lankymasis (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Ši aplinkybė, pasak nuteistojo, taip pat neidentifikuoja nukentėjusiojo, kadangi objektyviai dauguma žmonių yra buvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir t.t.
(duomenys neskelbtini) išsilavinimą turintis (duomenys neskelbtini) gerai išmano psichologiją. Tokia aplinkybė, apelianto nuomone, yra abstrakti, kadangi kaip matyti, jog pedagoginis išsilavinimas yra prieinamas daugumai žmonių. Konkrečiai tokia aplinkybė, pasak nuteistojo, niekaip neleidžia identifikuoti asmens, kur jis dirba, ar ką konkrečiai jis yra baigęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis V. M. dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Jokių objektyviai egzistuojančių duomenų byloje nėra, jog nukentėjusysis V. M. gerai išmano psichologiją, tokių faktų byloje nėra. Be to, straipsnio kontekste yra minima, jog aprašytas asmuo turi savo verslą („užsiminęs, kad turi savo verslą, (duomenys neskelbtini) moteriai stengėsi sudaryti turtuolio įvaizdį. Atvažiuodavo vis kitų markių automobiliais"). Taigi nurodo, kad tokios aplinkybės visiškai nesutampa su nukentėjusiuoju. Be to, šis sakinys neįeina į papildyto skundo rėmus.
Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra du nukentėjusieji, o teismas net neatskyrė jų, visiškai nevertino aplinkybių ar abu vienodai nukentėjusieji yra atpažįstami išplatintoje publikacijoje ir kas juos atpažino. Nurodo, jog teismas gretino aplinkybes tik su V. M., jokių sąsajų, jokių įrodymų ir aplinkybių, leidžiančių identifikuoti nukentėjusiąją D. M. teismas net nevertino.
Apeliantas pažymi, kad tiek byloje apklaustas liudytojas A. G., tiek R. G., patvirtino, jog straipsnyje savęs neatpažino, neatpažino ir jų draugai.
Nuteistasis mano, kad šioje byloje svarbi yra ir ta aplinkybė, jog jis, kaip žurnalistas, parašė juodraštinį variantą, tačiau ne galutinį teksto variantą, kuris buvo publikuotas dienraštyje (duomenys neskelbtini) ir teigia, jog pati publikacija buvo redaguota, nederinant galutinio varianto su juo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, mano, kad jis neturi būti laikomas straipsnio autoriumi, juo labiau, kad nėra nustatyta, kad ar jo juodraštinė medžiaga sutampa su išspausdintu straipsniu. Tą aplinkybę, kad visi į redakciją pateikiami tekstai buvo redaguojami, pasak apelianto, patvirtino liudytojas B. M., kuris be to ir nurodė, kad dažnai tekstai būdavo koreguojami, kad jie būtų „aštresni" ir su straipsnio autoriais galutiniai teksto variantai nebūdavo derinami (nuosprendžio 10 lapas). Taip pat nurodo, kad tokius parodymus davė ir jis bei nurodė, kad tekste žodžių junginių „svingeriai" visai nenaudojo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nuteistajam nėra aišku, kokia teksto dalis yra pakoreguota meninėmis išraiškos priemonėmis, aštresniais žodžiais, kas galėjo sustiprinti ar sušvelninti dienraštyje paskelbtos informacijos turinį. Šios aplinkybės, pasak apelianto, yra itin svarbios, taikant asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 154 str. 2 d., ir šiuo atveju, nuteistojo nuomone, turėjo būti išreikalautas pagrindinis įrodymas - jo parašytas pirminis juodraštinis nepakoreguotas tekstas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, nuteistasis daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyviųjų požymių, o nesant jų nėra ir BK 154 str. 2 d., todėl mano, kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Nurodo, jog teismas nusprendė, kad šiuo atveju veika yra padaryta tiesiogine tyčia, kadangi savo veiksmais S. S. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdamas, kad tokios žinios pažemins nukentėjusius V. ir D. M.. Mano, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra nelogiška, kadangi jis nenurodė nukentėjusiųjų vardų ir pavardžių, jokių kitų duomenų, pagal kuriuos nukentėjusieji galėjo būti atpažįstami, todėl mano, kad tokiu savo elgesiu jis nesiekė ir nesuvokė, kad tokios žinios gali pažeminti nukentėjusiuosius.
Taip pat nurodo, kad baudžiamoji veika, numatyta BK 154 str. 2 d. reikalauja, jog informacijos paskleidimas būtų tyčinis, o atsižvelgiant į tai, kad jis siekė supažindinti visuomenę su gyvenimiška istorija, pakeitė vardus, nenurodė jokių nukentėjusiuosius identifikuojančių požymių, pagal kuriuos juos galėjo atpažinti aplinkiniai, rodo, kad tyčios jo padarytuose veiksmuose nėra.
Taipogi nurodo, jog teismo nuosprendyje yra esminių prieštaravimų - jis buvo kaltinamas pagal BK 154 str. 2 d., už du identiškus straipsnius, už vieną straipsnį, 2005 m. gruodžio 20 d. išspausdintame dienraštyje, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" nuteisė, o už 2005 m. gruodžio 24 d. išspausdintą dienraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles" išteisino. Nurodo, kad nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad jo pateiktas versijas teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar palengvinti savo kaltę baudžiamojoje byloje (nuosprendžio 13 lapas), taip pat, jog viso proceso metu jo duoti parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir iš esmės skiriasi. Teismas konstatavo, jog jis yra abiejų straipsnių autorius, nors jo rankraštinio varianto byloje nėra. Be to, nuosprendžio (17 lapas) konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog nors teismas nustatė, kad kaltinamasis S. S. yra straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" autorius, tačiau teismui pateiktų įrodymų šioje byloje nepakanka padaryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis S. S. tikrovės neatitinkančią informaciją tyčią paskelbė 2005-12-24 dienraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles". Taigi teigia, kad teismas padarė išvadą, jog prieš keturias dienas išspausdintas straipsnis buvo publikuotas tyčia. Apeliantui iš šio nuosprendžio dalies nesuprantama ar jis tyčia paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nurodo, kad tokie prieštaravimai nuosprendyje daro jį nesuprantamu, abejotinu ir neatitinkančiu BPK 305 str. bei LAT Senato nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" išaiškinimo, jog nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė nukentėjusiųjų parodymais, Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu (b. l. 18-24, I tomas), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-06-28 ekspertizės aktu Nr. 11-1837(06) (b. l. 25-27, I tomas) bei Lietuvos teismo ekspertizės 2009-08-05 ekspertizės aktu Nr. 11-1967(09) (b. l. 36-38, II tomas).
Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo nurodo, jog, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, kadangi Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonių veiksmų, o ne dėl žurnalistų. Taigi teigia, jog Žurnalistų etikos inspektorius nustatė atsakomybę UAB (duomenys neskelbtini), bet ne jam. Be to nurodo, kad rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardintų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/06). Nurodo, jog vertinant, ar Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas pripažintinas oficialiu įrodymu, teismai vadovaujasi nuostata, kad jis neatitinka ketvirtosios iš nurodytų sąlygos, tokia išvada daroma, remiantis tuo, kad jame esanti informacija yra Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados, todėl šis įrodymas yra išvestinis, o juo nustatytos aplinkybės negali būti laikomos visiškai įrodytomis, kaip numato įstatyminės nuostatos, (c. b. Nr. 2-1713-631/08).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-06-28 ekspertizės akto Nr. 11-1837(06) bei Lietuvos teismo ekspertizės 2009-08-05 ekspertizės akto Nr. 11-1967(09) nurodo, jog teismas 2006-06-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-1837(06) turėjo vertinti kritiškai, kadangi tokia ekspertizė buvo padaryta nukentėjusiojo V. M. prašymu ir išimtinai pagal nukentėjusiojo užduotus klausimus. Be to, apelianto nuomone, šis ekspertizės aktas sprendė fakto klausimus, kur tokie klausimai priklauso teismo kompetencijai. Nurodo, jog teismas taip pat pasirėmė ir 2009-08-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11- 1967(09), kuris nustatė, jog 2005-12-20 dienraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" aprašyta V. ir D. M. šeima. Tokia ekspertizės išvada, nuteistojo teigimu, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijui. Ekspertizės akte padaryta išvada sprendė fakto klausimą, kai tuo tarpu tokie faktai gali būti konstatuojami tik teismo. Mano, kad ekspertai gali konstatuoti, ar paskleista informacija yra konstatuojamojo pobūdžio ar vertinamojo, ar yra išreikšta nuomonė ar teiginys, tačiau jokiu būdu ne apie kokį asmenį yra paskleista informacija ir teigia, kad šios ekspertizės tyrimo objektas, t. y. pats klausimas, negali būti ekspertizės objektu, dėl šios priežasties ekspertizės aktai, šioje baudžiamojoje byloje, neturėjo būti vertinami.
Dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, jog neturtinė žala atlyginama, kai asmeniui neteisėtais kaltinamojo veiksmais yra pažeista asmens garbė ir orumas, tuo būdu sukeliant dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažinimą, gero vardo praradimą ir pan., tačiau, kaip nurodo LAT savo išaiškinimuose, nukentėjusysis, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, privalo įrodyti žalos buvimo faktą, taip pat tai, jog būtent dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo, jis patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju, nuteistasis mano, kad turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir neturtinės žalos.
Taipogi nurodo, kad pagal CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs šią civilinio kodekso normą, apeliantas daro išvadą, jog nukentėjusiosios (tik vienos, ne abiejų) sveikatos pablogėjimas dar nenurodo ir neįrodo neturtinės žalos fakto bei dydžio, todėl atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalį, reikia įvertinti ir atsižvelgti į visus kriterijus.
Dėl pasekmių nurodo, kad visos nurodytos pasekmės nukentėjusiesiems atsirado po ikiteisminių tyrimų, tačiau ne po publikacijų paskelbimo. Teigia, jog iš liudytojos M. M. parodymų matyti, kad didžiausi pergyvenimai jų šeimoje atsirado tuomet, kai V. M. grįžo iš (duomenys neskelbtini), būtent po šio įvykio jis užsiaugino barzdą, tapo neramus, užsisklendė savyje, po kurio laiko jų šeimą ėmė persekioti banditai. Taigi nurodo, kad visos šios nurodytos aplinkybės buvo iki straipsnio paskelbimo, todėl jis dėl to yra visiškai neatsakingas, tokių pasekmių jis nesukėlė. Be to, nurodo, kad teismas vertindamas neturtinės žalos atlyginimą abiem nukentėjusiesiems priteisė po vienodą pinigų sumą ir teigia, jog nukentėjusioji D. M. straipsnyje yra visiškai neatpažįstama, nėra nei vieno ją identifikuojančio požymio.
Dėl kaltės nurodo, kad jis dirbo visuomenės informavimo priemonėje, kuri sprendžia, kuri publikacija bus spausdinama, o kuri ne, todėl mano, jog dėl paskleistos informacijos turinio yra neatsakingas, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, jo kaltės visiškai nėra. Taip pat nurodo, kad teismas net neatsižvelgė į jo turtinę padėtį sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Taipogi nurodo, jog nukentėjusieji nepatyrė jokios turtinės žalos.
Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusieji D. M. ir V. M. prašo palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendį, o nuteistojo S. S. 2010-03-15 apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš nuteistojo S. S. visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsikirtime nurodo, kad jie nesutinka su nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentais, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Nukentėjusiųjų manymu, pirmos teismo instancijos nuosprendyje išdėstyti 2005-12-20 dienraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" (toliau -Straipsnis) sakiniai ir teiginiai parengti vadovaujantis loginiais dėsniais ir protingumo kriterijais tikslu įvardinti tikrovę neatitinkančią informaciją, parodyti jos šmeižikišką pobūdį ir nustatyti požymių visumą leidžiančią atpažinti nukentėjusiuosius. Taip pat nurodo, jog įstatymai gina asmens garbę ir orumą, kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visas šio vertinimo puses - jie garantuoja asmeniui tik tą įvertinimą, kurį jis savo veiksmais ir poelgiais užsitarnauja. Teisė į garbę ir orumą - tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktu tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Taipogi nurodo, kad vadovaujantis protingumo kriterijais ir sveika logika negalima nepripažinti, kad straipsnyje paskleista informacija žemina nukentėjusių garbę ir orumą. Nurodo, kad jie tiesiogiai pavadinami „svingeriais", žmonėmis, kurie yra smerktini visuomenės daugumos bendražmogiškos moralės normų vertinimo prasme, maža to, pasak nukentėjusiųjų, straipsnyje jie aprašomi kaip amoralūs asmenys norintys prievarta ir šantažu priversti kitus asmenys dalyvauti seksualiniuose orgijose. Teigia, jog vadovaujantis aukščiausiojo teismo praktika, apie asmenį paskleistos žinios turi būti vertinamos visos informacijos, visų faktinių aplinkybių, sąlygojusių tos informacijos paskelbimą, kontekste (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2000-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2000, bylų kategorija 40). Todėl, nukentėjusiųjų nuomone, vadovaujantis aukščiau išdėstytu nuteistojo apeliacijoje nurodyti teiginiai, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nenurodė konkrečių sakinių, kurie žemina nukentėjusiuosius ir neatitinka tikrovės yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., objektyviosios pusės požymio nurodo, kad nepriklausomame (duomenys neskelbtini) dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2005-12-20, 31 išspausdintuose publikacijose Nr. (duomenys neskelbtini) „Sekso gurmanų pinklėse nesaldu" ir nors ir nepaminėta nei vieno iš nukentėjusių vardas ar pavardė, tačiau nurodyta daug aplinkybių bei užuominų tapatinančių publikacijose minimus asmenys su V. ir D. M.. Nurodo, kad publikacijose aprašyto asmens vardas nuo nukentėjusio skiriasi tik viena raide, įvardintas miestas, kuriame gyvena V. M. ((duomenys neskelbtini)), paminėta aprašytų asmenų susipažinimo vieta ir laikas („Tai atsitiko prieš trejus metus per (duomenys neskelbtini) įstaigų darbuotojų krepšinio turnyrą, vykusį (duomenys neskelbtini)"), užsiminta apie dažnas publikacijose aprašyto asmens keliones į (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini) pasakojo dažnai važinėjantis į (duomenys neskelbtini)", nukentėjusiojo lankymą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje („vasara (duomenys neskelbtini) aplankė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sanatorijoje"), publikacijoje pateikta informacija apie aprašyto asmens išsilavinimą („(duomenys neskelbtini) išsilavinimą turintis (duomenys neskelbtini) gerai išmano psichologiją"), minima (duomenys neskelbtini) rajone turima sodyba („Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sulaukė malonaus (duomenys neskelbtini) kvietimo apsilankyti jų sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone"), pateikta lakoniška informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą („Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau (duomenys neskelbtini) advokatas (duomenys neskelbtini) pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Po mėnesio ji buvo pasirašyta"). Tuo tarpu publikacijoje „Svingerių klubai -ir saviems ir turistams" ((duomenys neskelbtini) 2005-12-31, Nr. (duomenys neskelbtini)) iš esmės atkartoja kitoje paminėtoje publikacijoje paskelbtą informaciją. Minėtos aplinkybės taip pat nurodytos Žurnalistų etikos inspektorius sprendime (2007-06-29, Nr. SN-57).
Teigia, jog faktą, kad minėtose S. S. publikacijose nurodytos žinios yra apie nukentėjusius taip pat patvirtina teismui pateiktas 2006-06-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1837(06). Šio akto išvadose nurodoma: kad Straipsnis „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu", esantis laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-12-20, sukurtas remiantis R. G. 2005-09-0? Pareiškimu (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato komisarui A. P. ir 2005-09-23 R. G. ir nukentėjusiojo V. M. tarpusavio susitarimu; Straipsnis „Svingerių klubai - ir saviems ir turistams", esantis laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-12-31, parašytas pagal straipsnį „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu", skelbtą laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-12-20. Taipogi nurodo, jog faktą, kad S. S. straipsnyje nurodytos žinios yra apie nukentėjusius taip pat patvirtina liudytojų parodymai, 2009-08-05 ekspertizės aktas Nr. 11-1967(09), (duomenys neskelbtini) rajono PK ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentacija.
Nurodo, kad nors straipsnyje V. ir D. M. nėra tiesiogiai įvardinami (nepaminėti jų vardai ir pavardės), bet vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7,7' straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas" 9 punkto nuostatomis - faktui, jog žinios buvo paskleistos apie konkretų asmenį, nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintu asmenį, apie kurį paskleistos žinios; kai žinios yra paskleistos apie kelis asmenis, susijusius pagal darbą, profesiją, pomėgius ir pan., konkrečiai nenurodant asmenų pavardžių, ir nustatoma, kad konkretus asmuo priklauso šiai grupei, laikytina, jog žinios yra paskleistos apie tą asmenį. Lietuvos Aukščiausias teismas konstatuoja, - kad tai, ar žinios yra apie ieškovą, gali būti nusprendžiama ir tuo atveju, kai žodiniame pranešime ieškovo vardas ir pavardė nebuvo tiksliai nurodyti. Tokiu atveju asmenį identifikuoti galima iš kitų aplinkybių - pasisakyme paminėtu pareigu ar dirbamo darbo, darbo vietos ir kitu duomenų, atitinkančiu ieškovo užsiėmimą. Jie turi būti pakankami, kad pašaliniai asmenys išsakytas žinias priskirtu būtent ieškovui (civilinė byla Nr. 3K-3-747/2001 m., bylų kategorija 20.6). Remiantis išdėstytu apeliantai teigia, jog straipsnyje nurodytos žinios yra apie nukentėjusius V. ir D. M..
Taip pat nurodo, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visus nurodytus 44 sakinius, neišimant iš sakinio konteksto nei vieno žodžio, ir teigia, kad pateikiant tik pilną sakinį yra aiški sakinio prasmė ir tik tada yra suprantama sakinio esmė ir prasmė, apie tai pasisako ir teismai nutartyse, kad būtų išaiškintas šmeižtas turi būti panaudojamas - pilnas sakinys, iš konteksto išimant žodžius sakinys nebeturi reikšmės. Mano, jog visi šie 44 sakiniai pilnai leidžia tiek mums, kaip nukentėjusiems, tiek visuomenei ir skaitytojams suprasti, kad minėtame straipsnyje aprašyta tik viena šeima ir viena istorija. Nurodo, kad byloje yra pateikti visi įrodymai ir atlikta analizė apie kiekvieną iš 44 sakinių faktą, taip pat byloje yra pateiktas S. S. dokumentas, jo paties pasirašytas, kad jis S. rėmėsi baudžiamąja byla, nurodydamas konkretų jos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), o ši byla buvo iškelta būtent V. M.. Nukentėjusiųjų nuomone, toks nuteistojo S. S. prisipažinimas ir yra pats tikriausias įrodymas, kad jis rėmėsi šia byla rašydamas nurodytą straipsnį sąmoningai, tyčia, turėdamas tikslą apšmeižti per visuomenės informavimo priemones M. šeimą.
Taipogi nurodo, jog teismas labai išsamiai įvertino visus byloje esančius dokumentus, įrodymus ir net bylą atnaujino papildomam tyrimui, kad būtų pilnai ištirti visi faktai, tai yra 44 sakiniai, kuriais buvo kaltinamas S. S. padaręs nusikaltimą.
Nurodo, kad nuteistasis S. S. bando įrodyti, kad kai kurie iš 44 teiginių (sakinių) visai nėra susiję su M., todėl apeliantai daro išvadą, jog likusieji kai kurie teiginiai, yra susiję su nukentėjusiais M.. Todėl mano, kad S. neneigia, kad rašė apie M. ir dar kaip įrodymą prideda dokumentą, kad rėmėsi baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad S. duodamas parodymus ir atsakydamas į klausymus prašant pirmininkaujančios teismo teisėjos pateikti nors vieną pavyzdį, kuris iš 44 teiginių nėra susijęs su M., nuteistasis S. S. nesugeba pateikti nė vieno įrodymo, kuris būtų priskiriamas kitai istorijai ir negali paneigti, kad tai ne apie M. šeimą.
Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas labai išsamiai išnagrinėjo iš 44 sakinių pateiktus faktus ir pilnai juos ištyrė pagal byloje esančius ir surinktus įrodymus. Nurodo, jog S. sąmoningai siekė laikraštyje apšmeižti M. šeimą - pats būdamas laikraščio autorius prie aukščiau išvardintų sakinių prigalvojęs, prikūręs, ir pridėjęs žodžius svingeriai ir prievartautojai, sukūrė šmeižto straipsnį. Teigia, kad teisme yra prijungtas prie bylos 2008-08-07 (duomenys neskelbtini) prokuratūros liudytojo apklausos protokolas, kuriame duodamas parodymus S. S. ir pasirašydamas dėl melagingų parodymų davimo pats patvirtino, kad tiek straipsnio autorius, tiek rengėjas yra jis pats. Citatos iš šio protokolo: „Patvirtinu, kad dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2005-12-20 esančio straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" autorius esu aš. Patvirtinu, kad tai aš parašiau šį straipsnį. Man rašyti nepadėjo joks kitas žurnalistas. " «" nes turėjau tikslą informuoti visuomenę, skaitytojus apie pavojų patekti į svingerių pinkles." Protokolo pabaigoje S. S. savo ranka parašo ir pasirašo: „protokolą perskaičiau mano parodymai užrašyti teisingai. Ir parašas."
Nukentėjusieji nurodo, kad nuteistasis S. S. nepagrįstai nurodo, kad teismas neatskyrė abiejų nukentėjusių ir teigia, jog šis nusikaltimas padarytas šeimai - tai yra M..
Nurodo, kad nuteistojo S. S. argumentas, jog liudytojai G. straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" savęs neatpažino yra atmestinas, nes liudytojai G. teisme patvirtino, kad straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" neskaitė.
Mano, jog nuteistasis S. S. neprisipažįsta sąmoningai, kad rašė apie M. šeimą nors akivaizdžiai raštu nurodo, kad rėmėsi baudžiamąja byla (duomenys neskelbtini), kuri būtent M. buvo iškelta G.. Visi kiti straipsniai buvo parašyti pirmojo straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" pagrindu ar perrašyti, ar pakomentuoti, persekiojantys nukentėjusių M. šeimą, kaskart primenant visuomenei šmeižtą, pakertant jų šeimos pasitikėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodo, jog šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus ir suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę ir orumą.
Nurodo, kad teismas teisingai priteisė iš S. S. po 5000 Lt Neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgė į abiejų šalių reikalavimus, S. S. turtinę padėtį.
Taipogi nurodo, jog S. sąmoningai apšmeižė M. šeimą įvardindamas svingeriais, priekabiautojais, prievartautojais, tuo būdu sukeldamas neapsakomą dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, ne tik M., bet ir jų dukrai, mamoms, taip pat reputacijos pablogėjimą, nes ne kartą kreipiantis į švietimo įstaigos vadovus buvo atsakyta ir nesuteikta darbo vieta tuo paliekant be pragyvenimo šaltinio visą šeimą. Tai įvertinus, apeliantų nuomone, pinigine išraiška kelerių metų užmokesčio sumą susidarytų ne 5000 Lt suma, todėl teismas net labai humaniškai įvertino ir priteisė minimalų atlygį už padarytą S. S. M. šeimai nusikaltimą. Taip pat nurodo, kad prarastas geras vardas sumažino M. šeimai bendravimo galimybes, kai kurie buvę draugai, kolegos, pažįstami susitikę nusisuka arba vengia net pasisveikinti, šie šmeižto straipsniai suteikė gero vardo praradimą. Teigia, kad teisme nukentėjusieji M. ir įrodė esančiais dokumentais žalos buvimo faktą - jog būtent dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančių žinių paskleidimo buvo sutryptas ir pažemintas M. šeimos garbė ir orumas. Nurodo, jog nuteistasis S. S. neįrodė nei vieno fakto, kad tos žinios yra teisingos ir atitinką tikrovę, kad M. šeima yra svingeriai, priekabiautojai, prievartautojai. Nukentėjusiųjų teigimu, S. neigė, kad rašė apie M. šeimą, nors nurodė dokumentą, kad rėmėsi baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) - tokia byla buvo vienintelė (duomenys neskelbtini).
Pasak nukentėjusiųjų, byloje yra visi įrodymai, kad po S. S. persekiojimo V. M. suprastėjo sveikata, byloje yra pažyma, kad po S. S. straipsnio sutrikus širdies ritmui D. M. buvo naktį su greitąja pagalba nuvežta į ligoninę. Nurodo, kad duktė M. M. ne po (duomenys neskelbtini), kai tėtis sugrįžo ir užsiaugino barzdą, buvo pravardžiuojama svingerių dukra ir perkelta mokytis į kitą miestą, būtent po S. S. straipsnio, nes paauglių pasaulyje mergaitei neliko vietos ji buvo pasmerkta. Taigi nurodo, jog pasekmės skaudžios jaučiamos net ir šiandien.
Mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika pagristai konstatavo, kad komentare esančios žinios yra apie nukentėjusius tai yra apie D. ir V. M..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjos prašė apeliacinį skundą tenkinti, privatūs kaltintojai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo S. S. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.
Apeliantas S. S. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo ir prašo jį išteisinti. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys prieštarauja apelianto skundo argumentams ir jo deklaruojamam nekaltumui.
Dėl S. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.
Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais kasacinė byla Nr. 2A–1/2009).
Byloje nustatyta, kad S. S. per visuomenės informavimo priemonę – laikraštį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – apšmeižė nukentėjusius V. M. ir D. M., 2005 m. gruodžio 20 d. laikraščio straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu‘‘ paskleidė šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jų šeimos garbę ir orumą, pakertant pasitikėjimą jais, o būtent:
„Į svingerių spąstus patekusi sutuoktinių pora buvo priversta išgyventi tikrą košmarą, iš kurio išsivaduoti pajėgė tik įsikišus pareigūnams“,
„... ją komplimentais ir meiliais žodžiais apipylusio pasvaliečio Vaido glėbyje susigundžiusi moteris neįtarė, kokiais nemalonumais jai tai pasibaigs“,
„Panorusios nutraukti meilės romaną Ritos gyvenimas virto tikru košmaru. Vaidas nė neketino lengvai paleisti savo meilužės.“,
„Iš pradžių ėmė grasinti apie judviejų buvusius santykius pranešiąs moters sutuoktiniui, šantažavo jam parodysiąs kompromituojančias nuotraukas ir filmuotą medžiagą“.
„Vėliau - dar baisiau. Pasvalietis pradėjo savo auką atakuoti skambučiais ir net vizitais į jos namus.“
„Su savo žmona atvykęs į Ukmergę reikalavo užsiimti grupiniu seksu, keistis partneriais, kvietė dalyvauti renginiuose, kuriuose vykdavo tikros sekso orgijos“.
„Jie maloniai praleido laiką, o vakaronei pasibaigus Vaidas paprašė moters mobiliojo telefono numerio“.
„Kitą dieną Vaidas paskambino Ritai. Nuo to karto pasvaliečio skambučio sulaukdavo kone kasdien, meilūs pokalbiai užtrukdavo maždaug po pusvalandį“.
„...užbūrė malonus, gražius žodžius ir komplimentus jai nuolat žarstantis vyriškis“.
„pora susitiko miesto parke. Pasvaliečio meilės žodžiu užliūliuota moteris krito į savo gerbėjo glėbį“.
„Po šio įvykio pajutau sąžinės graužimą, todėl nutariau santykius nutraukti. Tačiau iš Vaido susilaukiau grasinimo, kad jis viską papasakos mano sutuoktiniui. Jis ir toliau man nuolat skambindavo, klausinėjo, ką veikiu, kur esu, kada susitiksime“, - pasakojo Rita.“
„Tačiau moteris ir tada dar nenujautė, kokios pinklės jai rezgamos“.
„Vasarą Vaidas Ritą aplankė Druskininkų sanatorijoje. Kalbantis telefonu jam pavyko sužinoti vietą, kur tuo metu buvo apsistojusi moteris“.
„Einant alėja Vaidas paprašė manęs jį apkabinti. Kiek suglumau, tačiau prašymą įvykdžiau. Tuo metu pastebėjau, kad pro šalį einantis nepažįstamas vyras mus nufotografavo“.
„Pasirodė keista, tačiau tada dar neįtariau, kad tai specialiai suorganizuota“.
„Dar kiek paėjus Vaidas paėmė mano rankas ir užsidėjo sau ant pečių. Tvirtai mane laikydamas jis pradėjo suktis. Tuo metu pamačiau, jog netoliese vėl atsirado tas pats vyras ir pradėjo mus filmuoti, - pasakojo ukmergietė“.
„Tuomet moteris suprato, jog tai daroma Vaido užsakymu. Kai jam tai pasakė ir paklausė, kas gi čia vyksta, sulaukė grasinimo“.
„Dabar darysi, kaip aš noriu, nes turiu filmuotą medžiagą, tave kompromituojančių nuotraukų. Be to, įrašyti ir mūsų pokalbiai. Kad buvome meilužiai papasakosiu tavo motinai, vyrui. Žinai, kas tavęs lauks? Pažeminto sutuoktinio pyktis ir skyrybos, - tėškė Vaidas“.
„Tuo tarpu buvęs meilužis Ritos nepaliko ramybėje - nuolat skambindavo, o kai jos vyras būdavo darbe, atvažiuodavo net į namus.“
„Užsiminęs, kad turi savo verslą, pasvalietis moteriai stengėsi sudaryti turtuolio įvaizdį. Atvažiuodavo vis kitų markių automobiliais.“
„Pusmetį pasvaliečio šantažą tyliai kentusios moters jėgos pagaliau visiškai išseko.“
„Algis paskambino Vaidui ir paprašė palikti jo žmoną ramybėje. Ukmergiškis neslėpė žinąs apie jo ir Ritos romaną.“
„Po kurio laiko ukmergiškis darbe sulaukė Vaido sutuoktinės skambučio.“
„Vaidas susitikimą surengė Vilniuje..“.
„Grįžtant namo, jie pasisiūlė užsukti į svečius,- pasakojo Algis.“
„Vyriško pokalbio metu jo namuose Vaidas Algio paprašė leisti pamylėti jo žmoną.“
„Tu ką, svingeriams priklausai? Baik tokius juokus“, - akibrokštą atrėmė Algis.“
„Vėliau kambaryje vieni liko Ritos vyras ir Vaido Žmona. Pasak ukmergiškio, moteris pradėjo jį gundyti. Glaustydamasi šnibždėjo: „Kodėl jiems galima mylėtis, o mums ne?“.
„Kitą dieną Vaidas ukmergiškių poros paprašė šeimomis bendrauti ir toliau, nes jie gimtajame mieste esą neturi draugų. Vildamasis, jog pasvalietis nebepersekios jo žmonos, Algis sutiko.“
„Algį nustebino laisvas vienos mokytojos elgesys. Kartu su pasvaliečiais atvažiavusi pedagogė su italų tautybės vyru nesislėpdami nuo aplinkinių ėmė aistringai mylėtis ant stalo.“
„Ukmergiškis tikino buvęs šokiruotas pamatyto nežabojamo kūniškos aistros proveržio.“
„Algis ir Rita tikino neprisidėję prie sodyboje susirinkusios kompanijos sekso orgijų ir išvažiavę namo.“
„Esą tada sutuoktiniai jau aiškiai supratę, kad juos norima įtraukti į svingerių gretas.“
„Šiems atsisakius pasipylė grasinantys skambučiai, į Algio darbovietę atvykę Pasvalio gyventojai sukėlė skandalą.“
„Šie neva pavogė pasvaliečio automobilį „Toyota“, o jį patį sumušė.“
„Tačiau ir šiandien ukmergiškiai nesijaučia visiškai ištrūkę iš sekso gurmanų žabangų“.
„Rita spėja, kad svingeriams, kurių veikloje aktyviai dalyvauja, o gal net ir vadovauja pasvaliečio Vaido šeima, priklauso gausu įvairaus amžiaus žmonių būrys. Iš jo ištrūkti, jei tave nusižiūrėjo, esą ne taip paprasta.“
„Jau keleri metai mieste šnibždamasi, kad svingeriams palanki Vaido šeima aktyviai ieško sekso partnerių.“
„Panevėžio rytui“ pavyko pakalbinti dvi šeimas, kurios vos nepakliuvo į svingerių paspęstas pinkles.“
„Mažo miesto gyventojai, baimindamiesi apkalbų, prašė, kad jų pavardės nebūtų viešinamos.“
„Pirmiausia jie siekia prisijaukinti nusižiūrėtas šeimas, dažnai pas save kviečia puodeliui arbatos ar taurei vyno. Po to prasideda kalbos apie laisvą meilę, narpliojamos sekso partnerių keitimosi galimybės“, - pasakojo keletą mėnesių su Vaido šeima bendravę pasvaliečiai“.
„Pasak jų, pamatę, kur link krypsta tokia draugystė, abi poros nuo Vaido šeimos spruko kuo toliau. Su jais susitikę mieste net nebesisveikina.“ „Daug su Vaidu ir jo žmona bendravusių žmonių žino apie jų nukrypimus.“
„Geriausia išeitis jiems būtų keltis gyventi į didmiestį, kur jų niekas nepažįsta,“ – „Panevėžio ryto“ korespondentui teigė meilės žaidimų svetimame vedybiniame guolyje ieškoti atsisakę sutuoktiniai.“
„Gyvendama sostinėje Vaido šeima turėtų kur kas platesnes galimybes realizuoti savo polinkius nei mažame provincijos mieste.“
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. S. per visuomenės informavimo priemonę apie nukentėjusius paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, nukentėjusiems priskirdamas konkrečius veiksmus bei pateikdamas juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, nuosprendyje yra išsamiai ir tinkamai motyvuota.
Apelianto S. S. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad straipsnyje nėra minimos nukentėjusiųjų pavardės, vardai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad straipsnyje aprašomi nukentėjusieji, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad straipsnyje minima būtent nukentėjusiųjų šeima, yra išsamiai bei tinkamai motyvuota.
Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto ir krašto dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2005-12-20, 31 išspausdintuose publikacijose Nr. (duomenys neskelbtini) „Sekso gurmanų pinklėse nesaldu" nors ir nepaminėta nei vieno iš nukentėjusių vardas ar pavardė, tačiau nurodyta daug aplinkybių bei užuominų tapatinančių publikacijose minimus asmenis su V. ir D. M., o būtent: publikacijose aprašyto asmens vardas nuo nukentėjusio skiriasi tik viena raide, įvardintas miestas, kuriame gyvena V. M. ((duomenys neskelbtini)), paminėta aprašytų asmenų susipažinimo vieta ir laikas („Tai atsitiko prieš trejus metus per šalie (duomenys neskelbtini) darbuotojų krepšinio turnyrą, vykusį (duomenys neskelbtini)"), užsiminta apie dažnas publikacijose aprašyto asmens keliones į (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini) pasakojo dažnai važinėjantis į (duomenys neskelbtini)"), nukentėjusiojo lankymą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje („vasara (duomenys neskelbtini) aplankė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sanatorijoje"), publikacijoje pateikta informacija apie aprašyto asmens išsilavinimą („(duomenys neskelbtini) išsilavinimą turintis (duomenys neskelbtini) gerai išmano psichologiją"), minima (duomenys neskelbtini) rajone turima sodyba („Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sulaukė malonaus (duomenys neskelbtini) kvietimo apsilankyti jų sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone"), pateikta lakoniška informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą („Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau (duomenys neskelbtini) advokatas (duomenys neskelbtini) pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Po mėnesio ji buvo pasirašyta"). Ir nors, kaip jau buvo minėta, straipsnyje V. ir D. M. nėra tiesiogiai įvardinami (nepaminėti jų vardai ir pavardės), bet sutinkamai su teismų praktika - faktui, jog žinios buvo paskleistos apie konkretų asmenį, nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintu asmenį, apie kurį paskleistos žinios; kai žinios yra paskleistos apie kelis asmenis, susijusius pagal darbą, profesiją, pomėgius ir pan., konkrečiai nenurodant asmenų pavardžių, ir nustatoma, kad konkretus asmuo priklauso šiai grupei, laikytina, jog žinios yra paskleistos apie tą asmenį. Iš paminėto seka, kad asmenį identifikuoti galima ne vien iš vardo ir pavardės, bet ir iš kitų aplinkybių - pasisakyme paminėtų pareigų ar dirbamo darbo, darbo vietos ir kitų duomenų, atitinkančiu identifikuojamo asmens užsiėmimą. Be to, tą aplinkybę, kad S. S. publikacijoje nurodytos žinios yra apie nukentėjusiuosius taip pat patvirtina: 1) Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-06-29 raštas Nr. SN-57, iš kurio turinio matyti, kad žurnalistų etikos inspektorius dėl rašte paminėtų nustatytų pažeidimų įspėjo laikraščio (duomenys neskelbtini) redaktorių B. M. ir reikalavo, kad būtų paneigta apie pareiškėjus – M. - paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti jų garbę ir orumą arba sudaryta galimybė pareiškėjams patiems atsakyti ir paneigti tokią informaciją (1 t., b. l. 18-24); 2) Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2006-06-28 ekspertizės aktas Nr. 11-1837(06), iš kurio turinio matyti, kad atlikus tyrimą padaryta išvada, kad straipsnis „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu“, esantis laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. gruodžio 20 d. rubrikoje (duomenys neskelbtini), sukurtas, remiantis R. G. 2005-09-07 pareiškimu (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato komisarui A. P. ir 2005-09-23 R. G. ir V. M. tarpusavio susitarimu (1 t., b. l. 25-27); 3) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-08-05 ekspertizės aktas Nr. 11-1967(09), iš kurio turinio matyti, kad 2005-12-20 dienraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu“ aprašyta V. ir D. M. šeima (2 t., b. l. 36-38); 4) (duomenys neskelbtini) rajono PK ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentacija, iš kurios turinio matyti, kad remiantis 2005-09-07 R. G. protokolu-pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį. Šis ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros 2005-10-03 nutarimu buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, motyvuojant tuo, kad 2005-09-23 (duomenys neskelbtini) rajono PK buvo gautas R. G. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes R. G. nurodė, kad tarp jos ir V. M. įvyko šeimyninis konfliktas, išsiaiškinę santykius nusprendė ieškoti kompromiso ir susitaikyti; 2005-09-23 R. G. ir V. M. tarpusavio susitarimu nutarė kilusius tarpusavio konfliktus užbaigti, vienas su kitu nebendrauti ir neieškoti jokių kontaktų. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padarius išvadą, jog nenustatyta, kad V. M. veika atitiktų nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalies požymius. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio 2005-09-23 tarpusavio susitarimo matyti, jog R. G. ir V. M. pasirašė susitarimą, jog šiuos susitarimu užbaigiami visi tarp šalių kilę konfliktai, R. G. įsipareigoja atsisakyti pareikštų kaltinimų, skundų ir pretenzijų įtariamajam V. M. dėl asmens terorizavimo, šalys įsipareigoja viena su kita nebendrauti ir neieškoti jokių kontaktų, šis susitarimas yra sudaromas dviems vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai (1 t., b. l. 98-104, 126-128); 5) paties S. S. parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur jis parodė, kad buvo gavęs fabulą ir parašė straipsnį, taip pat tai, kad straipsnį parašė remdamasis pasakojimu ir parodytais keliais dokumentais (1 t., b. l. 169); 6) liudytojos D. Ž. (V. M. sesers) parodymai duoti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur ji parodė, kad iš straipsnyje parašytų faktų atpažino, jog straipsnis apie brolį ir jo šeimą (1 t., b. l. 189, 3 t., b. l. 36-38); 7) liudytos M. P. parodymai duoti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur ji parodė, kad ji atpažino, jog straipsnis apie M. (1 t., b. l. 189-193, 3 t., b. l. 39); 8) liudytos M. M. parodymai duoti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur ji parodė, kad perskaičiusi straipsnį suprato, kad jis apie jos šeimą (1 t., b. l. 186-188, 3 t., b. l. 36).
Taip pat aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto S. S. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad atsižvelgiant į tai, kad jis siekė supažindinti visuomenę su gyvenimiška istorija, pakeitė vardus, nenurodė jokių nukentėjusiuosius identifikuojančių požymių, pagal kuriuos juos galėjo atpažinti aplinkiniai, rodo, kad tyčios jo padarytuose veiksmuose nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, suteikti galimybę visuomenės nariams sužinoti bendrojo intereso klausimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją svarbu nustatyti pusiausvyrą tarp Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. ir 8 str., t.y. turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp teisės į asmens reputacijos apsaugą, kuri yra „privataus gyvenimo“ dalis (8 str.) ir kitos šalies teisės į saviraiškos laisvę (10 str.). Kai peržengiamos minėtos Konvencijos 10 str. leistinos kritikos ribos gali atsirasti pozityvi valstybės pareiga pagal Konvencijos 8 str. apginti asmens reputaciją. Konvencijos 8 str. apima asmens teisę į jo reputacijos apsaugą, kuri yra teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis. Asmens reputacija, kuriai žala padaryta paskelbus straipsnius, ginama pagal Konvencijos 8 str. kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis, todėl turi būti nustatoma asmens reputacijos bei teisės į saviraiškos laisvę pusiausvyrą. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad S. S. žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios pažemins V. ir D. M. kaip asmenis ir kaip šeimą, suprasdamas, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą jais, neigiamai paveikti tolimesnę jų veiklą, ir to siekė. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad S. S. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – apšmeižė nukentėjusius V. M. ir D. M., t. y. 2005 m. gruodžio 20 d. laikraščio straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu‘‘ apeliantas S. S. paskleidė šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją kaip konstatuojamojo pobūdžio žinias apie tikrai egzistuojančius faktus, o ne publikacijos autoriaus nuomonę, spėjamą manymą, t. y. jo turimos informacijos apie V. ir D. M. vertinimą. Tai rodo tiek bendra viso teksto prasmė, tiek jame naudojami konstatuojamo pobūdžio pasakymai. S. S. kaltė pagrįsta nuosprendyje išdėstytais ir įvertintais įrodymais, kaltės forma – tyčia tinkamai bei motyvuotai teismo nuosprendyje atskleista, nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatyti, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atmestini.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti konkrečiai kiekvieną paskleistą teiginį ir konstatuoti, kurie paskleisti teiginiai atitinka tikrovę, kurie neatitinka bei šmeižia nukentėjusiuosius bei tai, kad dauguma paskleistų teiginių atitinka tikrovę ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, esanti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini. Vadovaujantis aukščiausiojo teismo praktika, apie asmenį paskleistos žinios turi būti vertinamos visos informacijos, visų faktinių aplinkybių, sąlygojusių tos informacijos paskelbimą, kontekste (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2000-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2000, bylų kategorija 40), todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visus nurodytus 44 teiginius, neišimant iš sakinio konteksto nei vieno žodžio, iš ko seka, kad tik pateikiant pilną sakinį, šiuo atveju straipsnį, yra aiški jo prasmė. O tai, kad dalis teiginių, vertinant juos pavieniui ir išimant juos iš konteksto atitinka tikrovę ir dalis jų yra ne apie nukentėjusiuosius, vertinant visus šiuos 44 teiginius visumoje, neduoda pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl S. S. kaltės ir apelianto paskleistų šmeižikiškų ir neatitinkančių tikrovės teiginių. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad neatitinkanti tikrovės informacija gali būti nustatoma nebūtinai konkretizuojant konkrečius sakinius, bet atsižvelgiant į visą kontekstą, t. y. informacija vertinama viso straipsnio turinio atžvilgiu.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad tiek byloje apklaustas liudytojas A. G., tiek R. G., patvirtino, jog straipsnyje savęs neatpažino, neatpažino ir jų draugai, taipogi atmestinas, kadangi minėta aplinkybė, nepaneigia to, kad straipsnis visgi apie V. ir D. M. šeimą. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytoja R. G. parodė, kad straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" neskaitė (1 t., b. l. 193), iš ko tampa neaišku, kaip minėta liudytoja galėjo save atpažinti, jei ji net neskaitė straipsnio.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis, kaip žurnalistas, parašė juodraštinį variantą, tačiau ne galutinį teksto variantą, kuris buvo publikuotas dienraštyje (duomenys neskelbtini) ir teigia, jog pati publikacija buvo redaguota, nederinant galutinio varianto su juo, ir atsižvelgiant į šią aplinkybę, mano, kad jis neturi būti laikomas straipsnio autoriumi, juo labiau, kad nėra nustatyta, kad ar jo juodraštinė medžiaga sutampa su išspausdintu straipsniu, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, tinkamai įvertino jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad būtent S. S. yra straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu‘‘ autorius. Tokią apylinkės teismo išvadą patvirtina prie šios bylos prijungtas 2008-08-07 (duomenys neskelbtini) prokuratūros liudytojo apklausos protokolas, kuriame duodamas parodymus S. S. ir pasirašydamas dėl melagingų parodymų davimo patvirtino, kad tiek straipsnio autorius, tiek rengėjas yra jis pats ir parodė: „Patvirtinu, kad dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2005-12-20 esančio straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" autorius esu aš. Patvirtinu, kad tai aš parašiau šį straipsnį. Man rašyti nepadėjo joks kitas žurnalistas. "; <...> "nes turėjau tikslą informuoti visuomenę, skaitytojus apie pavojų patekti į svingerių pinkles." Protokolo pabaigoje S. S. savo ranka parašo ir pasirašo: „protokolą perskaičiau mano parodymai užrašyti teisingai. Ir parašas." (1 t., b. l. 182-184). Be to, tą aplinkybę, kad S. S. yra straipsnio „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu‘‘ autorius, iš dalies patvirtina ir nuteistojo S. S. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 117), kur jis parodė, kad prisimena šią apklausą, protokolas pasirašytas jo ranka, bet apklausos protokole yra netikslumų, tačiau kokių netikslumų ir kodėl teisme aiškina, kad straipsnis pakeistas ir kas straipsnyje pakeista, aiškiai neatsakė ir nepaaiškino. Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija daro išvadą, kad apeliantas buvo tikrasis straipsnio autorius, todėl yra atsakingas už informacijos paskleidimo teisines pasekmes.
Dėl Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų vykdymo.
Nuteistasis S. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos faktinės bylos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jo kaltės grįsti nei Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, nei, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-06-28 ekspertizės aktu Nr. 11-1837(06), nei Lietuvos teismo ekspertizės 2009-08-05 ekspertizės aktu Nr. 11-1967(09). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, su tokiais apelianto teiginiais sutikti negali, todėl juos atmeta.
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautus įrodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti nukentėjusieji V. ir D. M., liudytojai M. M., D. Ž., M. P., R. G., A. G., o po to ir pats kaltinamasis S. S., vėliau buvo apklaustas ir liudytojas B. M., paskirta ekspertizė, paskelbti byloje esantys rašytiniai dokumentai.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek S. S. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama S. S. kaltė, o kuriais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas S. S. išteisino pagal jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, kadangi Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonių veiksmų, o ne dėl žurnalistų, atmestinas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 str., kuriame nustatyta Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija, 1 d. 1 p. nurodyta, kad inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-06-29 rašto Nr. SN-57 matyti, kad žurnalistų etikos inspektorius dėl rašte paminėtų nustatytų pažeidimų įspėjo laikraščio (duomenys neskelbtini) redaktorių B. M. ir reikalavo, kad būtų paneigta apie pareiškėjus – M. - paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti jų garbę ir orumą arba sudaryta galimybė pareiškėjams patiems atsakyti ir paneigti tokią informaciją (1 t., b. l. 18-24). Atsižvelgiant į paminėtą, matyti, kad inspektorius tinkamai ir savo kompetencijoje išnagrinėjo pareiškėjų D. ir V. M. skundą dėl garbės ir orumo pažeidimo, o tai, kokiais įrodymais remtis, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, atsižvelgdamas į BPK 20 str. reikalavimus. Taipogi, ta aplinkybė, kad 2006-06-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1837(06), buvo padarytas nukentėjusiojo V. M. prašymu ir pagal nukentėjusiojo užduotus klausimus, neduoda pagrindo abejoti šio akto objektyvumu ir teisingumo. Dėl 2009-08-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11- 1967(09), kuris nustatė, jog 2005-12-20 dienraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse - nesaldu" aprašyta V. ir D. M. šeima, paminėtina tai, kad ekspertė pateiktus dokumentus tyrė remiantis kriminalistinėmis lingvistinėmis tekstų tyrimo metodikomis ir nurodė, kad straipsnio kalbos požymiai, sutampantys su 2005-09-07 protokolo-pareiškimo, 2005-09-07 R. G. pareiškimo, 2005-09-07 R. G. liudytojo apklausos protokolo, 2005-09-07 D. Š. liudytojo apklausos protokolo, 2005-09-08 A. G. liudytojo apklausos protokolo, 2005-09-16 V. M. įtariamojo apklausos protokolo ir 2005-09-23, tarpusavio susitarimo kalbos požymiais rodo, kad straipsnyje naudotasi b. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir jame aprašyta būtent ši konkreti byla, kurioje įtariamuoju buvo V. M., o tai sudaro pagrindą teigti, kad straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse -nesaldu" aprašyta V. ir D. M. šeima. Iš paminėto matyti, kad ekspertizės aktu, kuris buvo atliktas tiriant pateiktus dokumentus ir remiantis kriminalistinėmis lingvistinėmis tekstų tyrimo metodikomis, išanalizavus duomenis, buvo atsakyta į ekspertui pateiktą klausimą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad tokia ekspertizės išvada prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijui.
Dėl neturtinės žalos.
Apeliantas S. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog neturtinė žala atlyginama, kai asmeniui neteisėtais kaltinamojo veiksmais yra pažeista asmens garbė ir orumas, tuo būdu sukeliant dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažinimą, gero vardo praradimą ir pan., tačiau, kaip nurodo LAT savo išaiškinimuose, nukentėjusysis, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, privalo įrodyti žalos buvimo faktą, taip pat tai, jog būtent dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo, jis patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju, nuteistasis mano, kad turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir neturtinės žalos, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo neturtinės žalos atlyginimą, CK 6.250 straipsnių nuostatas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo klausimą išsprendė tinkamai. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo principus ir kriterijus, nesivadovavo realiu žalos padarymo fakto ir jos dydžio įvertinimu, remiantis byloje esančiais įrodymais. Šie jo argumentai nėra pagrįsti. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus įtvirtina CK 6.250 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, o nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nėra numatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiesiems, t. y. Dainai ir V. M. po 5000 Lt, kurį priteisė iš S. S., rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų visuma (3 t., b. l. 150-151) ir nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl būtent tokio dydžio neturtinė žala priteisiama. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiesiems Dainai ir V. M. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Dėl paskirtos bausmės.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. S., BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, į nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiųjų išgyvenimus, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertino nuteistojo asmenybę, o būtent tai, kad nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, prižiūri neįgalius tėvus, kuriems reikalinga speciali priežiūra, padeda auginti žmonos du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuteistajam skyrė bausmę – 32 MGL (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą. Paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus.
Dėl proceso išlaidų.
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų pateikto atsikirtimo į nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusieji prašė teismo priteisti atstovavimo išlaidas. To jie prašė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš bylos medžiagos, iš pateikto kvito LAT Nr. 579213 (3 t., b. l. 1) matyti, kad nukentėjusioji D. M. advokato, dalyvavusio byloje kaip jos ir V. M. atstovo paslaugoms apmokėti patyrė 2000 Lt išlaidų, dėl ko minėta suma priteistina iš nuteistojo nukentėjusiųjų Dainos ir V. M. naudai.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistojo kaltės, paskirtos bausmės, civilinio ieškinio dydžio ir kitų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių argumentų jį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš S. S. 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusių Dainos ir V. M. naudai.