Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl netinkamo kameros apšvietimo, tvirtino, kad iš trijų lempučių degė tik viena, todėl kamera skendėjo prietemoje. Dėl netinkamo apšvietimo perštėjo akis, nusilpo regėjimas. Kameroje įrengtame sanitariniame mazge atsakovės atstovas nebuvo įrengęs lentynėlės, praustuvė ir unitazas buvo techniškai netvarkingi, pasenę ir surūdiję. Unitazas buvo tupimas, todėl jis, turintis kojos traumą, naudodamasis unitazu jautė skausmą. Praustuvė įrengta per arti unitazo, todėl buvo nepatogu ja naudotis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (skundo padavimo teismui dienos) atlyginimo jį kalinant higienos ir buitinio aprūpinimo normų neatitinkančioje 20 būrio 11 kameroje, neužtikrinant jam reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Pareiškėjas tvirtino, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 13, 31), patvirtinančius, kad 11 kameros gyvenamasis plotas yra 23,19 kv. m, į šį plotą nepatenka kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas. Tai įrodo techninės apskaitos plano duomenys. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. gyvenant 11 kameroje, joje buvo įrengtos 6 gyvenamosios vietos. Kad kameroje gyveno šeši nuteistieji, neginčijo ir pats pareiškėjas. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, matyti, kad vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,87 kv. m gyvenamojo ploto, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo kalėjimo 20 būrio 11 kameroje metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, taigi nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl techniškai netvarkingos kameros būklės (lubų, sienų, grindų, sanitariniame mazge buvusių sanitarinių įrenginių), tvirtino, kad kameroje nebuvo ventiliacijos, orlaidės buvo techniškai netvarkingos, dėl nepakankamai atsidarančių langų oro cirkuliacija kameroje buvo nepakankama, negalėjo tinkamai išvėdinti patalpos, todėl kameroje buvo netinkama temperatūra. Kameroje nedegė visos lemputės, todėl buvo netinkamas apšvietimas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punkto nuostatas, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. kovo 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA-898 ( b. l. 17–18), kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 28 d. buvo atliktas patikrinimas 20 būrio 11 kameroje. Patikrinimo metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas, oro judėjimo greitis atitiko aukščiau nurodytų Higienos normos HN 134:2015 punktų reikalavimus. Šiame akte nustatyta, kad kamera prižiūrima taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, esantys įrenginiai (orlaidė) techniškai tvarkingi, kameroje yra sudaryta galimybė vėdinti patalpą per languose įrengtas varstomas orlaides. Šis patikrinimo aktas nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl pagrindo netikėti jame užfiksuotais duomenimis nėra (b. l. 76).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kada ginčo kameroje buvo netinkama dirbtinė apšvieta (nedegė visos lemputės), kada neatitiko teisės aktų reikalavimų oro temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis, kada buvo techniškai netvarkinga orlaidė. Į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kitas kompetentingas institucijas, todėl nesant tokių duomenų, atsižvelgiant į tai, kad atlikto patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16 ir 17 punktų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo, negalėjimo išvėdinti patalpas, netinkamo oro judėjimo greičio, temperatūros, drėgmės, apšvietos, sulūžusios orlaidės atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad minėtame patikrinimo akte duomenų apie tai, kad buvo tikrintas 11 kameros sanitarinis mazgas, nėra.

Iš į bylą pateiktų 11 kameros nuotraukų (b. l. 101-103) ir prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-1649-4238/2018 esančių šios kameros nuotraukų (b. l. 24–25) matyti, kad 11 kameros sienos, lubos ir grindys nėra lygios, sienų plytelės nuskilę, dažai nutrupėję, lubos vietomis patamsėjusios, sanitarinio mazgo įrenginių emalė nutrupėjusi, matosi korozijos požymiai.

Pagal anksčiau minėto patikrinimo akto (b. l. 17–18) duomenis, ginčo kameros techninė būklė nebuvo tokia, kad keltų grėsmę nelaimingiems atsitikimams kilti, tai iš esmės paneigia pareiškėjo argumentus dėl avarinės 11 kameros būklės, tačiau, teismo nuomone, minėtos nuotraukos patvirtina, kad kameros (sienų, lubų ir grindų) bei joje buvusių sanitarinių įrenginių būklė buvo techniškai netvarkinga, todėl ginčo atveju konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su tupimo klozeto kameros sanitariniame mazge įrengimu. Tvirtino, kad dėl patirtos kairės kojos traumos, naudodamasis juo, jautė skausmus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupimi, tai iš esmės šalina atsakovės atsakomybę nagrinėjamame kontekste.

Į bylą pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą, nurodyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie pareiškėjo patirtą kojos traumą pataisos namuose nėra. 2018 m. sausio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl kairio kelio skausmo dėl prieš dvejus metus patirtos traumos. Šis nusiskundimas buvo vienkartinis, dėl to skirti nuskausminantys medikamentai 5 dienoms (b. l. 78–87).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl kairės kojos skausmo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar medicinos darbuotojus dėl šio sveikatos sutrikimo sukeltų sunkumų naudojantis turimu klozetu, o į jo prašymus (skundus) nebuvo reaguojama, todėl nesant tokių duomenų, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti, o pareiškėjo argumentai dėl tupimo unitazo keliamų nepatogumų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas tvirtino, kad 11 kameros sanitariniame mazge nebuvo lentynėlės higienos reikmenims laikyti. Aprūpinimo normų 10.6 punkte įtvirtintas reikalavimas įrengti drausmės izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose sieninę lentyną tualeto reikmenims. Į bylą pateikta 11 kameros sanitarinio mazgo nuotrauka (b. l. 102) patvirtina, kad ginčo kameroje buvo įrengta lentynėlė tualeto reikmenims susidėti. Duomenų, kad ši lentynėlė buvo įrengta nuteistųjų, o ne atsakovės atstovo, kad dėl jos įrengimo (neįrengimo) pareiškėjas reiškė pretenzijas Marijampolės PN administracijai, byloje nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesiejo lentynėlės įrengimo (neįrengimo) su jo teisių pažeidimu t.y. nenurodė, kokiu būdu šiuo, jo manymu, padarytu pažeidimu, jam buvo padaryta ir kuo pasireiškė neturtinė žala, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą, jo pretenzijos dėl lentynėlės higienos reikmenims laikyti neįrengimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirtais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, depresija, sveikatos pablogėjimu (regos sutrikimais) ir pan. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltos depresijos 3 kartus kreipėsi į psichiatrę, kuri paskyrė jam vaistus, stresui numalšinti lankė „Relaksacijos“ programą (b. l. 37-38).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas du kartus (2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. balandžio 23 d.) kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl miego sutrikimų, jam skirtas medikamentinis gydymas (b. l. 40, 78, 75-86). Minėtuose dokumentuose gydytojo įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nusiskundimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų nėra, todėl identifikuoti, koks būtent neigiamas veiksnys sukėlė pareiškėjui nemigą, nėra galimybės. Atitinkamai, konstatuoti tokį sveikatos sutrikimą kaip laisvės atėmimo vietos neteisėtų veiksmų (Higienos normos 12 punkto pažeidimo) (CK 6.271 str.) pasekmę, susijusią priežastiniu ryšiu būtent su šiais neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas lankė socialinės reabilitacijos programą „Relaksacija“ (b. l. 59), tačiau ji vyko ne ginčui aktualiu metu, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo tvirtinimu, kad šią programą jis lankė siekdamas numalšinti dėl netinkamų kalinimo sąlygų jaučiamą stresą.

Taigi, teismo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo (techniškai netvarkingos kameros ir jos sanitarinio mazgo įrenginių) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, nesant duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. pareiškėjui kalint Marijampolės PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.