- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-332/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė (pran.), Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- O. F.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.
Iš D. M. priteista nukentėjusiajai O. F. 420 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė L. F. ne mažiau kaip penkis kartus delnu į veidą ir spyrė vieną kartą į pilvą, taip padarydamas nukentėjusiajai L. F. kraujosruvas pilvo apatinės dalies poodiniuose minkštuosiuose audiniuose, plonosios žarnos sienelės plyšimą ir kraujosruvą plonosios žarnos sienelės plyšimo aplinkoje, dėl ko L. F. nuo stipraus pilvo sumušimo, pasireiškusio plonosios žarnos sienelės plyšimu, ūmiu išplitusiu pilvaplėvės uždegimu, apie 2007 m. spalio 28 d. mirė. Tokiais veiksmais D. M. tyčia nužudė L. F. , padarydamas LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo sušvelninti Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Neneigia savo kaltės, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme. Pripažįsta sudavęs smūgius sugyventinei L. F. , tačiau pažymi, jog konfliktą sukėlė netinkamas pastarosios elgesys. Nurodo pats dirbęs, dažniausiai ne V. , kuriuose gyveno, jo gaunamas atlyginimas buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Tvirtina, jog sugyventinė nuolat girtavo, buvo neištikima, neprižiūrėjo faktinėje santuokoje jiems gimusių trijų vaikų, neretai net pamiršdavo apskritai juos turinti, nepaimdavo iš vaikų darželio, dėl ko darbuotojos buvo priverstos vaikus vežti pas jo motiną. Pažymi, jog jam bedirbant Vilniuje, sugyventinei L. F. buvo apribotos motinystės teisės ir vaikai pusmetį gyveno pas jo motiną Z. M. . Teigia po kiek laiko vėl apsigyvenęs su L. F. , tačiau ši, begirtaudama su kitais vyriškiais, vaikus paliko miške, po ko šie buvo apgyvendinti Valkininkų bei Alytaus vaikų globos namuose. Apelianto teigimu, tokia nuolatinė padėtis ir sukėlė konfliktą, kurio metu jis nesusivaldė ir sudavė kelis smūgius sugyventinei, tačiau iškart po to jis siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet pastaroji jos atsisakė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, mano, jog teismas nepakankamai įvertino netinkamą nukentėjusiosios L. F. elgesį, taip pat tai, kad jis anksčiau nedirbo, ir paskyrė per griežtą bausmę, kurią prašo sušvelninti.
Apelianto manymu, turėtų būti panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista nukentėjusiajai O. F. neturtinės žalos atlyginimas, kadangi, anot nuteistojo, šie pinigai bus išleisti alkoholio įsigijimui, o ne patirto skausmo atlygimui. Teigia, jog naudingiau būtų šiuos pinigus skirti jo vaikams.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis D. M. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl D. M. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, o tuo pačiu teisingai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistojo D. M. kaltė įrodyta byloje surinktais ir apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.
Iš nuteistojo D. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, manydamas esąs nuteistas per griežtai. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. M. prašė jo veiksmus kvalifikuoti kaip neatsargų nužudymą (pagal LR BK 130 str.), tačiau šis jo prašymas nesvarstytinas, kadangi nuteistasis paduotame apeliaciniame skunde tokio prašymo nesuformulavo. Kolegija atkreipia dėmesį į LR BPK 320 str. 3 d., apibrėžiantį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarkas ribas, t. y. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vadinasi, vadovaujantis minėtomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, kolegija šią bylą ir joje priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Kaip nepagrįstas atmetamas ir tas nuteistojo D. M. prašymas, kuriuo jis prašo teismą atsižvelgti į netinkamą nukentėjusiosios L. F. elgesį bei tai, kad konfliktą įvykio metu sukėlė pati nukentėjusioji. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas vieną iš D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažino provokuojantį ir netinkamą nukentėjusiosios L. F. elgesį ir, nors konkrečiai LR BK 59 str. 1 d. 6 p. nenurodė, tačiau iš nuosprendyje išdėstytų motyvų akivaizdu, kad būtent ši aplinkybė buvo įvertinta, ji pripažinta kaip lengvinanti apelianto atsakomybę, į ją atsižvelgta, skiriant bausmę. Tad kolegija neturi jokio pagrindo minėtą aplinkybę įvertinti dar kartą, todėl minėtą apelianto prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
Apeliantas skunde akcentuoja esą jo sugyventinė L. F. nuolat girtavo, buvo neištikima, neprižiūrėjo vaikų, kartą paliko juos miške, dėl ko pastarieji buvo apgyvendinti vaikų globos namuose. Matyt, apeliantas tokiais teiginiais tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, nors tai ir neturi didesnės reikšmės sprendžiant jam paskirtos bausmės klausimą bei nereikalauja platesnio aptarimo. Norėdamas pabrėžti, jog jo sugyventinė L. F. nebuvo gera motina jų vaikams, apeliantas nutyli, kad ir jis pats nedėjo didesnių pastangų auginant bei auklėjant tris mažamečius vaikus. Antai iš apeliacinės instancijos teismo surinktų dokumentų matyti, kad Lazdijų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-03 įsakymu Nr. 10V-378 nuteistojo ir nukentėjusiosios mažamečiams vaikams G. M. , gim. (duomenys neskelbtini), Dm. M. , gim. (duomenys neskelbtini), bei M. M. , gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa institucijoje. Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) atlikus vaikų laikinosios globos peržiūrą, buvo nustatyta, kad vaikus tėvui D. M. sugrąžinti netikslinga, kadangi pastarasis jais institucijoje nesidomėjo, jų nelankė bei neteikė išlaikymo. Šiuo metu VTAS rengia teismui dokumentus dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo D. M. (t. 2, b. l. 40). Ir nors nuteistasis skunde aktyviai įrodinėja esą vaikais nesirūpino sugyventinė, tačiau akivaizdu, kad ir pastarasis minėtų pareigų taip pat neatliko. Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“, Alytaus apskrities sutrikusio intelekto vystymosi kūdikių namų pateikti atsakymai rodo, jog apeliantas vaikais nesidomėjo. Antai globos namuose „Spengla“ patalpintus mažamečius G. M. ir Dm. M lankė apelianto brolis P. M. , kuris vaikus atostogoms išsiveždavo į savo namus Druskininkuose, o kūdikių namuose esantį M. M. aplankydavo apelianto kaimynė M. L. bei minėtas nuteistojo brolis P. M. , kuris ir šį mažametį parsiveždavo į savo namus (t. 2, b. l. 35-36, 38). V. miesto seniūnijos pateikta nuteistojo charakteristika taip pat patvirtina, kad šis nesidomėjo savo vaikais, jų nelankė, niekur nedirbo, pragyvenimo šaltinis nežinomas, dažnai buvo matomas neblaivus (t. 2, b. l. 42). Tad įvairių institucijų pateikta informacija paneigia apeliantą buvus rūpestingu tėvu, atsakingai rūpinusis vaikais, juos auklėjus bei auginus (tik iš V. lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ gauto rašo matyti, jog apeliantas arba jo motina D. M. atvesdavo vaikus į darželį bei iš jo pasiimdavo, pažymint L. F. vaikų atvedimu bei pasiėmimu rūpinusis retai) (t. 2, b. l. 44).
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. pažymi esą nukentėjusiajai O. F. neturtinės žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai, kadangi pastaroji šiuos pinigus išleis alkoholio įsigijimui, t. y. tokiu būdu teigia esant tikslinga pinigus skirti jo vaikams. Iš tokių apelianto teiginių akivaizdu, jog jis neteisingai supranta neturtinės žalos institutą. Pažymėtina, jog pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala apima asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą bei kitą, teismo įvertintą pinigais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.), o atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje O. F. dėl nusikalstamų nuteistojo D. M. veiksmų neteko savo sesers L. F. , dėl ko buvo pripažinta nukentėjusiąją bei civiline ieškove (t. 1, b. l. 25-27). O. F. neturtinę žalą įvertino 500 Lt, apygardos teismas savo ruožtu tokį nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės pareikštą ieškinį patenkino ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai O. F. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neginčytina, kad toks neturtinės žalos dydis gyvybės atėmimo atveju yra minimalus, todėl teigti esą jis yra nepagrįstas nėra jokio pagrindo. Apelianto tvirtinimai dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos panaudojimo ar pasiūlymo minėtus pinigus skirti jo vaikams nėra reikšmingi ir nereikalauja platesnio aptarimo, kadangi tokie teiginiai niekaip nepaneigia sprendimo, kuriuo apygardos teismas priteisė neturtinę žalą, teisingumo.
Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam D. M. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), sukėlęs neatitaisomas pasekmes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą, įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, 4 kartus baustas administracine tvarka, į psichiatro-psichologo kabineto įskaitą neįrašytas, charakterizuojamas neigiamai, nedirba, nesirūpina trimis mažamečiais vaikais), ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Tad atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įvertindama mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis paskirtos bausmės dydį, kolegija mano, jog nuteistajam D. M. paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta ir nėra jokio teisinio pagrindo ją dar labiau švelninti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.