Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2601-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
1-2601-929/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27998-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2601-929/2017Proceso Nr.1-01-1-27998-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.;1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,kaltinamajam R. Š.,nukentėjusiajam D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. ir 138 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2017 m. birželio 6 d., apie 21.00 val., būdamas viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), tyčia pašalinių žmonių akivaizdoje, prieš nukentėjusįjį D. J. panaudojo fizinį smurtą, t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo, vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat jis 2017 m. birželio 6 d., apie 21.00 val., būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme, priėjo prie D. J. ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, linijinį nubrozdinimą kairiame žande, nosies kaulų lūžį su lokaliniu minkštųjų audinių patinimu. Tokiais savo veiksmais R. Š. sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis R. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku jis trenkė nukentėjusiajam D. J. į žandikaulį. Sudavė tiesų smūgį. Pripažįsta, kas sulaužė nukentėjusiajam nosį, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, po smūgio jis apsisuko ir pradėjo bėgti. Po smūgio D. J. pabėgo į laiptinę, bandė jį vytis, bet paskui išvažiavo. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusiojo draugas buvo pavogęs iš jo draugės 200 eurų ir jis su draugu pasidalino tuos pinigus. Anksčiau su D. J. buvo draugais apie du metus. Po šio įvykio nukentėjusiojo nematė, taikytis nebandė. Šis įvykis įvyko apie 21.00 val. Aplink buvo žmonių, bet nedaug. Viskas vyko prie parduotuvės, ten, kur iškrauna prekes, žmonės gali į tą aikštelę patekti, ji nėra uždara. Kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, ten buvo jo draugas ir dar dvi merginos. Jie buvo keturiese. Galimai toliau irgi buvo keli žmonės. Dar stovėjo nukentėjusiojo draugų automobilis.

Nukentėjusysis D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-06-06 buvo pas savo draugę D. G., adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.15 val. jam paskambino R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) kuris pasiūlė susitikti ir išgerti alaus. Su jo pasiūlymu jis suriko. R. privažiavo iki namų ir jis išėjo į lauką. R. pasiūlė nueiti iki parduotuvės nusipirkti alaus, jis sutiko. Eidami jie sutiko R. merginą G., R. draugą V. ir merginą, kurios vardas galimai K.. Priėję prie jų jie bendravo ir R. stovėdamas iš dešinės pusės su dešinės rankos kumščiu nieko nesakęs trenkė jam į nosį labiau į kairiąją jos pusę. Jam apsisuko galva, nesuprato už ką ir dėl ko jam trenkė. Atsipeikėjęs suprato, kad reikia bėgti. Kraujas pradėjo bėgti iš nosies. Pradėjo bėgti, o R. vijosi jį, bet jam pavyko įbėgti į laiptinę. Jis nubėgo pas savo draugę D. G. į butą, ten kažkiek nusivalė kraują, ir tuomet kai jam paskambino R., išėjo į balkoną antrame aukšte. R. jam sakė, kad tai jis pats kaltas dėl to, kad gavo smūgį į nosį. Grįžęs į butą pas merginą paskambino tėvams ir pranešė apie įvykį. Tėvai pasakė skambinti į policiją ir draugė paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį. Atvykusi GMP jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur daktarai jam konstatavo nosies lūžimą ir buvo paleistas namo. Nori pabrėžti, kad su R. nekonfliktavo, dėl ko jis jam trenkė jis nežino. Tą patį vakarą jis kreipėsi į policiją bei buvo greitosios automobiliu nuvežtas į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo konstatuotas nosies kaulo lūžis. Kitą dieną jis nuvyko į Teismo medicinos tarnybą (b.l. 12-15)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1787/2017(01) nurodyta, kad D. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, linijinis odos nubrozdinimas kairiame žande, nosies kaulų lūžis su lokaliu minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-06-06). Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 20).

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta D. J. ir R. Š.. Sužinojo, kad D. J. 2016 metų rudenį iš R. merginos G. pavogė 200 eurų. Apie tai pasakė R.. R. paprašė, kad V. nuvažiuotų kartu su juo pas D. ir apie tai pasakytų. 2017-06-06 apie 20.00 vai. jie nuvažiavo pas D., kuris tuo metu buvo pas savo draugę D. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Važiavo: V., R., G., mergina K., jos sesuo, draugas K. su mergina. Kai jie atvažiavo į kiemą, R. paskambino D. ir pasiūlė išgerti alaus. Jis sutiko ir iškarto išėjo į lauką. Iš automobilio išėjo V. su K. ir R. su G.. Jie nuėjo link namo laiptinės, V. su drauge liko už namo, bet viską matė kas vyko. Jie stovėjo maždaug 30 metrų atstumų nuo jų. V. girdėjo, kaip G. pasakė D. "Kaip tu galėjai pavogti iš manęs pinigus?". D. jai nieko neatsakė, tik pagūžčiojo pečiais, kas buvo suprantama, kad jis prisipažįsta, kad pavogė, bet neturi ką pasakyti. R. tuo metu stovėjo D. iš kairės, G. iš dešinės pusės. Tuomet R. vieną kartą dešine ranka trenkė D. į kairės pusės žandikaulį. D. susiėmė už veido, kraujo nesimatė. Jis pradėjo šaukti "D." ir apsiverkė, nubėgo į laiptinę. R. jam paskambino, bet jis neatsiliepė, tik išėjo į balkoną, kiek pamena 2 aukšte. Matėsi, kad jo nosis pakrypusi į šoną, bet negali pasakyti į kokią pusę, jis tik laikėsi už kairės pusės žandikaulio. Jis pasakė, kad R. jam sulaužė nosį. Visi keturiese priėjo prie laiptinės, R. bandė kalbėtis apie pavogtus pinigus, bet D. nenorėjo apie tai kalbėti, keitė temą. Daugiau niekas į balkoną išėjęs nebuvo. Po įvykio V. nei D. nei R. nematė. Kiti jų draugai, kurie buvo kartu atvažiavę ten, nieko nematė, jie sėdėjo automobilyje, kuris buvo atsuktas nuo jų pusės (b. l. 30-31).

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-06-06 apie 16.00 val. ji paskambino D. J., nes norėjo pasiaiškinti, kodėl jis ją apšneka. Jos draugas V. pasakė, kad iš kažkur sužinojo, kad D. J. 2016 metų rugsėjo mėnesį pavogė jai priklausančius 200 eurų, pinigai buvo pagrobti jaunimo susitikimo metu. Apie tai sužinojo ir jos draugas R. Š.. Jie nutarė nuvažiuoti pas D. ir su juo pasikalbėti. Apie 20.00 vai. jie nuvažiavo pas D., kuris tuo metu buvo pas savo merginą D., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten nuvažiavo: G., R., V., jo mergina ir jos sesuo. Kai jie atvažiavo į kiemą, R. paskambino jam ir pasiūlė išeiti išgerti alaus. D. išėjo ir jie visi, kurie atvažiavo, išlipo iš automobilio. D. priėjo prie R., ji girdėjo jų pokalbį, stovėjo šalia jų. Tuomet pradėjo kalbėtis apie pagrobtus pinigus, R. paklausė D. ar tai jis pavogė pinigus, D. atsakė, kad taip. Tuomet R. stovėdamas D. iš kairės pusės, vieną kartą dešine ranka trenkė D. į kairės pusės žandą. D. susiėmė už žando, kraujo nesimatė, ir nubėgo į laiptinę. Tuomet R. jam paskambino, pasakė, kad jis išeitų pasikalbėti, tuomet D. išėjo į o aukšto balkoną maždaug po 4-6 minučių, ir jį pamatė, kad pas jį raudonas žandas iš kairės pusės. Nesimatė jokių sužalojimų ant nosies, jis už jos nesilaikė. Apie ką jie kalbėjo G. nesuprato, nes jie kalbėjo lenkiškai, o ji nesupranta lenkiškai. G. po įvykio D. nematė, su juo nebendravo. Apie tai kad jam lūžo nosis, ji nieko nežinojo, apie tai pasakojo tik jo mergina (b. l. 33-34).

Pagal BK 284 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Apklaustas teismo posėdžio metu, R. Š. pripažino, kad 2017 m. birželio 6 d. , apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė D. J. į veidą. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko viešoje vietoje – prie parduotuvės, kur iškraunamos prekės. Įvykio vietoje buvo ir smurto panaudojimą matė mažiausiai keturi asmenys, kiek tolėliau toje vietoje taip pat buvo žmonių. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. J., liudytojų V. A. ir G. K. parodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad R. Š. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. J., dėl ko, remiantis specialisto išvada Nr. G1787/2017(01), jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokie kaltinamojo R. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 ir 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. bei 55 str. nuostatomis ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie pasireiškė smurto panaudojimu viešoje vietoje, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjo vienas asmuo. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – R. Š. jauno amžiaus, dirbantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str., 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu, nes R. Š. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 51,78 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidų. Civilinis ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, įrodytas, kaltinamasis teismo posėdžio metu jį pripažino, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti iš R. Š..

Nukentėjusysis D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 2300 eurų turtinės žalos ir 2200 neturtinės žalos atlyginimo.

Pagrįsdamas turtinės žalos dydį nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino, kad tokia suma bus reikalinga nosies operacijai. Kad reikės nosies operacijos jam sakė gydytojas, o operacijos kainą sužinojo iš interneto. Jam sunku kvėpuoti, nes pasislinkęs kaulas. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra nepagrįstas. D. J. nepateikė teismui jokių būsimos operacijos būtinybę ir jos kainą patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad jam būtų būtina nosies operacija. 2017-06-13 medicinos dokumentų išrašė nurodoma, kad jam rekomenduojama gydytis lašinant aliejinius lašus į nosį. Apžiūros rezultatai: nosies išorinė ašis tiesi, nosikauliai nekrepituoja, pertvara vidurio linijoje. Taigi, nukentėjusiojo teismui pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina jo teiginių apie liekamuosius reiškinius po nosies kaulų lūžio ir operacijos būtinybę. Esant šioms aplinkybėms, D. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į nukentėjusiojo D. J. paaiškinimus teismo posėdyje, jo patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę. Įvertinęs visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas vertina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 1500 eurų neturtinės žalos dydis. Todėl ši suma priteistina atlyginti iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. Š. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. Š. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš R. Š. 51,78 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. Š. 1500 eurų nukentėjusiajam D. J. neturtinei žalai atlyginti.

D. J. civilinį ieškinį dalyje dėl 2300 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras