- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-36-316/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34162-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- M. Č.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. ir jo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu: padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 38 MGL (1900 Eur) bauda, ir paskirta M. Č. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 3 val. 37 min. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. 9 val. 45 min., tai yra viena diena.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Č. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 1 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš neaptverto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė neužrakintą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Eur, priklausantį A. G., taip padarydamas nukentėjusiajam A. G. 2000 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
1. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. ir jo advokatas Vilmantas Poškus prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. paskirtą bausmę sušvelninti arba pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
1.1. Skunde nurodo, kad
1. M. Č. savo veikos neginčija, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad M. Č. kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl manytina, kad išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarė ir supranta bausmės neišvengiamumą.
1.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. Č. suvokęs savo priklausomumą nuo alkoholio, nuo 2019 m. spalio 31 d. gydosi ir gyvena viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad reabilitacijos įstaigoje gydymosi trukmė yra 12 – 18 mėnesių, todėl tai parodo, kad M. Č. yra pasirengęs pasikeisti ir ateityje daugiau nebenusikalsti.
1.3. Apeliaciniame skunde nurodo, kad paskyrus švelnesnę bausmę, nei reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė ar areštas, būtų pagrįstas ir teisingas teismo sprendimas, nepažeidžiantis BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties. Be to, pažymi, kad M. Č. suvokia bausmės tikslus ir jos neišvengiamumą, tačiau prašo neizoliuoti nuo visuomenės ir suteikti jam (M. Č.) galimybę išsigydyti nuo priklausomybės pasitaisyti ir nebenusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į jauną M. Č. amžių, kad yra darbingas, atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi.
2. Teismo posėdyje nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas Vilmantas Poškus prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
3. Nuteistojo M. Č. ir jo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistasis M. Č. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą bausmę arba pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl M. Č. paskirtos bausmės
1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar)
atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
1.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Č. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). M. Č. teistas penkis kartus, tarp jų už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę (b. l. 80 – 90), naują tyčinį nusikaltimą M. Č. padarė, esant neišnykusiam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. lapkričio 26 d. M. Č. atžvilgiu priimtas dar vienas nuosprendis už analogišką nusikalstamą veiką. M. Č. daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 91 – 100), nedirba (b. l. 101). Pažymėtina, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės iš naujo nevertina, be to, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nesuteikia prioritetinės reikšmės prieš kitas aplinkybes nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant dėl apeliantui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. Č. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.
1.3. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis yra jauno amžiaus, yra darbingas, atsiprašė nukentėjusiojo, gydosi reabilitacijos įstaigoje, nemenkina nei kaltininko kaltės, nei padarytos veikos pavojingumo. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad M. Č. yra darbingas, tačiau jis niekur nedirba. Taip pat aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors jam buvo suteikta daug progų pasitaisyti, jis nesigydė ir tik teismui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nuvyko gydytis į reabilitacijos centrą (b. l. 189 – 190). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą M. Č. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, M. Č. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Č. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.
1.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad M. Č. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė, nei straipsnio sankcijoje nurodomos bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnesis 15 dienų). Be to, nuteistajam M. Č., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Č. už nusikalstamą veiką paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. Č.
2. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad M. Č. padarė 1 apysunkį tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. Č. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Minėta, kad M. Č. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas anksčiau teistas, iš jų už nusikalstamas veikas nuosavybei, 2019 m. lapkričio 26 d. jo atžvilgiu priimtas dar vienas nuosprendis už analogišką nusikalstamą veiką. M. Č. daug kartų baustas administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs taisytis, nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad M. Č. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. Č. ir jo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio.