Panevėžio apylinkės teismo papildomas sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui R. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 4 d. teisme gautas ieškovo V. G. prašymas dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2110-488/2017 išdavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo įraše Nr. 40 L. J. pavardę į G. Ieškovas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendime nurodyta, kad ieškovo V. G. ieškinys tenkintinas, tačiau neišspręstas ieškovo ieškinio 3 punkte suformuluotas reikalavimas įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo įraše Nr. 40 L. J. pavardę į G. Nesant tokio įpareigojimo, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nepakeičia L. J. pavardės į G. ir neišduoda naujo L. G. gimimo liudijimo išrašo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Ieškovas neprašo žodinio nagrinėjimo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkintinas. Priimtinas papildomas sprendimas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2110-488/2017 visiškai patenkino ieškovo V. G. ieškinį ir nusprendė pripažinti, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nėra A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra; pripažinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, o L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra; priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas: 9,20 Eur (devynių eurų ir 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2110-488/2017 pilnai patenkino ieškovo ieškinį, tačiau neišsprendė ieškovo ieškinio 3 punkte suformuluoto reikalavimo įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo įraše Nr. 40 L. J. pavardę į G. klausimo. Ieškovas birželio 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą, tačiau 2017 m. birželio 23 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad įpareigojimas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo įraše Nr. 40 L. J. pavardę į G. iš esmės pakeistų sprendimo turinį ir tai negali būti laikoma rašymo apsirikimu.

Civilinės bylos Nr. 2-2110-488/2017 duomenimis nustatyta, kad tiek atsakovas A. J., tiek trečiasis asmuo R. S. ieškovo pareikštą ieškinį visiškai pripažino, kaip ir ieškovas, prašė įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo įraše Nr. 40 L. J. pavardę į G. Institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – dėl reikalavimo įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo įraše minėtus įrašus nepasisakė, tačiau nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas būtų pripažintas nepilnametės tėčiu.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę <...> turėti vardą, pavardę. Vaikui yra suteikiama tėvų pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismui 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2110-488/2017 pripažinus, kad atsakovas A. J. nėra L. J. biologinis tėvas ir L. J. tėvu pripažinus ieškovą V. G., ieškovui prašant įpareigoti Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo įraše Nr. 40 L. J. pavardę į G., o atsakovui ir trečiajam asmeniui (L. J. motinai) sutinkant su šiuo reikalavimu, yra pagrindas vaiko L. J. pavardę pakeisti į G.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, 39 straipsnis). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis).

Byloje nustačius, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2110-488/2017 ieškovo ieškinį patenkino, tačiau neišsprendė ieškovo ieškinio reikalavimo, susijusio su L. J. pavardės pakeitimu, o ieškovas klausimą dėl papildomos sprendimo priėmimo iškėlė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, atsižvelgus į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovo prašymas tenkinamas ir priimamas papildomas sprendimas. Gimimo įraše Nr. 40 L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), duomenys keistini, nurodant, kad vaiko vardas „(duomenys neskelbtini)“, pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pakeisti L. J. gimimo įraše Nr. 40 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. vasario 8 d. įrašytus duomenis apie vaiką, nurodant, kad vaiko vardas „(duomenys neskelbtini)“, pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

Išsiųsti įsiteisėjusio papildomo sprendimo patvirtintą kopiją Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.