Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2015-06-17 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį, juo prašė: pripažinti 1996-05-28 Darbo sutarties Nr. 2 nutraukimą neteisėtu; pripažinti atsakovo 2015-06-05 atsisakymą grąžinti ieškovę į darbą, sutartą 1996-05-28 Darbo sutartimi Nr. 2, neteisėtu; grąžinti ieškovę į valytojos pareigas, sutartas pagal 1996-05-28 Darbo sutartį Nr. 2; priteisti 1000 Eur dydžio žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 1996 m. gegužės 28 d. buvo įdarbinta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos skyriuje sanitare-valytoja. 2007 m. liepos 2 d. ieškovės pareigybė pakeista į valytojos. 2009 m. sausio 8 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodė, kad ieškovės darbingumo lygis – 50 proc. Išvadoje konstatuota, kad ieškovė dirbti gali pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Kitose tarnybos išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų iš esmės nurodyti panašūs rizikos veiksniai bei nustatytas panašus darbingumo lygis.Ieškovė nurodė, kad 2015-05-15 Kretingos PSPC sudaryta komisija konstatavo, jog ieškovė dirbti negali (remiantis tarnybos išvada). Tuo pagrindu 2015-05-18 atsakovas priėmė sprendimą ieškovę atleisti iš pareigų remdamasis LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Po pakartotinio profilaktinio medicininio patikrinimo buvo nustatyta, kad ieškovė valytoja dirbti gali (pagal tarnybos išvadą), bet su apribojimais. 2015-05-27 ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama ją grąžinti į darbą. 2015-06-06 ieškovė gavo atsakovo atsakymą, kuriuo atsakovas atsisako ieškovę grąžinti į darbą. Ieškovė nurodė, kad išvadoje buvo nurodyta, jog ieškovė dirbti gali. Todėl atsakovas neturėjo teisės ieškovės atleisti iš darbo. Ieškovė visus metus pradirbo esant tiems patiems sveikatos sutrikimams ir tarnybos išvadoje nurodytiems apribojimams. 50 proc. darbingumo lygis ieškovei buvo nustatytas nuo 2009 metų. Ieškovė dirbo jai patikėtą darbą. Atsakovas buvo patenkintas ieškovės darbu, nes nuobaudų, nusiskundimų nebuvo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėjo grąžinti ieškovę į darbą, nes išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovė dirbti gali.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-03 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 605 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai. Darbo sutarties nutraukimo momentu, remiantis gydytojo išvada, ieškovė negalėjo dirbti valytoja ir atlikti tas darbo funkcijas, kurios numatytos jos pareigybės aprašyme. Atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei kito darbo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pareigos ieškovės grąžinti į darbą. Gydytojos V. B. atliktas įrašas ieškovės medicininėje kortelėje buvo panaikintas 2015-05-21, t. y. po to, kai darbo santykiai tarp bylos šalių buvo nutrūkę.Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Apeliantė skunde nurodė, kad nė vienas iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2015-01-19 išvadoje nurodytų veiksnių nėra tiesiogiai susijęs su apeliantės atliekamu valytojos darbu. Gydytoja V. B. nepagrįstai nurodė, kad apeliantė dirbti negali. Kretingos PSPC komisija panaikino gydytojos V. B. išvadą, kad apeliantė dirbti negali, ir konstatavo, kad ji dirbti gali. Todėl yra pagrindas teigti, kad apeliantė konkrečias – valytojos –pareigas eiti gali.Apeliantė skunde nurodė, kad visus metus pradirbo esant tiems patiems sveikatos sutrikimams ir tarnybos išvadoje nurodytiems apribojimams. 50 proc. darbingumo lygis apeliantei buvo nustatytas nuo 2009 metų. Apeliantė dirbo jai patikėtą darbą. Atsakovas buvo patenkintas jos darbu, nes nuobaudų, nusiskundimų nebuvo. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateikta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų nuomone. Všį Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai pateikė abstrakčius duomenis apie tam tikras ligas bei rizikos faktorius, o ne konkrečiai apie apeliantės sveikatos būklę. Všį Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai nevertino apeliantės galimybės dirbti konkretų darbą, neanalizavo jos pareigybės aprašyme nurodytų valytojos funkcijų. Todėl ši nuomonė nagrinėjamoje byloje neturi ir negali turėti jokios įrodomosios reikšmės.Apeliantė skunde nurodė, kad atsakovas, gavęs jos prašymą grąžinti ją į darbą, turėjo tenkinti prašymą.Apeliantė skunde nurodė, kad atsakovas ją atleido vadovaudamasis Kretingos PSP centro bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadomis. Dėl darbuotojo galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas. Todėl Kretingos PSPC byloje turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu. Kretingos PSPC išvadoje nurodyta, kad ieškovė dirbti gali su apribojimais, nurodytais Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadoje. Todėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba taip pat turėjo būti įtraukta byloje trečiuoju asmeniu, kad pateiktų nagrinėjamoje byloje išvadą apie ieškovei tarnybos konstatuotus apribojimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, kad apeliantė pateikė atsakovui 2015-01-19 darbingumo lygio nustatymo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad jos darbingumo lygis yra 50 proc. Pažymoje nurodytos ir darbingumo lygio priežastys ir diagnozės pagal kodą. Kartu su šiuo dokumentu buvo pateikta ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje buvo nurodyta, kad apeliantė negali dirbti: kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg; kai reikalingi priverstiniai liemens palenkimai; darbų didesniame kaip 1,3 m aukštyje. Pagal valytojos pareigines funkcijas apeliantė privalo plauti grindis, laiptines, stiklines pertvaras ir duris, valyti dulkes nuo palangių, baldų; iš abiejų pusių valyti skyriaus langus, kurių aukštis nuo 0,80 iki 2,40 m, valyti ir tvarkyti pastatui priskirtą žemės plotą, šluoti, rinkti šiukšles, žiemą kasti sniegą ir barstyti šaligatvius. Apeliantė teisme pripažino, kad ji turi kilnoti kibirus, dirbti pasilenkusi, valyti langus aukštai ir kt. Apeliantė konkrečių – valytojos – pareigų eiti negali. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.Atsakovas nurodė, kad siekdamas nustatyti apeliantės sveikatos būklės rizikos veiksnius kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kad būtų paaiškinti išvadoje nurodyti ligų kodai ir šių lygų rizikos faktoriai. Gydymo įstaigai buvo pateikti apeliantės pareiginiai nuostatai, gydymo įstaigos specialistai (gydytojai) įvertino apeliantės darbo pobūdį. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad šios išvados yra abstrakčios, specialistai (gydytojai) nebuvo susipažinę su apeliantės pareigine instrukcija. Atsakovas nurodė, kad apeliantės teiginys, jog atlikdama jai pavestas valytojos darbo funkcijas ji gali išvengti anksčiau aptartų rizikos faktorių, yra deklaratyvus. Atsakovas neturi galimybės prižiūrėti apeliantės darbo, ar ji neatlieka veiksmų, kurie pakenktų jos sveikatai, pvz., valo laiptines atsitūpusi ar pasilenkusi, kibirą prisipylė iki pusės ar pilną. Apeliantės sveikatos būklė blogėja, jai konstatuojama vis daugiau papildomų ligų. Tai privertė atsakovą atkreipti dėmesį, ar dirbamas darbas nekenkia apeliantei sveikatai, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe. Atsakovas nurodė, kad nepagrįsti apeliantės argumentai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Apeliantė nenurodė, kokias teises ir pareigas priimtas teismo sprendimas gali sukurti šioms įstaigoms.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė ir atsakovo atstovė dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. teisėtumo

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 str. 2 d. numato, kad pablogėjus darbuotojo sveikatos būklei ir kompetentingai institucijai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatavus jam atitinkamo lygio nedarbingumą, šios institucijos priimti sprendimai dėl neįgalaus asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Tai reiškia, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs: valytojos pareigybės aprašyme nurodytą valytojai specialųjį reikalavimą – turi būti pasitikrinusi sveikatą ir turėti medicinos pažymą, kad yra tinkama šiam darbui (4.2 p.); valytojos funkcijas: plauti grindis, laiptines, valyti stiklines pertvaras ir duris, valyti dulkes nuo palangių, baldų, kartą per mėnesį iš abiejų pusių valyti skyriaus langus (kurių aukštis nuo 0,80 iki 2,40 m), palanges, lauko duris ir plauti prie jų esančius laiptus, valyti ir išnešti šiukšles iš tarnybinių, pagalbinių patalpų, koridorių, laiptinių, tualetų į tam skirtą vietą, valyti ir dezinfekuoti šiukšlių dėžes, valyti ir tvarkyti pastatui priskirtą žemės plotą, šluoti, rinkti šiukšles, žiemą kasti sniegą ir barstyti šaligatvius (5 p.); apeliantės medicininėje knygelėje nurodytus valytojos pareigybės kenksmingus faktorius – krovinių kėlimas ir pernešimas; stereotipiniai darbo judesiai; darbo poza (priverstinė) liemens palenkimai; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2015-01-19 išvadą, kurioje apeliantei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir nustatyta, kad ieškovė negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksmams, t. y. kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, kai reikalingi priverstiniai liemens palenkimai, apeliantė negali atlikti darbų didesniame kaip 1,3 m aukštyje ir kt., apeliantės medicininėje knygelėje esančius įrašus: gydytojos V. B. – negali dirbti remiantis NDNT išvada, ir komisijos – V. B. įrašą laikyti negaliojančiu, dirbti gali, bet su apribojimais pagal NDNT, byloje esančią VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų specialistų nuomonę apie pažymoje nurodytų ligų požymius, simptomus ir veiksnius, susijusius su valytojos darbu, konstatuoja, kad apeliantei nustatyti darbo apribojimai, t. y. kelti krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti, kai reikalingi priverstiniai liemens palenkimai, apeliantė negali atlikti darbų didesniame kaip 1,3 m aukštyje, glaudžiai susiję su jos, kaip valytojos, darbo funkcijomis ir specifika. Todėl nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad konkrečias – valytojos – pareigas ji eiti gali.VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistams (gydytojams) buvo pateiktas apeliantės (valytojos) pareigybės aprašymas. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai nevertino ieškovės galimybių dirbti konkretų – valytojos darbą, ir ši nuomonė nagrinėjamoje byloje neturi ir negali turėti jokios įrodomosios reikšmės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliantę atleido vadovaudamasis Kretingos PSPC bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2015 metų išvadomis. Ankstesnės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvados nėra susijusios su ieškovės reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Dėl atsisakymo grąžinti į darbą

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tas faktas, jog komisija gydytojos V. B. 2015-05-15 įrašą pripažino negaliojančiu, neturi jokios įtakos apeliantės atleidimui, nes apeliantei buvo leista dirbti su anksčiau nutartyje aptartais apribojimais, kurie glaudžiai susiję su jos, kaip valytojos, darbo funkcijomis ir specifika. Atsakovas apeliantės negalėjo grąžinti į darbą, nes jos darbo pobūdis yra kenkiantis jos sveikatai. Pagrįsti atsakovo argumentai, kad apeliantės teiginys, jog atlikdama jai priskirtas valytojos darbo funkcijas, ji gali išvengti aptartų rizikos faktorių, yra deklaratyvus. Atsakovas neturi galimybės prižiūrėti apeliantės darbo, ar ji neatlieka veiksmų, kurie pakenktų jos sveikatai. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas turėjo grąžinti apeliantę į darbą.

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje turėjo būti trečiaisiais asmenimis įtraukti Kretingos PSPC ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu, kadangi šių asmenų įtraukimas į bylą ir sprendimo priėmimas nesukurtų jiems jokių teisių ir pareigų. Šios institucijos neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turėjo 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinas 363 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais,teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apeliantės (ieškovės) V. B. atsakovui Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui priteisti 363 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.