Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo; nedirbantis, teistas 2020 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 000 eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, teisė vairuoti kelių transporto priemones 4 metus 6 mėnesius, bei turto konfiskavimas, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. jis 2024 m. liepos 5 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto su taip pat nuo alkoholio apsvaigusia sugyventine J. G. metu, tyčia sudavė sugyventinei ranka nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai nosies sumušimą, pasireiškusį patinimu, taip nežymiai sutrikdė sugyventinei J. G. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. spalio 5 d. apie 22 val. grįžo į namus, kur gyvena kartu su savo sugyventine J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Grįžus jam į namus, namuose sugyventinė jau buvo labai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, jos kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas iš burnos. E. L. grįžęs namo nuėjo ir iškarto atsigulė į lovą, nes buvo labai pavargęs, tačiau jo sugyventinė vis nuolatos jį kalbino, nuolat bandė išprovokuoti konfliktą, tačiau jis į jos kalbinimus nekreipė dėmesio, o ji ant jo ėmė kelti balsą, dėl ko jis pratrūko ir gulėdamas kelis kartus iš rankos kumščių smogė jai į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai smūgių ir į kokias kūno vietas pataikė jis nežino ir neatsimena. Tą dieną buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Konfliktai su sugyventine vyksta nuolat, tačiau į policijos pareigūnus ji niekados nesikreipdavo, susitaikydavo. Apklaustas 2024 m. lapkričio 19 d. E. L. parodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, sugyventinės atsiprašė ir su ja susitaikė, daugiau fizinio smurto prieš ją nenaudos, konfliktus spręs taikiai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 99–105, el. b. t. 2, b. l. 12–14).

Kaltinamojo E. L. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytoje vietoje, kartu su ja gyvena ir jos sugyventinis E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie dvylika metų. Vakar t. y. 2024 m. spalio 5 d., apie 18 val. ji grįžo iš draugės į savo namus, namuose nieko nebuvo, būnant pas draugę vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 22 val. į namus grįžo jos sugyventinis, kuris jai pasakė: „Pagaliau parsivilkai“, ir pradėjo rankomis daužyti į įvairias kūno vietas, kiek smūgių gavo pasakyti negali, dėl patirtų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, fizinį skausmą vertina 10 iš 10 balų. Norėtų pabrėžti, kad sugyventinis ją muša dažnai, tačiau į policijos pareigūnus kreipėsi tik pirmą kartą, nes ji jo bijojo. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ji sugyventiniui E. L. atleido ir jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Į medikus dėl sumušimo niekur nesikreipė, nes nereikėjo, civilinio ieškinio nereikš. Įvykio aplinkybių dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena, nes buvo neblaivi (el. b. t. 1, b. l. 59–63, el. b. t. 2, b. l. 1–3).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 2,59 promilių girtumas, paaiškino, kad kelias dienas vartoja alkoholinius gėrimus ir 2024 m. spalio 5 d. vakare susipyko su savo partneriu E. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko jis apie 22 val. sudavė jai kelis smūgius nenustatyta ranka į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) 0808 apžiūrėjo J. G., tačiau pastaroji vykti į gydymo įstaigą kategoriškai atsisakė (el. b. t. 1, b. l. 1–4).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole, kurį surašė teismo medicinos gydytojas J. R., užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad išnagrinėjus pateiktus medicininius dokumentus, J. G., gim. (duomenys neskelbtini), GMP tarnybos Vilniaus filialo kvietimo kortelę bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. t. 1, b. l. 188)

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 5 d. 22.12 val. į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) skambino J. G., kuri pranešė, jog sugyventinis E. L. sumušė pranešėją, GMP atsisakė. Pranešėja neblaivi. Pranešėjos skambučio data ir laikas: 2024 m. spalio 5 d., 22.09 val. (el. b. t. 1, b. l. 45 – 46).

Tarnybiniame pranešime dėl pokalbio telefonu užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad vyresniosios tyrėjos žinioje yra ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39046-24, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2024 m. spalio 5 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, neblaivus E. L., sudavė ranka nenustatytą kiekį smūgių savo neblaiviai sugyventinei J. G. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. 2024 m. spalio 7 d. kadangi areštinės nuotolinės apklausos patalpa užimta, telefonu buvo susisiekta su Vilniaus aps. VPK areštinėje esančiu įtariamuoju E. L., kuris nurodė, kad teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės gyventi skyrium dalyvauti nepageidauja. Šiuo metu kur gyvens, jei bus paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium, nurodyti negali, nes nežino (el. b. t. 1, b. l. 111?113).

Perklausius BPC, pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip J. G., prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad jis sumušta sugyventinio E. L., prašo padėti, nes neįmanoma, jis blaivus, tačiau ji neblaivi, greitosios nereikia, ji ir taip mėlyna, ir su mėlynėmis ir su viskais. Taip pat nurodo, kad sugyventinis yra buvęs policininkas, jis žino, kad išsisuks, ir ji vėl bus kalta.(el. b. t. 1, b. l. 139–142).

2024 m. lapkričio 4 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą, nufilmuotą policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), užeina į daugiabučio namo laiptinę ir nueina iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto. Pareigūnams pradžioje buto durų niekas neatidaro. Pareigūnai telefonu bando susisiekti su pranešėja. Toliau pareigūnai išeina į lauką ir bando ieškoti buto iš gatvės pusės, nes taip nurodo pranešėja, suradę butą užeina į vidų. Bute matyti tamsoje, tik pasišviečiant žvake, ant lovos sėdinti pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, tai J. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir šalia jos esantis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai pasisveikina ir informuoja, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnams paklausus kas nutiko, E. L. atsako, kad kilo šeimyninis barnis. Paklausus dėl ko kilo konfliktas, E. L. atsako, kad jo sugyventinė J. G. išgėrusi daug šneka. Pareigūnui paklausu E. L., ar jis blaivus, pastarais atsako, kad kažkiek biški išgėręs. Tada pareigūnui dar kartą paklausu dėl ko kilo konfliktas, E. L. atsako, kad J. G. išgėrusi daug šneka, vadina jį mažvaikiu, kad jis nieko nemoka, nieko nesugeba, nieko nedaro. Šalia ant lovos sėdinti J. G. patvirtina, kad taip sakė. E. L. nurodo, kad taip jau vyksta ne vieną kartą. Pareigūnui paklausus kas vyko toliau, E. L. atsako, kad po to jis J. G. davė į „dūdą“ ir viskas. Pareigūnui paklausus J. G., kur jai E. L. davė ir kiek kartų, pastaroji paklausia, ar jam nesimato. E. L. pasako, kad sudavė keletą kartų su ranka. Pareigūnui paklausu kur sudavė, J. G. atsako, kad į veidą, į nosies sritį kelis kartus. Pareigūnui paprašius patikslinti kiek tiksliai kartų sudavė, E. L. atsako, kad du, tris kartus. Pareigūnui paprašius pateikti savus dokumentus, E. L. ir J. G. pateikia asmens dokumentus. Pareigūnui paklausus, kur viskas įvyko, E. L. pasako, kad čia ir parodo į kambarį. Toliau pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda E. L. pūsti, jis įpučia ir alkotesteris parodo 0,87 promilės girtumo laipsnį, pareigūnas dar kartą paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda J. G. pūsti, ji įpučia iš ketvirto karto ir alkotesteris parodo 2,59 promilės girtumo laipsnį. J. G. pasako, kad ir vakar gėrė ir šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas), todėl tiek daug pripūtė. Pareigūnui paklausus J. G., kur jai E. L. tiksliai trenkė, pastaroji parodo ranka į galvos, veido sritis ir pasako čia, yra visa sudaužyta. Toliau J. G. aiškina, kad E. L. yra buvęs „mentas“ ir viską žino. Pareigūnui paklausus kiek kartų tiksliai trenkė į veido sritį, J. G. neatsako. Pareigūnas paaiškina J. G., kad dėl nustatytos jos didelio girtumo, jos apklausti jie negalės, todėl ji turės kitą dieną at vykti į Trakų raj. policijos komisariatą apklausai. Tada pareigūnui paklausus ar ji juto fizinį skausmą, ji atsako, kad taip, skausmą vertina 10 balų sistemoje, 10 balų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (el. b. t. 1, b. l. 152–154).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties E. L. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė E. L.; tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys; vaizdo įraše, nufilmuotame pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, užfiksuoti duomenys, kuomet E. L. prisipažino sudavęs smūgius rankomis į nukentėjusiosios veidą; medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kiti byloje esantys įrodymai. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad E. L. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. nenustatytą kiekį kartų, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, J. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. G. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei – sugyventinei J. G..

Pranešus E. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 1, b. l. 195 – 198). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. L. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (el. b. t. 1, b. l. 107–110), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas aštuoniolika kartų, dalis baudų sumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 166–182), nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie E. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką, prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su intensyviąja priežiūra, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamuoju įstatymu intensyviosios priežiūros (ne)taikymas kaltam asmeniui yra paliekamas teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, tą aplinkybę, kad nusikaltimas buvo padarytas E. L. gyvenamojoje vietoje, kur jis gyveno kartu su nukentėjusiąja, pačios nukentėjusiosios parodymus, kuomet ji nurodė atleidusi kaltinamajam ir susitaikiusi su juo, darytina išvada, kad intensyviosios priežiūros ? kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, taikymas kaltinamajam jam skirtinos bausmės vykdymo laikotarpiu būtų neproporcinga priemonė.

E. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, E. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į E. L. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 5 d. 23.02 val. iki 2024 m. spalio 7 d. 14.08 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (el. b. t. 1, b. l. 27–30, 134–136).

Kaltinamajam E. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyviosios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi medicinos įstaigose ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L., paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi medicinos įstaigose ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. L., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 5 d. 23.02 val. iki 2024 m. spalio 7 d. 14.08 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, E. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.