- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2-2472-1004/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00168-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių skyriaus
- Atsakovas
- K. B., T. G.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė, Aldona Sakalauskienė
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6.
2025 m. gegužės 19 d.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gabrielei Kazilionytei, atsakovei K. B., atsakovės atstovei advokatei Astai Usevičiūtei, atsakovo T. G. atstovei advokatei Aldonai Sakalauskienei, trečiųjų asmenų, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Paramos šeimai tarnybos atstovei P. R., Pasvalio socialinių paslaugų centro atstovei R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. V.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių skyriaus ieškinį atsakovams K. B. ir T. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Paramos šeimai tarnybai, Pasvalio socialinių paslaugų centrui ir S. V., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) Neterminuotai apriboti tėvų valdžią K. B. ir T. G. nepilnametės A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) Priteisti iš K. B. ir T. G. išlaikymą dukrai A. G. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) Paskirti S. V. nepilnametės A. G. priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriumi; 4) Nustatyti A. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo pas S. V..
2. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad:
2.1. K. B. ir T. G. yra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, K. B. šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. lapkričio 22d. taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos Kalvarijos savivaldybėje, nuo 2023 m. spalio 18 d. iki dabar atvejo vadyba taikoma Vilkaviškio rajono savivaldybėje. K. B. šeima nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 8 d., nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. birželio 30 d. dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. T. G. šeimai nuo 2024 m. kovo 27 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas Vilkaviškio rajono savivaldybėje (pagrindas – išrašas iš SPIS). SPIS duomenimis, K. B. turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu 2020 m. liepos 30 d. neterminuotai apribota motinos valdžia.
2.2. K. B. šeimoje yra aktualios socialinių įgūdžių stokos, tėvystės įgūdžių stokos, finansinių įgūdžių stokos, konfliktinių, nepastovių santykių su dukters tėvu problemos. Nuo 2024 m. spalio 2 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio K. B. šeimoje išryškėjo nauja problema – alkoholio vartojimo problema. K. B. bendrauja su socialine darbuotoja, tačiau nebendradarbiauja, dažnai teikia melagingą informaciją apie situaciją šeimoje, nesiekia teigiamų pokyčių, tik formaliai priima socialines paslaugas.
2.3. T. G. šeimoje yra aktualios socialinių įgūdžių stokos, tėvystės įgūdžių stokos, finansinių įgūdžių stokos, konfliktinių, nepastovių santykių su dukters motina, alkoholio vartojimo problemos. T. G. nepriima jam teikiamų socialinių paslaugų, nevykdo pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių.
2.4. T. G. ir K. B. esamų problemų šeimoje nepripažįsta, jų nesprendžia jokiais būdais. T. G. ir K. B. nesiekia teigiamų pokyčių šeimoje, kurie padėtų A. G. grįžti į šeimą. Nuo atvejo vadybos taikymo pradžios T. G. šeimoje ir K. B. šeimoje nefiksuota ilgalaikių teigiamų pokyčių. Siekiant įgalinti K. B. ir T. G. susigrąžinti dukrą A. G. į šeimą, buvo išnaudotos visos pagalbos priemones, tęsti laikinąją globą A. G. nėra tikslinga, nes tėvai nemotyvuoti ir nesiekia susigrąžinti dukters A. G. į šeimą.
2.5. 2025 m. sausio 21 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas raštu informavo, kad pranešėja atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja pranešė, jog namuose du neblaivūs asmenys. Nuvykus policijos pareigūnams juos pasitiko socialinė darbuotoja ir paprašė patikrinti tėvams, kuriems taikoma atvejo vadyba, neblaivumą. Buvo suteikta pagalba, T. G. nustatytas 2.31 prom. girtumas, K. B. nustatytas 0.76 prom. girtumas.
2.6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. ir T. G., savo neatsakingu elgesiu, ydingu gyvenimo būdu ir abejingumu nepilnamečio vaiko teisei į tinkamas gyvenimo sąlygas, asmenybės ugdymą ir protinį bei fizinį tobulėjimą, vengia vykdyti savo kaip tėvų pareigas. K. B. nevartoja jai paskirtų vaistų, atsisako specialistų siūlomos pagalbos, rekomendacijų, pripažįsta vartojanti alkoholį, paskutinis atsakovų girtumo atvejis buvo fiksuotas 2025 m. sausio 21 d. Po nepilnametės dukros paėmimo iš šeimos T. G. nevykdo pagalbos šeimai plane numatytų įsipareigojimų, neįžvelgia alkoholio vartojimo problemos ir nesiekia jos spręsti, nesidomi dukros auklėjimu ir sveikatos priežiūra, neteikia išlaikymo ir jokia kita forma neprisideda prie dukros finansinės gerovės. Turimais duomenimis, moteris kartais teiraujasi apie dukrą nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau nuo to laiko kai vaikas gyvena pas laikiną globėją (rūpintoją) Pasvalio r., buvo atvykusi vaiko aplankyti vos keletą kartų, jokia forma neprisideda prie dukros išlaikymo.
2.7. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovas daro išvadą, kad nepilnametės A. G. tėvai vangiai rūpinasi bei domisi vaiku, jo auklėjimu, sveikatos priežiūra, neteikia dukrai nuolatinio ir tinkamo išlaikymo bei kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia – yra nusišalinę nuo savo kaip tėvų pareigų vykdymo, artimiausiu metu savo elgesio keisti neketina ir nesiima realių veiksmų dėl vaiko teisės augti biologinėje šeimoje užtikrinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų abejingumas nepilnamečio vaiko poreikiams yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Todėl yra pagrindas K. B. ir T. G. tėvų valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu apriboti neterminuotai bei priteisti iš atsakovų po 250,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildė, jog ir po ieškinio teismui pateikimo yra duomenų apie atsakovų alkoholio vartojimą ir nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė pagal susidariusią situaciją sutiktų, kad tėvų valdžia jos nepilnametės dukros A. G. atžvilgiu būtų apribota terminuotai, o ne neterminuotai. Paaiškino, kad neatsisakė ir dabar neatsisako priimti socialinių darbuotojų pagalbą, siekia teigiamų pokyčių – auginti dukrą pati, nors pripažįsta, kad kartais trūksta socialinių, finansinių, tėvystės įgūdžių. Tačiau šių įgūdžių stoka nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią ir išimtinę priemonę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pažymi, kad nepiktnaudžiauja tėvų valdžia; niekada nesielgė žiauriai su dukra; savo elgesiu nedarė žalingos įtakos dukrai; nenutraukė rūpinimosi, bendravimo su dukra, net kai ši buvo apgyvendinta atskirai nuo jos. Vartoja vaistus, lanko psichologų konsultacijas, bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Jai nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis, iš valstybės gauna netekto darbingumo ir vienišo asmens išmokas. Yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Taip pat yra pateikusi prašymą savivaldybei suteikti jai socialinį būstą. Dukros išlaikymui kas mėnesį skiria 40,00 – 60,00 Eur. Sutiktų dukros išlaikymui skirti po 150,00 Eur kas mėnesį, nes neturi finansinių galimybių skirti ieškinyje prašomą 250,00 Eur sumą. Savo vardu atsakovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nedarbo išmoką gauna laikinai, jai pasibaigus jos pajamos bus apie 450,00 Eur. Atsakovė yra suinteresuota dukrą susigrąžinti ir auginti pati. Atsakovė sutinka, kad S. V. būtų paskirta A. G. priteisto išlaikymo ir kitų lėšų turto administratore. Taip pat sutinka, kad laikinai A. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas S. V..
4. Teismo posėdžio metu atsakovė K. B. iš esmės patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes. Papildė, jog savarankiškai siekia išsinuomoti butą, lanko dukrą kiekvieną mėnesį, pagal galimybei teikia jai išlaikymą ir nori, kad dukra sugrįžtu.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
6. Atsakovas T. G. atsiliepimu prašė jo, kaip tėvo valdžią A. G. atžvilgiu apriboti laikinai. Neanalizuojant jo ankstesnio elgesio, šiuo metu yra pasiryžęs kartu su dukros mama K. B. auginti dukrą A. G. pats. Paaiškino, kad nuo 2025 m. kovo 4 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Gauna minimalų atlyginimą, tačiau, dirbant viršvalandžius, atlyginimą galima pasididinti. Nurodė, kad su K. B. kol kas gyvena pas savo tėvus, tačiau, pagerėjus turtinei padėčiai, planuoja būstą išsinuomoti, ir gyventi kartu su dukra. Su dukra bendrauja per Messenger programėlę, nes ji su globėja gyvena Pasvalio rajone, todėl jam sudėtinga važinėti tokį atstumą tiek dėl finansinės padėties, tiek ir dėl atstumo. Atsakovas paskutinį kartą dukrą aplankė sausio mėnesį. Gavęs atlyginimą, jo dalį perves dukros išlaikymui. Pažymi, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, nes kas dieną turi eiti į darbą. Pripažįsta, kad tik šiuo metu dar neturi tinkamo būsto, kur galėtų pasivežti dukrą, tačiau yra suinteresuotas savo dukrą auginti pats. Tam atsakovui reikia laiko – užsidirbti pinigų, susirasti ir išsinuomoti būstą. Sutiktų dukros išlaikymui skirti po 150,00 Eur kas mėnesį. Taip pat sutinka, kad laikinai dukros A. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su globėja S. V., kuri tuo laikotarpiu būtų ir vaiko lėšų administratore.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo T. G. atstovė iš esmės patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes. Papildė, jog pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas pervedė lėšų dukros išlaikymui. Atsakovas planuoja išsikelti iš tėvų, ruošiasi savarankiškai išsinuomoti butą.
8. Atsakovas T. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovas apie teismo posėdžio datą vykusio teismo parengiamojo posėdžio metu informuotas tinkamai. Atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Žinoma, kad dėl užimtumo darbe jis neatvyko į teismo posėdį. Todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
9. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Paramos šeimai tarnyba, Pasvalio socialinių paslaugų centras ir S. V. atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Paramos šeimai tarnybos ir Pasvalio socialinių paslaugų centro atstovės prašė ieškinio reikalavimus tenkinti pilna apimtimi.
11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V. paaiškino, kad nėra atsakovų ryšių su dukra, nors mama K. B. stengiasi, bendrauja su vaiku nuotoliu ir lanko dukrą, atveža lauktuvių. Atsakovai materialiai iš dalies jau prisideda prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu vaiko poreikiai sudaro apie 300,00 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. B. ir T. G. yra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartimi leista paimti nepilnametę A. G. iš jos tėvų K. B. ir T. G.. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2024 m. spalio 23 d. potvarkiu A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini)., nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta S. V., vaiko globos (rūpybos) vieta nustatyta kartu su globėja (rūpintoja).
13. Byloje pateikta 2025 m. kovo 3 d. T. G. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Pateikti rašytiniai duomenys apie K. B. išmokėtas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
Dėl ginčo esmės
14. Pagal įstatymą, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
15. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų (CK 3.181 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams K. B. ir T. G. jų nepilnametės dukros A. G. atžvilgiu. Atsakovai prašo iš esmės iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą ir tėvų valdžia jiems apriboti terminuotai. Teismas vaiko nuomonės dėl jo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) neišklausė.
17. Atsakovė pripažino, kad kartais trūksta socialinių, finansinių, tėvystės įgūdžių. Tačiau šių įgūdžių stoka nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią ir išimtinę priemonę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Atsakovė savarankiškai siekia išsinuomoti butą.
18. Atsakovas kol kas gyvena pas savo tėvus, tačiau, pagerėjus turtinei padėčiai, planuoja būstą išsinuomoti. Jis nurodė, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Prašė jo, kaip tėvo valdžią A. G. atžvilgiu apriboti laikinai.
19. Sutiktina su atsakovais, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog jie daro ypatingą žalą dukros A. G. vystymuisi ar visiškai ja nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ieškovo atstovė nurodė, o atsakovė iš dalies pripažino, kad šeimoje yra stebimas alkoholio vartojimas, atsakovų tarpusavio santykių nepastovumas ir jų konfliktiški santykiai. Nors atsakovui šias aplinkybes neigiant, bylos rašytiniai įrodymai, atsakovės paaiškinimai tai patvirtina. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu iš šalių atstovų, atstovės ir atsakovo atstovės paaiškinimų, kad atsakovai bendrauja su vaiku, iš dalies teikia materialinį išlaikymą, ieškodami atskiro ar laukdami socialinio gyvenamojo būsto siekia dukrą susigrąžinti į šeimą. Atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini). Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje. Vertinant ir bylos rašytinius įrodymus dėl teikiamo išlaikymo, teismas sprendžia, kad atsakovai ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo teikimo neginčija, tačiau mano, jog galėtų tik mažesne dalimi prisidėti prie išlaikymo. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė neigiamos informacijos apie atsakovus, o dukros pilnavertį ryšį su tėvais galima atkurti, jei būtų dažnesnis bendravimas vaikui susitinkant su tėvais. Taigi, konstatuotina, kad nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams dukros atžvilgiu.
20. Teismas šioje situacijoje vertina, kad atsakovai siekia pasikeisti ir sukurti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Atsakovai ieško atskiro ar laukia socialinio gyvenamojo būsto, kad galėtų sudaryti tinkamas ir saugias sąlygas vaikui augti, tinkamai vykdyti tėvų pareigas užtikrinti vaiko interesus būti dorai išauklėtu ir prižiūrėtu, išlaikomu. Kaip jau minėta, kad tėvai su mažamete dukra bendrauja, jų tarpusavio ryšys nėra pilnavertis, bet jį galima atkurti. Teismo vertinimu, atsakovai siekia dukrą auginti šeimoje, jį auklėti bei juo rūpintis, todėl yra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti. Kadangi nepilnametis vaikas A. G. šiuo metu šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją, kad trečiajam asmeniui tenka didžioji dalis pareigų, susijusių su vaiko lavinimu, ugdymu, rūpinimusi jo sveikata, reguliariu apsilankymu pas gydytojus ir kt. Atsakovė pripažino, kad kartais jai trūksta socialinių, finansinių, tėvystės įgūdžių. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu atsakovai šiuo metu dėl susidariusių objektyvių priežasčių negali visiškai pasirūpinti dukra.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms galima vertinti, kad atsakovai deda pastangas pašalinti aplinkybes, dėl kurių jų tėvų valdžią siekiama apriboti neterminuotai. Dalis aplinkybių, dėl kurių vaikas negali sugrįžti į šeimą, visgi nėra išnykusi, o esama situacija negali tęstis neribotą laiką. Nenustačius atsakovų neigiamos įtakos dukros atžvilgiu teismas sprendžia dėl jų atskyrimo nuo dukros (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 4 dalis).
22. Pažymėtina, kad vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikui, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Teismas pripažįsta, kad atsakovų nesirūpinimas dukra, alkoholio vartojimas šeimoje, nesant vaiko, jų tarpusavio santykiai ir neturėjimas tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui yra nepateisinami, tačiau šie atsakovų veiksmai nėra priešingi jų vaiko atžvilgiu.
23. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikui dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikui ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaiku, užtikrinti jam normalių gyvenimo sąlygų (2020 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-251-378/2020). Todėl siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikas atskiriamas nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Taigi, vaiko ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.
24. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti peržiūrėtas ir atsakovų laikino ar neterminuoto tėvo valdžios apribojimo klausimas vėl gali būti iškeltas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas taip pat numato, jog, jei nuo vaiko atskirti tėvai savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 5 dalis).
25. Kaip jau minėta, reikšminga tai, kad teismas, priimdamas sprendimą siekia, kad alternatyviu ieškovo reikalavimo išsprendimu keičiant neterminuotą tėvų valdžios ribojimą į atskyrimą nuo tėvų būtų priimtas tinkamiausias sprendimas, kuris labiausiai atitiktų vaiko interesus ir poreikius.
26. Todėl atsakovų argumentai ir bylos rašytiniai įrodymai yra reikšmingi, kad spręsti klausimą dėl atsakovų atskyrimo nuo vaiko, nes nėra žinoma, kada atsakovai ar viena jų iš savivaldybės įgys ar išsinuomos gyvenamąjį būstą, koks bus atsakovų gyvenimo būdas, jų tarpusavio santykiai ir pan.
27. Taigi, atsakovų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitimas į atskyrimą jokiu būdu nereiškia, kad atsakovai tokiu būdu įgyja kažkokią teismo garantiją dėl vaiko auginimo ateityje. Priešingai, atsakovams ar vienam jų ateityje vėl pasirinkus netinkamą gyvenimo būdą, jų tėvų teisės gali būti vėl apribotos, ir ne tik laikinai, bet ir neterminuotai.
28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog nepilnametis vaikas A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), atskirtina nuo jos tėvų atsakovų K. B. ir T. G., kadangi nėra pagrindo atsakovams skirti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą jų dukros atžvilgiu. Tačiau išliekant sąlygoms, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, vaikas atskirtinas nuo tėvų, tuo ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies (CK 3.181 straipsnio 4 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
29. Atsakovams išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 3.182 straipsnio 4 dalį, atsakovai, ar vienas iš jų, kuriems (-iam) yra taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, pasikeitus situacijai, t. y. išnykus vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindams, gali pateikti teismui motyvuotą prašymą panaikinti tokį teismo pritaikytą vaiko atskyrimą.
30. Sprendimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
31. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).
32. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau išimtinai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
33. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui A. G. po 250,00 Eur per mėnesį iš kiekvieno tėvo, nedetalizavo kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Atsakovai dėl sunkios turtinės padėties sutiko teikti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu vaiko poreikiai sudaro apie 300,00 Eur per mėnesį.
34. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašomo priteisti išlaikymo suma nėra didelė ir laikytina pagrįsta ir sutiktina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, higienos prekių, ugdymo priemonių, vitaminų, vaistų, kitų prekių, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
35. Nėra duomenų, kad atsakovai turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atsakovas T. G. dirba, jo gaunamas darbo užmokestis yra ne mažesnis nei viena minimalioji alga. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, jai nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis, iš valstybės gauna netekto darbingumo ir vienišo asmens išmokas.
36. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius, imtis priemonių, kad gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas.
37. Teismas vertina bylos rašytinę medžiagą, atsakovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybes teikti didesnį išlaikymą, pateiktus argumentus dėl išlaikymo dydžio ir šiuo metu faktinius vaiko poreikius, kuriuos nurodė trečiasis asmuo. Dėl to vadovaujantis proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 4 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovų priteistinas po 150,00 Eur išlaikymas iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikui atsakovų teiktos išlaikymo lėšos, kurias pagrindžia rašytiniai įrodymai, įskaitytinos į išlaikymo sumas. Vertinant aukščiau išdėstytą šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
38. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo pas S. V..
39. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. spalio 23 d. A. G. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta S. V., kuri tinkamai vykdo globėjos pareigas, A. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinąja globėja S. V., paskiriant ją ir vaiko išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
40. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų administratoriaus (gavėjo) paskyrimo, nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
41. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo A. G..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atsakovams byloje suteikta 100 proc. apmokamą valstybės garantuojama teisinė pagalba. Dėl to bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsnis, 496 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti nepilnametę A. G., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 centų) iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą su laikinąja globėja S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojo vietoje.
Paskirti laikinąją globėją S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų administratoriaus (gavėjo) paskyrimo, vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.