Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-26 · Administracinė byla Nr. A-146-393-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
A-146-393-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00804-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
J. I.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-393/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00804-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 6.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,vertėjaujant Jurgai Marcinkevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai J. I.,atsakovo atstovėms Laurai Kubiliūtei ir Laimai Štelbienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. I. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui dėl akto, sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja J. I. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu patikslintu skundu (b. l. 23-25) prašė:

panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba, atsakovas) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4687 (toliau – ir Aktas Nr. DL-4687);panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. SS-46 „Dėl J. I. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-46);panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-188 „Dėl J. I. darbingumo lygio“ (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas Nr. S-188);įpareigoti Tarnybą pakartotinai įvertinti pareiškėjos sveikatos būklę ir nustatyti nedarbingumo lygį pagal faktiškai patvirtintas medicinines diagnozes;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad jai nuo 2006 m. birželio 6 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Nuo to laiko jos sveikatos būklė blogėjo. Tai patvirtina medicininės išvados (gydytojų specialistų išvados, radiologiniai tyrimai). Vėlesnių vertinimų metu iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir DL nustatymo tvarkos aprašas) patvirtinimo“, pareiškėjai 2010 m. lapkričio 17 d. buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, su kuriuo pareiškėja nesutiko. Pareiškėja taip pat nesutiko su jai nustatytu baziniu darbingumo (60 proc.) ir funkcijų sutrikimo laipsnio nustatymu. Teigė, kad nustatant jos darbingumo lygį, vertinta ne pagal pagrindinę diagnozę pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus -10 (toliau – ir TLK-10) kodą M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (sėdimojo nervo neuralgija dėl tarpslankstelinio disko pažeidimo)) ir diagnozę M54.2 (cervikalgija (šios ligos priskiriamos prie jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų), o pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą – kelio, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, kuri nėra nustatyta tyrimo bei gydymo metu. Be to, sprendime neatsižvelgta į lydinčią ligą, pagal TLK-10 žymimą kodu D18.0, – t. y. Th4 slankstelio agresyvią hemangiomą su diferencijuotais mts, duodančią pakitimus į Th3 ir Th4, nustatytą radiologinio tyrimo metu. Pareiškėjos nuomone, ši diagnozė buvo prijungta prie M51.1 diagnozės, todėl darbingumo lygio nustatymo sprendimas skiriasi nuo medicininių tyrimų ir išvadų.

Atsiliepimas

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 32-35) paaiškino, kad darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio kriterijų aprašu, jo 1 ir 2 priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu. Remiantis DL nustatymo tvarkos aprašu, gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – ir GKK) reikalingus dokumentus, įskaitant užpildytą siuntimą į Tarnybą. GKK patikrina ir patvirtina gautus dokumentus bei įteikia juos asmeniui, kuris pateikia (išsiunčia) šiuos dokumentus Tarnybai darbingumo lygiui nustatyti. Taigi nustatydama darbingumo lygį, Tarnyba vadovaujasi siuntimu ir papildomai pridėtais dokumentais. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujasi išimtinai jai pateiktais duomenimis. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše nurodyta, kad už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.

Paaiškino, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas remiantis 2010 m. lapkričio 15 d. siuntime į NDNT Nr. 129 (toliau – ir Siuntimas Nr. 129) nurodytomis ligomis pagal TLK-10 kodus: M51.1 – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (L5/S1 medialinė disko išvarža; C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai; stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje; hemangioma Th4 ir L3; kaklo ir juosmens radikulopatija; osteochondrozė; spondiloartrozė); M54.2 – cervikalgija; I11 – hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] (II AKS HKMP); I49.4 – kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos; H36.8 – kiti tinklainės pažeidimai, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur.

Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-10 kodus M51.1 ir M54.2, taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktas, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Galimos vertės, numatytos įsakyme – nuo 50 iki 70 proc. Taikytas šis punktas, nes iš medicininių dokumentų nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė. Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktą priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos; šiuo atveju yra II funkcinio nepakankamumo klasė, t. y. asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija. Šiuo atveju buvo nustatyta 60 proc. bazinio darbingumo vertė, įvertinus 2010 m. spalio 12 d. neurochirurgo konsultacijos išvadą, pagal kurią pareiškėjai nustatyta L5/S1 medialinė disko išvarža; C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai; stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje; hemangioma Th4 ir L3; kaklo ir juosmens radikulopatija, osteochondrozė, spondiloartrozė. Buvo įvertinti Siuntime Nr. 129, Akte Nr. DL-4687 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 5 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3667 (toliau – ir Aktas Nr. 3667) nurodyti pareiškėjos nusiskundimai (vargina skausmai nugaroje, plintantys į kojas bei rankas), objektyvūs apžiūros duomenys, nurodyti Siuntime Nr. 129 ir Akte Nr. DL-4687 (stuburo judesiai riboti, skausmingi, palpuojant skausmingi priestuburiniai taškai, daugiau kaklinėje l/s dalyje, įtempti nugaros raumenys, tempimo simptomai teigiami abipus). Atsakovas atkreipė dėmesį į neurochirurgo išvadą, kad šiuo metu neurochirurginei intervencijai indikacijų nepakanka, be to, remiantis Siuntimu Nr. 129, pareiškėjai taikytas reabilitacinių procedūrų kursas, pablogėjimas ar ligos paūmėjimas per metų laikotarpį nenurodytas, duomenų apie gydymą stacionare nėra. Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktas taikytas būtent dėl Siuntime Nr. 129 nurodytų pagrindinių diagnozių pagal TLK-10 kodus M51.1 ir M54.2, todėl pareiškėjos teiginys, esą pagrindinė diagnozė nebuvo vertinta, yra nepagrįstas. Siuntime Nr. 129 diagnozės pagal TLK-10 kodą D18.0, kurią nurodo pareiškėja, šeimos gydytojas atskirai neišskyrė, tačiau šis pareiškėjos nurodytas organizmo funkcinis sutrikimas (Th4 ir L3 hemangioma) buvo vertintas kompleksiškai, kartu su kitais siuntime išvardytais funkciniais sutrikimais – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligomis su radikulopatija, L5/S1 medialine disko išvarža, C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsais, stuburo kanalo stenoze, kaklo ir juosmens radikulopatija, osteochondroze, spondilioartroze. Tokį vertinimą suponavo gydančio gydytojo Siuntime Nr. 129 nurodyti duomenys, kadangi, kaip Tarnyba vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu bei objektyvumu ir negali savarankiškai jų tikslinti ar keisti (pavyzdžiui, įrašyti papildomą diagnozę pagal TLK-10 kodą).

Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį dėl gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodą I11, taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.2 punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Vertinant bazinį darbingumą, atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju yra vidutinės rizikos grupė, t. y. antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas be rizikos veiksnių ir (ar) 2-3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą). Bazinis darbingumas įvertintas 90 proc., kai galimos vertės, numatytos įsakyme, yra nuo 90 iki 100 proc., nes pagal 2010 m. spalio 4 d. kardiologo konsultacijos duomenis nustatytas I-II° AKS padidėjimas, koreguojamas hipotenziniais vaistais, hipertenzinė kardiopatija, skilvelinė ekstrasistolija, hipercholesterinemija Fk II; pagal 2010 m. gegužės 28 d. echokardioskopijos išvadas – IF > 50 proc., mitralinio vožtuvo prolapsas.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad likusios pareiškėjai nustatytos diagnozės nevertintos, nes neatitinka darbingumo lygio vertinimo kriterijų ir asmens bazinio darbingumo lygiui neturi įtakos. Atsakovo teigimu, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nustatė pareiškėjai 60 proc. bazinį darbingumą. Remiantis Kriterijų aprašu, vertinant asmens darbingumo lygį, būtina atsižvelgti ir į funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui ir jo įsidarbinimo galimybėms. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, ištyręs pareiškėjos neįgalumo ir darbingumo lygio byloje Nr. 20004 esančius dokumentus pagal Kriterijų aprašo 2-ojo priedo reikalavimus, darbo ir kitas aplinkybes vertino kaip palankias, todėl, vadovaudamasis 19 punktu, bazinio darbingumo procentus daugino iš koeficiento 1,3 ir, suapvalinęs, nustatė 80 proc. darbingumo lygį (DL = 60 proc. x 1,3). Tokiu būdu pareiškėja pripažinta darbinga.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. liepos 4 d. sprendimu (b. l. 89-100) pareiškėjos skundą patenkino: panaikino NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4687, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. SS-46 „Dėl J. I. darbingumo lygio“ ir Ginčų komisijos 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-188 „Dėl J. I. darbingumo lygio“, įpareigojo Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai įvertinti pareiškėjos J. I. sveikatos būklę (be kita ko, atliekant pareiškėjos motorikos, sensorinių sutrikimų ir (ar) skausmų klinikinius ir instrumentinius tyrimus) ir nustatyti nedarbingumo lygį pagal faktiškai patvirtintas medicinines diagnozes, taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais atlikęs pareiškėjos pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (vertinimas pradėtas 2010 m. lapkričio 17 d., baigtas 2010 m. gruodžio 9 d.), įvertinęs Siuntimą Nr. 129, 2010 m. gruodžio 9 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4687 (b. l. 52-57) nustatė, jog pareiškėja yra darbinga, jos darbingumo lygis – 80 proc., nustatytas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 75.2, 40.11.2 ir 25.3 punktus, galioja nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Paminėtame Akte Nr. DL-4687, be kita ko, nurodyta, kad: pareiškėjos darbingumo lygis iki pakartotinio tikrinimo – 50 proc., pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodus – M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (diskogeninė radikulopatija abipus; L5/S1 disko išvarža; stuburo osteochondrozė, spondilioartrozė, L3-L5 diskų prolapsai)) ir M51.2 (kitas patikslintas tarpslankstelinio disko išnirimas (nepatiklsintas)); gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodus – I11 (hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija]), I49.4 (Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos), H36.8 (kiti tinklainės pažeidimai, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur); diagnozė (-ės), kuri atitinka darbingumo lygio kriterijus, – nuo 0 iki 55 proc. Akte Nr. DL-4687 taip pat nurodyta, kad: bazinis darbingumas – 60 proc., nustatytas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 75.2 punktą – ro pakitimai, lėtinio skausmo sindromas – 60 proc., 40.11.2 punktą – AKS padidėjimas, hipertenzinė kardiopatija – 90 proc.; funkcijų sutrikimo laipsnis: liemens – lengvas, kraujotaka – lengvas, skausmas – vidutinis; darbo ir kitų aplinkybių vertinimas – palankios, šių aplinkybių vertinimo koeficientas – 1,3; rekomenduota dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką.

NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius 2010 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. R-5165 (b. l. 3, 51) pranešė pareiškėjai apie tai, kad, atsižvelgiant į sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, 2010 m. gruodžio 9 d. jai nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSĮ įstatymas) 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, pareiškėja pripažįstama darbinga. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, 2010 m. gruodžio 9 d. pateikė Tarnybos direktoriui skundą (prašymą) dėl sprendimo peržiūrėjimo (b. l. 50). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (vertinimas pradėtas 2010 m. gruodžio 14 d., baigtas 2011 m. sausio 5 d.), 2011 m. sausio 5 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3667 (b. l. 45-49) nustatė, kad pareiškėja darbinga, jos darbingumo lygis – 80 proc., nustatytas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 75.2, 40.11.2 ir 25.3 punktus, galioja nuo 2010 m. lapkričio 17 d., todėl paliko galioti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. aktą Nr. DL-4687. Paminėtame Akte Nr. DL-3667 (b. l. 45-49), be kita ko, nurodyta, kad: pareiškėjos darbingumo lygis iki pakartotinio tikrinimo – 80 proc., pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodus – M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (L5/S1 disko išvarža; C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai; stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje; hemangioma Th4 ir L3; kaklo ir juosmens radikulopatija; osteochondrozė, spondilioartrozė)) ir M54.2 (cervikalgija), gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodus – I11 (hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] (II AKS HKMP)), I49.4 (Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos), H36.8 (kiti tinklainės pažeidimai, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur); diagnozė (-ės), kuri atitinka darbingumo lygio kriterijus, – nuo 0 iki 55 proc. Akte Nr. DL-3667 taip pat nurodyta, kad: bazinis darbingumas – 60 proc., nustatytas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 75.2 punktą – M51.1, M54.2 (L5/S1 medialinė disko išvarža, C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai, stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje, hemangioma Th4 ir L3, kaklo ir juosmens radikulopatija, osteochondrozė, spondilioartrozė) – 60 proc., 40.11.2 punktą – I11 (II AKS HKMP) – 90 proc.; funkcijų sutrikimo laipsnis: liemens – lengvas, kraujotaka – lengvas, skausmas – vidutinis; darbo ir kitų aplinkybių vertinimo koeficientas – 1,3; rekomenduota dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nustatė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. SS-46 „Dėl J. I. darbingumo lygio“ (b. l. 4-5, 43-44) paliko galioti nepakeistą NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. aktą Nr. DL-4687, kuriuo pareiškėjai nustatytas 80 proc. darbingumo lygis nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Sprendime Nr. SS-46, be kita ko, nurodyta, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos byloje esančius duomenis, darbingumo lygio vertinimą atliko remdamasis diagnozėmis pagal TLK-10 kodus: M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (L5/S1 medialinė disko išvarža; C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai; stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje; hemangioma Th4 ir L3; kaklo ir juosmens radikulopatija; osteochondrozė; spondiloartrozė)) ir M54.2 (cervikalgija), I11 (hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] (II AKS HKMP)), I49.4 (kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos), H36.8 (kiti tinklainės pažeidimai, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur). Nustatė pareiškėjai 80 proc. darbingumo lygį nuo 2010 m. lapkričio 17 d. (DL = 60 proc. x 1,3); pripažino pareiškėją darbingą.

Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, kuriame ji nesutinka su sprendimu Nr. SS-46, 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. S-188 „Dėl J. I. darbingumo lygio“ (b. l. 7-11, 37-41) pareiškėjos prašymą atmetė, o NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. SS-46 paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar pakartotinai atlikus darbingumo lygio nustatymą, pareiškėjai buvo pagrįstai nustatytas darbingumo lygis, įformintas ginčijamais sprendimais. Pareiškėjai nuo 2006 m. birželio 6 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ir nuo to laiko jos sveikatos būklė negerėjo. Šią aplinkybę patvirtina medicininės išvados (gydytojų specialistų išvados, radiologiniai tyrimai) ir tai, kad 50 proc. darbingumo lygis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo patvirtinamas ir pratęsiamas iki 2010 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjai 2010 m. lapkričio 17 d. atliktas darbingumo lygio vertinimas ir, vadovaujantis tuo pačiu įsakymu, nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, su kuriuo pareiškėja nesutinka.

Pagal DL nustatymo tvarkos aprašo 31 punktą darbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais: šešiems mėnesiams; vieneriems metams; dvejiems metams; iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos; iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar dėl profesinės ligos; neterminuotai. Darbingumo lygį nustačius terminuotai, o po to iš esmės iš naujo nustatant darbingumo lygį (kaip yra nagrinėjamos administracinės bylos atveju), jį įvertinant kitaip, negu kad jis buvo įvertintas, turi būti nustatomos naujos aplinkybės, kurios pagrįstų tokį vertinimą. Pareiškėja savo skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad nuo 2006 m. nepasikeitė jokios aplinkybės, kad ji jaučiasi tik prasčiau, tačiau atsakovas jai nustatė didesnį darbingumo lygį.

Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėm. Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad skundžiamuose dokumentuose – Akte Nr. DL-4687, Sprendime Nr. SS-46 ir Ginčų komisijos sprendime Nr. S-188 – yra pateikti iš esmės tokie patys argumentai ir vertinimai, tačiau detaliausi ir išsamiausi pateikti Sprendime Nr. S-188 (b. l. 7-11, 37-41), todėl teismas vertino šio sprendimo argumentus. Ginčų komisijos sprendime Nr. S-188, be kita ko, nurodyta, kad, įvertinus 2010 m. spalio 12 d. neurochirurgo konsultacijos išvadą (b. l. 15, 58) (L5/S1 medialinė disko išvarža; C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai; stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje; hemangioma Th4 ir L3; kaklo ir juosmens radikulopatija; osteochondrozė; spondiloartrozė), taip pat Siuntime Nr. 129 (b. l. 65-66) bei aktuose Nr. DL-4687 (b. l. 52-57), Nr. DL-3667 (b. l. 45-49) nurodytus skundus (vargina skausmai nugaroje, plintantys į kojas bei rankas), objektyvius apžiūros duomenis, nurodytus Siuntime Nr. 129 ir Akte Nr. DL-4687 (stuburo judesiai riboti, skausmingi, palpuojant skausmingi priestuburiniai taškai, daugiau kaklinėje l/s dalyje, įtempti nugaros raumenys, tempimo simptomai teigiami), konstatuojama, jog dėl pagrindinės diagnozės TLK-10 kodais M51.1, M54.2 pagrįstai vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu, taikytinu esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, kai II funkcinio nepakankamumo klasė, I-III rentgenologinė stadija, ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas (galimos procentinės vertės 70-50 proc.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu specialistas A. R. paaiškino, kad pareiškėjai netektas darbingumas nustatytas pagal juosmens kryžmens radikulopatiją; „nėra nurodyta, kad diskas liečia nervų šaknelę ir ją dirgina“, jeigu taip būtų, pareiškėja tikrai nepaeitų taip, kaip dabar eina. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neurochirurgo konsultacijose (b. l. 13, 14, 15), atliktose kasmet, t. y. 2008 m. lapkričio 21 d., 2009 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. spalio 12 d., yra absoliučiai identiškai konstatuota, jog diagnozė yra L5/S1 medialinė disko išvarža, C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai, stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje, hemangioma Th4 ir L3, kaklo ir juosmens radikulopatija, osteochondrozė, spondilioartrozė. Be to, minėtose neurochirurgo konsultacijose yra aiškiai parašyta, kad matoma šaknelių kompresijos simptomatika, o tai savo ruožtu, kaip paaiškino teismo posėdyje apklaustas specialistas, ir yra nervų šaknelių spaudimas (kompresija), t. y. lietimas. Specialistas A. R. paaiškino, kad nervų šaknelių dirginimas yra „šešėlių mokslas“, t. y. minėtas dirginimas nepatikrinamas objektyviais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nervų šaknelių kompresija buvo tiek 2008 m., tiek 2009 m., tiek 2010 m., jai nereikėjo chirurgo intervencijos, kitaip tariant, šiuo aspektu medicininiai kriterijai visiškai nepasikeitė. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog faktiškai niekas nepasikeitė, pareiškėjos būklė nepablogėjo, tačiau pareiškėjos darbingumas padidėjo 10 proc., nes nėra duomenų, kad pareiškėja būtų gydyta stacionariai. Teismas sprendė, kad toks vertinimas, jog pareiškėja nebuvo gydyta stacionariai, nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl negali būti pagrindas darbingumo lygio padidėjimui. Dėl atsakovo atstovės argumento, kad hemangioma nebėra agresyvaus pobūdžio, teismas sprendė, kad pareiškėjai niekada nebuvo nustatytas hemangiomos piktybėjimas, o specialisto A. R. paaiškinimais nustatyta, jog vertinimas, ar tai „agresyvu“, ar ne, yra ‚šešėlių mokslas“, vadinasi, ir šiuo aspektu agresyvumas nepatikrinamas objektyviais duomenimis.

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamuose Akte Nr. DL-4687, Sprendime Nr. SS-46 ir Ginčų komisijos sprendime Nr. S-188 nėra jokių argumentų, kuriais, įvertinus medicininius kriterijus, buvo nustatyta, jog pareiškėjos bazinis darbingumas yra 60 proc., ypač atsižvelgiant į tai, kad anksčiau jai buvo nustatomas 50 proc. darbingumo lygis. Teismas ypač pabrėžė, kad, nors pareiškėjai buvo nustatytas darbingumo lygis iš naujo, tačiau, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, nebuvo galima neatsižvelgti į pareiškėjos teisėtus lūkesčius, į konstitucinį pasitikėjimo teise ir valstybe principą, be kita ko, reiškiantį ir tai, kad viešojo administravimo institucijos, esant vienodoms aplinkybėms, priims vienodus viešojo administravimo sprendinius. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog yra būtina užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise. Teismas taip pat pabrėžė, kad skundžiamuose Akte Nr. DL-4687, Sprendime Nr. SS-46 ir Ginčų komisijos sprendime Nr. S-188 nėra jokių argumentų, kurie pagrindžia, lyginant su ankstesniais metais, pareiškėjos darbingumo lygio padidėjimą, o tai savo ruožtu neatitinka konstitucinio pasitikėjimo valstybe ir teise principo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog jaučia didelius skausmus, naudoja nuskausminamuosius vaistus. Specialistas A. R. paaiškino, kad, atidžiai stebėdamas pareiškėjos judesius, jis pastebėjo, kad jos judesiai nėra apriboti, sukaustyti. Teismas sprendė, kad paminėtas specialisto vertinimas „iš akies“ negali paneigti aplinkybių, jog, nesant medicininių kriterijų pokyčių (lyginant su ankstesniais metais), taip pat skundžiamuose Akte Nr. DL-4687, Sprendime Nr. SS-46 ir Ginčų komisijos sprendime Nr. S-188 nesant argumentų dėl funkcinių, profesinių ir kitokių kriterijų pokyčių, kad pareiškėjos funkciniai, profesiniai ir kitokie kriterijai yra kitokie negu jie buvo anksčiau. Kriterijų aprašo 1 priede nurodoma pastaba, jog funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais; dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai); nustatant darbingumo sumažėjimo procentą, šie negalavimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais. Teismas pažymėjo, kad jokių klinikinių ir instrumentinių tyrimų dėl pareiškėjos motorikos, sensorinių sutrikimų ar skausmų patikros nėra. Todėl vertino, jog skundžiami Aktas Nr. DL-4687, Sprendimas Nr. SS-46 ir Komisijos sprendimas Nr. S-188 yra neargumentuoti, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, reikalaujančias, kad viešojo administravimo institucijų sprendimai būtų grindžiami faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, bei konstitucinį pasitikėjimo valstybe ir teise principą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino, panaikino skundžiamus aktus ir įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai įvertinti pareiškėjos sveikatos būklę (be kita ko, atliekant pareiškėjos motorikos, sensorinių sutrikimų ir (ar) skausmų klinikinius ir instrumentinius tyrimus) ir nustatyti nedarbingumo lygį pagal faktiškai patvirtintas medicinines diagnozes. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalimis, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 26).

III.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 107-110) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, nei Ginčų komisija nenagrinėjo jokių papildomų dokumentų ar naujų duomenų, faktiškai patvirtinančių pareiškėjos sveikatos būklės pagerėjimą, ir todėl negalėjo keisti anksčiau nustatyto 50 proc. darbingumo lygio. Nurodo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, gavęs pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė pakartotinai vertinti darbingumo lygį, nes abejojo NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus nustatyto darbingumo lygio pagrįstumu, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos sveikatos būkle, ir pakartotinai vertino jos darbingumo lygį (DL nustatymo tvarkos aprašo 35.3 punktas). DL nustatymo tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtinta, kad asmens apžiūra yra darbingumo lygio vertinimo procedūros dalis, kurios tikslas objektyviai įvertinti, ar asmens sveikatos būklė, funkciniai ir fiziniai gebėjimai atitinka gydymo įstaigos pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl darbingumo lygio. Tokiu būdu taip pat siekiama užtikrinti asmens teisę dalyvauti vertinant jo darbingumo lygį. Atliekant asmens apžiūrą, posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du NDNT darbuotojai. Asmens dalyvavimo NDNT posėdyje dėl darbingumo lygio vertinimo faktas bei rezultatai užfiksuojami darbingumo lygio vertinimo akte. Apelianto nuomone, teigti, kad objektyvios asmens apžiūros metu nustatyti ir tinkamai fiksuoti jos rezultatai nėra tinkami duomenys ir pakankamas pagrindas taikyti vieną ar kitą punktą, yra neteisinga. Apžiūros metu gauti duomenys apie pareiškėjos sveikatos funkcijos sutrikimą yra sudėtinė duomenų, patvirtinančių jos sveikatos būklę, dalis (kaip ir siuntimas į NDNT, medicininių tyrimų bei specialistų konsultacijų išvados), kuriais remiantis yra atliktas darbingumo lygio vertinimas. Kartu su bylos dokumentacija įvertinti ir 2010 m. gruodžio 9 d. NDNT Vilniaus III teritoriniame skyriuje atliktos objektyvios asmens apžiūros metu gauti duomenys – skausmingi j/k srities judesiai, skausminga L3-S1 lygyje; įtempti kieti PV raumenys kaklo ir juosmens lygyje; tempimo simptomai teigiami abipus, ryškesnis kairėje. 2006, 2007, 2008, 2009 metais pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertinamas NDNT teritoriniame skyriuje. NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje pareiškėjos skundų (Tvarkos aprašo 38 punktas) iki 2010 m. negauta. Tarnyba, atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pagal asmens gautą skundą, patikrina NDNT teritoriniame skyriuje priimto sprendimo pagrįstumą. NDNT teritorinio skyriaus priimti sprendimai NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus nesaisto. Todėl kiekvienu atveju NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priima sprendimą itin kruopščiai ir išsamiai ištyręs visas aplinkybes.Pareiškėjai nustatytas vidutinis stuburo funkcinis sutrikimas. Įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus (2010 m. neurochirurgo konsultacijos išvadą, Siuntimo Nr. 129, atliktų tyrimų išvadas) ir objektyvios asmens apžiūros metu nustatytus duomenis (stuburo judesiai riboti, skausmingi, palapuojant skausmingi priestuburiniai taškai, daugiau kaklinėje l/s dalyje, įtempti nugaros raumenys, tempimo simptomai teigiami abipus), taikytas Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 75.2 punktas (taikomas esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (II funkcinio nepakankamumo klasė, I-III rentgenologinė stadija)) ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis, kai galimos procentinės vertės 70-50 proc. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjai 60 proc. bazinis darbingumas nustatytas objektyviai ir visapusiškai įvertinus tuo metu buvusią, medicininiais dokumentais (2010 m. spalio 12 d. neurochirurgo konsultacijos išvada: L5/S1 medialinė disko išvarža; C3/C4, C5/C6, C6/C7, L3-L5 diskų prolapsai; stuburo kanalo stenozė juosmens lygyje; hemangioma Th4 ir L3; kaklo ir juosmens radikulopatija; osteochondrozė; spondiloartrozė) ir objektyvios apžiūros teritoriniame skyriuje nustatytais duomenimis (skausmingi j/k srities judesiai, skausminga L3-S1 lygyje; įtempti kieti PV raumenys kaklo ir juosmens lygyje; tempimo simptomai teigiami abipus, ryškesnis kairėje) patvirtintą pareiškėjos sveikatos būklę. Pareiškėjai nustatytas vidutinis sveikatos funkcinis sutrikimas patvirtintas ir 2010 m. lapkričio 15 d. siuntimo į NDNT duomenimis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie ligos paūmėjimą bei gydymą stacionare metų laikotarpiu, pastaraisiais metais pareiškėjai netaikytas ir reabilitacinis gydymas, be to, neurochirurgo konsultacijos išvadoje nurodoma, jog neurochirurginei intervencijai indikacijų nepakanka.Remdamasis bylos dokumentacija ir turimomis specialiomis žiniomis, teismo posėdyje dalyvavęs specialistas, Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologas A. R. patvirtino, kad pareiškėjos funkcinis sveikatos sutrikimas nėra ryškus. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į A. R. kompetenciją ir specialias žinias, nėra pagrindo abejoti specialisto pateiktu vertinimu.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai diagnozuotos hemangiomos (siuntimo į NDNT duomenimis, – hemangioma Th4 ir L3) agresyvumas negali būti patikrintas objektyviais medicininiais duomenimis. Pažymi, kad pareiškėjai atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai yra vieni iš naujausių ir pažangiausių tyrimų, naudojamų medicinoje, tačiau po to, kai jai buvo įtartos agresyvios hemangiomos, minėtų darinių piktybėjimas vėlesnių tyrimų duomenimis nebuvo patvirtintas. 2007 m. lapkričio 30 d. atlikto stuburo magnetinio rezonanso tyrimo metu pareiškėjai nustatyta L3 hemangioma; 2008 m. lapkričio 13 d. pakartotinai atlikto stuburo magnetinio rezonanso tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmeniui įtariama atipinė hemangioma Th4 slankstelyje (patikslinimui rekomenduota atlikti krūtininės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą); 2008 m. gruodžio 17 d. torakalinės stuburo dalies magnetinio rezonanso tyrimo išvada – patologinės struktūros Th4 bei Thl2 slankstelių kūnuose, panašu hemangiomos, Th4 slankstelyje gali būti agresyvi, diferencijuoti mts, tikslinga papildomai atlikti kompiuterinę tomografiją; 2009 m. balandžio 27 d. krūtininės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos išvada patvirtinami slankstelių L3 ir Th4 pakitimai, būdingi hemangiomoms. Teismo posėdžio metu specialistas A. R. paaiškino, kad „hemangioma yra darinys ir kliniškai nieko nelemia; duomenų apie agresyvią hemangiomą byloje nėra“.Darbingumo lygio vertinimo metu atsižvelgiama į faktinę asmens sveikatos būklę (t. y. į esamus funkcinius sutrikimus) ir ją pagrindžiančius medicininius dokumentus. Vertinama ne diagnozė, o dėl nustatytos ligos atsiradęs sveikatos funkcinis sutrikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai atliktų medicininių tyrimų metu nustatyta hemangioma neriboja stuburo funkcijos (neagresyvi), jai pagrįstai nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis.Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga, t. y. kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, o šių teisių teisinį reguliavimą reglamentuojančius aktus galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos. Asmens teisėti lūkesčiai negali būti pažeisti tuo laikotarpiu, kai asmuo pagrįstai naudojasi jam suteikta teise. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pakartotinis darbingumo lygio vertinimas atliktas pasibaigus anksčiau nustatytam darbingumo lygio (50 proc.) terminui, asmens sveikatos funkciniai sutrikimai vertinti remiantis naujai pateiktais medicininiais duomenimis. Pareiškėjos darbingumo lygis vertintas pagal galiojančius teisės aktus, laikantis iš anksto nustatytos ir asmeniui žinomos tvarkos. Mano, kad valstybė negali ir neturi užtikrinti iš nepagrįstai įgytų teisių atsiradusių lūkesčių apsaugos.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. I. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo įpareigoti Tarnybą atlyginti jos sveikatai padarytą moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 115-117), be argumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad:

Tarnyba neatidžiai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus medicininius dokumentus, o būtent: 2010 m. spalio 11 d. neurologo konsultacijos išvadą ir 2010 m. spalio 22 d. išrašą iš medicininių dokumentų po reabilitacinio gydymo. Dėl gydymo stacionare nurodo, kad ji 2006-2009 m. nesigydė ligoninėje. Atkreipia dėmesį į neurochirurgo konsultacijos išvadą, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgiant į nusiskundimus, anamnezę, rentgenokontrastinių tyrimų duomenis, neurochirurginę simptomatiką bei skausminį sindromą, darbingumą šiuo metu tikslinga būtų vertinti kaip ryškiai ribotą; rekomenduota vengti darbų, susijusių su padidintu fiziniu krūviu.Teismo posėdyje apklaustas specialistas neurologas A. R. vertino pareiškėjos funkcinį sveikatos sutrikimą jos neapžiūrėjęs. Toks vertinimas, pareiškėjos nuomone, yra aiškiai neobjektyvus.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nėra objektyvių duomenų apie hemangiomos agresyvumą, nes 2006 m. balandžio 19 d. radiologo išvadoje pažymėta, kad yra 15 mm diametro hemangioma, 2007 m. gegužės 18 d. – jau 16 mm diametro, o 2011 m. gegužės 14 d. kompiuterinės tomografijos metu nustatyta 17,1 x 17,0 x 15,6 mm hemangioma. Tai patvirtina, kad hemangioma piktybėja.Pareiškėja nesutinka su jai nustatytu vidutiniu stuburo funkciniu sutrikimu ir Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punkto taikymu, kadangi sąnarių artrozė jai nenustatyta, jokia rentgenologijos stadija nėra diagnozuota, atlikti darbo pagal profesiją (siuvėja) dėl liemens ir kaklo skausmų neįmanoma. Remiantis Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0577030, pareiškėjai 50 proc. darbingumo lygis nustatytas iki 2010 m. gruodžio 1 d., o 80 proc. darbingumo lygį pagal 2011 m. sausio 5 d. Tarnybos sprendimą Nr. SS-46 jai nustatė nuo 2010 m. lapkričio 17 d., t. y. nepasibaigus anksčiau nustatytam darbingumo lygio (50 proc.) terminui. Todėl mano, kad savo sprendimu atsakovas pažeidė Konstitucijos garantuojamą teisėtų lūkesčių principą bei pasitikėjimo teise ir valstybe principą.Tarnybos sprendimas lėmė tai, kad jos sveikata dar pablogėjo, ji patyrė stresą, dėl to atsirado nervinis susirgimas – depresija. Dabar pareiškėja vėl gydosi ambulatoriškai, jai tenka gydyti ne tik stuburo skausmus, bet ir nervinį susirgimą. Atsižvelgdama į tai, pažymi, kad dėl atsakovo veiksmų ji patyrė sveikatos, moralinių ir materialinių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėja apskundė teismui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4687, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. SS-46 ir Ginčų komisijos 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-188, priimtą išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Tarnybos teritorinio skyriaus ir Tarnybos sprendimais pareiškėjai buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Pareiškėja nesutiko su šiuo vertinimu motyvuodama tuo, kad 2006-2009 metais jos darbingumas buvo įvertintas 50 proc., jos sveikata negerėjo, tačiau skundžiamasi aktais atlikto vertinimo metu jai buvo nustatytas didesnis (80 proc.) darbingumo lygis. Todėl pareiškėja prašė teismo panaikinus skundžiamus aktus, įpareigoti Tarnybą įvertinti jos sveikatos būklę ir nustatyti nedarbingumo lygį pagal faktiškai patvirtintas medicinines diagnozes.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka teigdamas, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas įvertinus visus reikiamus medicininius duomenis apie pareiškėjos sveikatą ir atliktas nepažeidžiant teisės aktais nustatytų procedūrų bei taisyklių.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis norminis teisės aktas yra buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo aprašo tvarkos patvirtinimo“. Šio įsakymo 1 punktu buvo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su atitinkamais priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Pareiškėjos skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.A1-354/V-402 redakcijos Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši Komisija yra ginčus dėl darbingumo lygio ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Jai nesuteikta kompetencija priimti sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Nustačiusi atitinkamus darbingumo lygio vertinimo trūkumus, Ginčų komisija pagal suteiktą kompetenciją gali įpareigoti Tarnybą atlikti atitinkamus vertinimo veiksmus.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas, o jis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4,5,6 p.). Kriterijų aprašo I priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių , sąrašas prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais atitinkamuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius (12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra suklasifikuotas profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, atitinkamų reikšmių palankumas (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo lygio asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų (17-19 p.) ir nustatomas netekto darbingumo procentas.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtais norminiais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, spręsdamas nagrinėjamą ginčą turėjo nustatyti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas (NDNT teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus aktai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai tikrino skundžiamų aktų pagrįstumą, kadangi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, skundžiamų aktų pagrįstumą turi patikrinti atsižvelgdamas į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, ir turi nustatyti, ar Tarnybos (įskaitant jos teritorinį skyrių) atliktas asmens darbingumo lygio vertinimas ir pateiktos išvados atitinka tuos procedūrų ir taisyklių reikalavimus, kurie numatyti Kriterijų apraše ir DL nustatymo tvarkos apraše. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas pareiškėjos skundžiamų sprendimų patikros pagal Kriterijų aprašo bei ND nustatymo tvarkos nuostatų reikalavimus konkrečia analize, išskyrus nuorodą į Kriterijų aprašo I-ame priede nurodytą pastabą: „ Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai). Nustatant darbingumo sumažėjimo procentą, šie negalavimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais “, į kurią, pirmosios instancijos teismo nuomone, atliekant pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą nebuvo atsižvelgta. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo kai kurie motyvai įsiterpia į medicinos srities klausimų sprendimą, nors tai nėra priskirta teismo kompetencijai.

Patikrinusi bylą, taip pat atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjos darbingumo lygį vertinti iš naujo, tačiau ne tais motyvais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjos skundžiamus aktus ir įpareigojo Tarnybos teritorinių skyrių pareiškėjos darbingumo lygį vertinti iš naujo.

DL nustatymo aprašas numato, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus (siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę ir kt.) (8 p.). Gydytojų konsultacinės komisijos patikrinti ir patvirtini DL nustatymo aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Tarnybos teritoriniams skyriui, kuris priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, darbo pobūdžio ir sąlygų (9,12,14 p.). Nustatant darbingumo lygį užpildydamas patvirtintos formos darbingumo lygio vertinimo aktas (16 p.). Tuo atveju, kai asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo (38 p.). Jei asmuo nesutinka su Tarnybos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos, jis turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją (41 p.).

Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 15 d. siuntimo Nr. 129, VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas išdavė pareiškėjai siuntimą į NDNT, nurodydamas pagal TLK-10 dvi pagrindines diagnozes: M51.1 ir M54.2. Prie pagrindinės diagnozės papildomai nurodė „hemangioma Th4 ir L3“. Nurodė, kad pagal pagrindines diagnozes yra vidutinis funkcijų sutrikimas. Siuntime nurodytos trys papildomos diagnozės pagal TLK-10 (I11, I49.4 ir H36.8) nurodant vidutinį funkcijų sutrikimą.

Atliekant pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, tiek Tarnybos teritorinis skyrius, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius siuntime nurodytas visas pagrindines diagnozes priskyrė ir vertino pagal Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies „Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos“ 75. 2 punktą. Šiame Kriterijų aprašo punkte (bazinio darbingumo galimos vertės 70-50 proc.) nurodyta, kad jis taikomas esant II funkcijų sutrikimo klasei: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija. Kriterijų aprašo 75 punktu nustatyto teisinio reguliavimo kontekste ir atsižvelgiant į dokumentus, kuriais remiantis buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl 75. 2 punkto taikymo pagrįstumo. Kriterijų aprašo 75.3 punkte (bazinio darbingumo galimos vertės 40-30 proc.) numatytas vertinimas esant III funkcijų sutrikimo klasei: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III-IV rentgenologinė stadija. Kai kurie vertinamieji požymiai pagal 75.2 ir 75.3 punktus yra tapatūs. 2010 m. spalio 12 d. neurochirurgo konsultacijoje, į kurią, kaip matyti iš Tarnybos teritorinio skyriaus akto Nr. DL-4687 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto Nr.DL-3667 bei Sprendimo SS-46, buvo atsižvelgta atliekant pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, nėra duomenų apie konkrečią rentgenologinę stadiją (III stadija pagal Kriterijų aprašo I priedą priskiriama tiek 75.2, tiek 75.3 punktui). Be to, minėtoje neurochirurgo konsultacijoje nurodyta, kad atsižvelgiant į atitinkamų tyrimų duomenis, neurologinę ir simptomatiką bei skausminį sindromą, darbingumą šiuo metu tikslinga vertinti kaip ryškiai ribotą. Kriterijų aprašo 75.3 punkte be kita ko, nurodytas vertinimui reikšmingas požymis – ribota profesinė veikla. Pareiškėja pagal profesiją yra siuvėja. Esant minėtam teisiniam reguliavimui ir atsižvelgiant į 2010 m. spalio 12 d. neurochirurgo konsultacijoje pateiktus duomenis, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl vertinimo pagal Kriterijų aprašo 75.2 punktą dėl pagrindinių diagnozių pagrįstumo. Ginčų komisijos sprendimas į šį klausimą taip pat neatsako. Dėl šių priežasčių skundžiami sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir turi būti panaikinti ir atliktas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas pagal 2010 m. lapkričio 15 d. siuntimą Nr.129 iš naujo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo, o šia nutartimi pakeičia skundžiamų individualių administracinių aktų panaikinimo motyvus.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas (Kriterijų aprašo I-ojo priedo I-os dalies pastabą) ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą atliekant pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą atlikti šioje pastaboje nurodytus tyrimus. Tai yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Kriterijų aprašo I-o priedo pastaba yra nurodyta šio priedo I-je dalyje „Nervų sistemos ligos“ ir ji gali būti taikoma tik tais atvejais, kai atliekamas vertinimas dėl ligų, kurios patenka į šią dalį (1-15.2 punktai). Pareiškėjai diagnozuotos ligos, kurios patenka į Kriterijų aprašą, priskirtinos ne I-ai Kriterijų aprašo I-o priedo daliai, o kitoms jo dalims (VI ir XIII). Atsižvelgiantį tai, naikintinas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas Tarnybai vertinant pareiškėjos darbingumo lygį iš naujo, atlikti Kriterijų aprašo I-o priedo I-os dalies pastaboje nurodytus tyrimus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą patenkina iš dalies ir iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies (trečiosios pastraipos) pašalina įpareigojimą atlikti pareiškėjai motorikos, sensorinių sutrikimų ir (ar) skausmų klinikinius ir instrumentinius tyrimus. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nustatyti pareiškėjai nedarbingumo lygį pagal faktiškai patvirtintas medicinines diagnozes taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi iš skundžiamų aktų matyti, kad darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal visas 2010 m. lapkričio 15 d. siuntime Nr. 129 nurodytas diagnozes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą ir ją išdėsto taip: „Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinį skyrių iš naujo įvertinti J. I. darbingumo lygį “.

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė reikalavimą įpareigoti Tarnybą atlyginti jos sveikatai padarytą moralinę žalą, t.y. pareiškė reikalavimą, kurio nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme. Apeliacinė instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje nepateikė, tačiau ši įstatymo norma taip pat patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti. Šio sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą išdėstyti taip: „Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinį skyrių iš naujo įvertinti J. I. darbingumo lygį “.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasStasys Gagys