- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- AS-525-488-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00819-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ar jai pavaldžias įstaigas pateikti pareiškėjui: 1) žemės sklypo Vydūno al. 19, kvartalo Nr. 132, sklypo Nr. 1A, kadastrinis Nr. 1901/03134:38, išėmimo iš privataus valdymo dokumentus; 2) žemės sklypo Vydūno al. 19, kvartalo Nr. 132, sklypo Nr. 1A, kadastrinis Nr. 1901/03134:38, suvalstybinimo dokumentus (nurodant, kokiu teisiniu pagrindu minėtas žemės plotas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, kad dėl dokumentų pateikimo pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių. Nepalankų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 8SD-113 jis apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 28 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-455 pareiškėjo prašymo taip pat netenkino. Remdamasis šių faktinių aplinkybių visuma, teismas sprendė, jog S. J. nesutinka su minėtais sprendimais ir iš jų kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Vadovaudamasis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovu kilusiame ginče turi būti laikomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius. Šio teritorinio valstybinio administravimo subjekto buveinė yra L. Sapiegos g. 10, Kaunas, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl S. J. skundas teismingas Kauno, bet ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Paaiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius neturi juridinio asmens statuso ir nesprendžia žemės tvarkymo klausimų Kauno mieste. Valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies prasme Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, todėl skundai dėl jos veiksmų (neveikimo) teismingi Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad prieš paduodamas skundą teismui, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka nesinaudojo, t. y. į administracinių ginčų komisiją nesikreipė. Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 33 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovą ir, atsižvelgiant į tai, tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.
Pagal ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.), buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), P. 109–124).
Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų skundo priedų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. sausio 13 d. raštu Nr. 8SD-113 ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 28 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-455 atsisakė pateikti pareiškėjui prašytą medžiagą, t. y. jo atžvilgiu priėmė konkrečius ir aiškius sprendimus, su kuriais S. J. sieja savo teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Dėl šios priežasties susiklosčiusi situacija negali būti kvalifikuojama kaip vilkinimas, kas paprastai suprantama kaip atidėliojimas, delsimas atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS143-715/2010, išaiškino, kad sprendžiant bylų dėl žemės reformos vykdytojų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies, ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai, kurie atitinka teritorinių valstybinio administravimo subjektų sampratą (ABTĮ 2 str. 8 d.), o šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinių priskyrimą teismams (ABTĮ 35 str.).
Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija vertinant pareiškėjo S. J. prašymą sutapo su jos teritorinio struktūrinio padalinio nuomone, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas inicijuoja teisminį ginčą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimo pagrindu. Šio skyriaus buveinė yra Kauno mieste, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje. Tai reiškia, kad S. J. skundą priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo žinion buvo atsisakyta pagrįstai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. J. atskirojo skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.