Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

nedalyvaujant atsakovui G. B., institucijos, teikiančios išvadą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apaugos skyriaus atstovams,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. Š., G. B., dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikams bei gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei paprastojo turto administratoriaus paskyrimo, tretysis asmuo K. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius motyvuodamas tuo, kad atsakovas G. B. nevykdo tėvo valdžios, girtauja, nesirūpina savo vaiku- V. B., nesidomi jos gyvenimu, sveikata ir nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių. Atsižvelgdami į tai, kad nėra duomenų, jog padėtis ateityje gali pasikeisti, prašo neterminuotai apriboti atsakovo G. B. valdžią vaiko atžvilgiu, pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį atsakovo G. B. atžvilgiu pilnai palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas G. B. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko ugdymo, priteisto išlaikymo nemoka, visiškai nesidomi vaiku. Posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, jog ieškinio dalyje dėl vaikų atskyrimo nuo atsakovės J. Š. reikalavimo nepalaiko, prašo palikti nenagrinėtu.

Atsakovui G. B. ieškinys ir jo priedai įteikti. Atsakovas G. B. į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l.81,100,117).

Tretysis asmuo K. Š. posėdžio metu paaiškino, jog J. Š. sugrįžo į namus, gyvena kartu. J. Š. rūpinasi vaikais ir namais. J. Š. vaikus G. B. ir V. B. jis augina kaip savo vaikus, jais rūpinasi. Vaikai jį vadina tėvu. G. B. vaikais nesidomi, jais nesirūpina ir materialiai jų neišlaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovų J. Š. ir G. B. dukra (b.l.7-8). Atsakovės J. Š. šeima yra stebima nuo 2008 metų gruodžio mėnesio. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-28 įsakymu Nr. 1-AĮ-948 V. B. ir G. B. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju rūpintoju paskirta K. Š.. Atsakovas G. B. visiškai yra nusišalinęs nuo vaikų gyvenimo. Pasikeitus padėčiai, kadangi atsakovė J. Š. sugrįžo į šeimą ir gyvena su vaikais, 2017 m. gegužės 2d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 1-AĮ-399 ir Nr.1-AĮ-378 laikinoji rūpyba G. B. ir V. B. panaikinta. G. B. 2017 m. gegužės 27d. sukako 18 metų.

Tačiau atsakovas G. B. toliau veda netinkamą gyvenimo būdą, tėvo pareigos niekada nevykdė ir nevykdo. Iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad atsakovas neturi ketinimų auginti savo vaikus, jų materialiai neišlaiko ir sutinka, kad neterminuotai būtų apribota jo kaip tėvo valdžia. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovas G. B. girtauja, nenori keisti savo gyvenimo būdo, savo vaikais nesidomi (b.l.86-89). Iš šalių paaiškinimų, byloje esamų rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovo G. B. šeimoje nėra tinkamų sąlygų augti vaikui, nes atsakovas teismo priteisto išlaikymo vaikui neteikia, nesirūpina savo vaiko auklėjimu, jo sveikata, gyvenimo sąlygomis. Iš visų paminėtų ir teismo aptartų aplinkybių neseka išvada, jog atsakovo G. B. nepilnametė dukra galėtų saugiai augti bei būti auklėjama tėvo, jos interesams, sveikatai ir vystymuisi tinkamoje bei saugioje aplinkoje, kur jai būtų sudarytos tinkamos gyvenimo, auklėjimo sąlygos. Tokių duomenų byloje nėra. Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, jo materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas G. B. savo pareigų, numatytų CK 3.155 str. 2 d., nepilnametei dukrai neatlieka. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas savo nepilnamečiam vaikui, juo nesirūpina (CK 3.192 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl atsakovo kaltės. Teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, atsakovo G. B. valdžia jo vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovui G. B. neterminuotai tėvo valdžią jo vaiko – V. B. atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pats (CK 3.181 str.).

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra V. B. gyvena su motina ir trečiuoju asmeniu K. Š., kurie ja rūpinasi. Tačiau kaip jau buvo minėta, abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikaus, auklėti juos prižiūrėti ir panašiai. Nustatyta, kad išlaikymas vaikui yra priteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2001 m . rugsėjo 10 d. sprendimu po 1/3 dydžio visų rūšių pajamų, bet nemažiau vieno MGL kas mėnesį ir nuo 2017m. gegužės 27d. – po ¼ 3 dydžio visų rūšių pajamų, bet nemažiau vieno MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas priteisto išlaikymo neteikia. Ieškovo atstovė nurodė, kad po to kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, ženkliai pasikeitė vaiko poreikiai, nes mergaitė paaugo, sūnus tapo pilnamečiu. Atsakovas yra darbingas asmuo ir gali vykdyti pareigą išlaikyti vaiką. Teismas mano, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. ). Todėl teismas mano, kad ši nauja aplinkybė, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį įrodyta (CPK 185,197 str.).

LR Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos.

Atsakovas yra darbingas, duomenų, kad turi kitų išlaikytinių, nėra. Ieškovei yra nustatytas neįgalumas, jos pajamos apie 180 eurų neįgalumo pašalpa, dar išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, atsiliepimo nepateikė. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsakovo G. B. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka tik prašo priteisti kuo mažesnį išlaikymą vaikui, nes nedirba (b.l.89).

LR Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, ieškovo ieškinys tenkintinas ir priteisto išlaikymo dydis pakeistinas.

Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2017 m. vasario 22d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str).

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog atsiima ieškinį dėl atskyrimo G. B. ir V. B. nuo motinos J. Š., dėl išlaikymo priteisimo iš J. Š. G. B. ir V. B. bei nuolatinės rūpybos nustatymo. Taip pat ieškovas nebepalaiko reikalavimo neterminuotai apriboti tėvo G. B. valdžią sūnaus G. B. atžvilgiu, nes jis tapo pilnamečiu. Atsakovė J. Š. tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo.

Toks ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiėmimas ieškinio dalyje dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, rūpybos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo valdžios apribojimo G. B. atžvilgiu, neprieštarauja įstatymui ir teismui yra priimtinas. Esant tokioms aplinkybėms, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, ieškovui atsėmus ieškinį (CPK 139 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl iš atsakovo G. B. į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminio mokesčio (už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią), likę reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami, bei iš atsakovų priteistina 25,74 Eur pašto išlaidų (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią jo dukters V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti 2001 m. rugsėjo 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo 2017 m. vasario 22 d. priteisti iš G. B., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) eurų , iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje bylą nutraukti, ieškovui atsiėmus ieškinį.

Priteisti iš G. B. 41(keturiasdešimt vieną ) eurą žyminio mokesčio ir 12,87 Eur (dvylika eurų 87 ct) pašto išlaidų ir iš J. Š. 12,87 Eur (dvylika eurų 87 ct) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.