Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remanda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zipas“ dėl žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu byloje esant G. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino 2023 m. rugpjūčio 22 d. šalių sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą, priteisė iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis po 26,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, atlygino teismo ekspertui A. P. 400 Eur išlaidas už pasirengimą ekspertizės atlikimui ir dalyvavimą teismo posėdyje, pervedant nurodytą sumą iš Marijampolės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos (iš atsakovės sumokėto 1 000 Eur avanso), grąžino ieškovei 168,75 Eur žyminio mokesčio, grąžino iš Marijampolės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos atsakovei 600 Eur užstato likutį, sumokėtą pagal 2023 m. balandžio 13 d. nutartį ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti.

Kauno apygardos teismas 2023 lapkričio 28 d. nutartimi nusprendė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria teismo eksperto A. P. patirtos išlaidos už pasirengimą ekspertizės atlikimui ir dalyvavimą teismo posėdyje atlygintos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zipas“ į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėto 1 000 Eur avanso, ir perduoti pirmosios instancijos teismui eksperto patirtų išlaidų atlyginimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismo 2023 lapkričio 28 d. nutarties pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-10275-443/2023.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė paaiškino, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti alternatyvūs prašymai. Mano, kad nagrinėjamos bylos apimtis yra nurodyta Kauno apygardos nutartyje, kuri buvo priimta nagrinėjant atskirąjį skundą. Iš nutarties matyti, kad buvo akcentuojama tai, kad ekspertas buvo iškviestas ne šalių iniciatyva. Ieškovės sutinka su atsakovės nuomone, kad eksperto išlaidos yra aiškiai neprotingos. Ekspertas dalyvavo tik 30 min. teismo posėdyje, neparengė jokios išvados. Mano, kad šios išlaidos yra aiškiai per didelės. Mano, kad šioje dalyje atsakovės prašymas mažinti eksperto išlaidos turėtų būti tenkinamas. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš ieškovės, nes ieškovė neprašė teismo eksperto iškviesti į posėdį, taip pat atsakovės argumentai, kad būtent ekspertizės kaina iškilo, todėl kad ieškovė uždavė klausimą, yra nepagrįsti. CPK 101 straipsnis nenumato, kad už klausimų uždavimą turi būti mokamas užstatas. Moka užstatą tas asmuo, kuris prašo atlikti veiksmą. Ieškovė atlikti veiksmą kviesti ekspertą neprašė, ir todėl ieškovė neturi pareigos atlyginti išlaidas. Šalys taikos sutartyje nepasisakė dėl apie ekspertizės išlaidas dėl eksperto kvietimo, todėl negali būti priteisiamos iš ieškovės. Atsakovės prašymas priteisti eksperto kvietimo išlaidas iš ieškovės negalėtų būti tenkintinas sutinkamai su paminėtomis teisės normomis ir Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje tie argumentai atskirojo skundo, kad išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės arba iš abiejų šalių nebuvo pripažintos pagrįstais ir atskirojo skundo argumentais nebuvo panaikinta pirmos instancijos teismo nutartis. Nori pasisakyti dėl prašymo priteisti iš ieškovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, mano, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos iš ieškovės sutinkamai tiek su CPK 96, tiek su CPK 98 straipsnio nuostatomis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paskirstant išlaidas turi būti atsižvelgiama dėl ko tos išlaidos susidarė. Tos išlaidos nebuvo įtakotos ieškovės veiksmais, todėl neturėtų būti priteisiamos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2023 m. lapkričio 22 d. sąskaita, kurioje nėra įvardyta už kokias konkrečiais paslaugas ji buvo išrašyta. Iš minėtos sąskaitos negalima identifikuota, kad ji išrašyta būtent už atskirojo skundo surašymą, už ką prašoma priteisti, todėl šio išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos mažinamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad nebuvo kelti nauji teisiniai klausimai. Bylinėjimosi išlaidos yra tris kartus didesnės negu suma, dėl kurios paduodamas atskirasis skundas. Tokios bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteistos iš ieškovės, kadangi tai nesusiję su ieškovės procesiniu elgesiu. Mano, kad galėtų būti priteisiama pusę eksperto išlaidų, ir jos turėtų būti priteisiamos iš valstybės biudžeto.

Atsakovės atstovė rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme bei atsižvelgiant į tai, kad į 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdį ekspertas buvo iškviestas teismo iniciatyva (nesant šalių prašymo), o be to, įvertinus Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo 6 ir 13 punktus bei CPK 89 straipsnio nuostatas, teismas turėtų spręsti klausimą dėl eksperto išlaidų atlyginimo iš valstybės biudžeto. Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių argumentus dėl eksperto išlaidų dydžio turėtų spręsti klausimą dėl eksperto išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo/mažinimo. Nepaisant to, kad ekspertizę byloje skirti prašė atsakovė, vis tik eksperto išlaidos, šiuo atveju, turėtų būti priteistos: 1) iš ieškovės, kadangi klausimai, dėl kurių ekspertas buvo apklausiamas 2023 m. rugpjūčio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, ekspertui kilo būtent tik dėl ieškovės, o ne atsakovės, suformuotų klausimų ekspertizei; 2) arba iš abiejų proceso šalių lygiomis dalimis, kadangi su ekspertizės skyrimu byloje sutiko abi šalys ir ekspertizė būtų buvusi atliekama, siekiant įrodyti/paneigti ne tik atsakovės, bet ir ieškovės byloje įrodinėjimas aplinkybes.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovei nedalyvaujant.

Eksperto prašymas dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovės ir atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintini iš dalies.

Dėl ekspertui priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės tesimo 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo nuspręsta patvirtinti tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, taip pat nutarta atlyginti ekspertui A. P. 400 Eur išlaidas iš atsakovės byloje sumokėto 1 000 Eur avanso. Nesutikdama su tuo, atsakovė 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui atskirąjį skundą bei prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dalyje, kurioje teismas nutarė atlyginti teismo ekspertui A. P. 400 Eur. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria teismo eksperto A. P. patirtos išlaidos už pasirengimą ekspertizės atlikimui ir dalyvavimą teismo posėdyje atlygintos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zipas“ į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėto 1 000 Eur avanso.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės iniciatyva (prašymu) buvo paskirta ekspertizė. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad į 2023 m. rugpjūčio 2 d. vykusį teismo posėdį teismo ekspertas buvo iškviestas ne šalių, o teismo iniciatyva, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tiek į apeliacinės instancijos 2023 m. gruodžio 7 d. priimtoje nutartyje nurodytus motyvus, vertintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo eksperto išlaidų priteisti iš šalių.

Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo 13 punkte numatyta, kad jeigu teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę arba šalis yra atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui.

Ieškovės ir atsakovės atstovės bylos nagrinėjimo metu išreiškė pozicijas, kad eksperto prašomos priteisti 400 Eur išlaidos nėra protingos ir pagrįstos.

Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad ekspertas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, nepatyrė kelionės išlaidų, taip pat tai, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. vykęs teismo posėdis truko gana neilgai – apie 44 minutes, ekspertizės aktas nebuvo parengtas, dėl eksperto atliktų veiksmų, rengiantis ekspertizės atlikimui, nepasisakyta, ekspertas atsakė tik į teismo posėdžio metu užduotus jam klausimus, todėl teismas vertina, kad už dalyvavimą teismo posėdyje darbą prašoma priteisti 400 Eur suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 200 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog į 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdį ekspertas A. P. buvo iškviestas teismo iniciatyva 2023 m. birželio 12 d. nutartimi bei į tai, kad šalys neprašė iškviesti eksperto į teismo posėdį, todėl išlaidos ekspertui sumokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui.

Dėl ieškovės ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės atstovė Kauno apygardos teismui 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą – 605 Eur. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi šio klausimo nesprendė.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šios išlaidos iš ieškovės neturėtų būti priteisiamos, kadangi iš minėtos sąskaitos negalima identifikuoti, kad ji išrašyta būtent už atskirojo skundo surašymą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Iš atsakovės atstovės Kauno apygardos teismui su 2023 m. lapkričio 28 d. prašymu pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. LEG01699 bei 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad advokatų profesinė bendrija išrašė minėtą sąskaitą faktūrą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zipas“ už teisines paslaugas. Įvertinus tai, kad atsakovė yra sudariusi su nurodyta advokatų bendrija teisinio atstovavimo sutartį ir šios advokatų profesinės bendrijos advokatė atstovavo atsakovę apeliacinės instancijos metu, sąskaita surašyta ir apmokėta skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad minėta PVM sąskaita faktūra išrašyta ir apmokėta ne už atskirojo skundo parengimą. Ieškovės atstovė prašymą nepriteisti iš ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų argumentuoja tuo, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai didesnė negu suma, dėl kurios buvo paduotas atskirasis skundas.

CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą rengiant atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, prie prašymo yra pateikti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, tačiau atsižvelgiant į atsakovės atstovės suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir atsakovei iš ieškovės už apeliacinio skundo parengimą priteistini 400 Eur.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2024 m. vasario 12 d. buvo gautas ieškovės atstovės prašymas, kuriame nurodoma, kad ieškovė buvo pateikusi Kauno apygardos teismui prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimą į atskirąjį skundą surašymą. Minėtas prašymas išspręstas nebuvo, kadangi buvo panaikinta nutarties dalis. Taip pat ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už dalyvavimą 2024 m. vasario 12 d. posėdyje už 1 val. 120 Eur. Iš atsakovės prašoma priteisti išlaidas advokato pagalbai – iš viso 420 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė teismo priteisti iš atsakovės už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas 300 Eur. Taip pat prašoma priteisti 120 Eur už ieškovės atstovės dalyvavimą 2024 m. vasario 12 d. teismo posėdyje. Į bylą pateikti 2023 m. rugsėjo 13 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 39 bei mokėjimo pavedimai patvirtina ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad ieškovės atstovė teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, teismo posėdis truko apie 24 minutes, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už ieškovės atstovės dalyvavimą teismo posėdyje mažintina iki 100 Eur, ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovei turi sumokėti 400 Eur, o atsakovė ieškovei turi sumokėti taip pat 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, sprendžia, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga atlikti 400 Eur sumos įskaitymą ir atsakovei iš ieškovės, taip pat ir ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Teismo eksperto prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Ieškovės ir atsakovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Teismo ekspertui A. P., IĮ „A. P. firma“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš valstybės lėšų atlyginti 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ekspertizės atlikimui ir dalyvavimą teismo posėdyje.

Šalims bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.