Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. skundą dėl 2010-08-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 940790 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010-08-06 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 940790 (b. l. 3, 8), kuriuo A. R. buvo skirta 80 Lt bauda dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ str. 4 d., kadangi jis 2010-08-06 apie 16 val. 50 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, paliko jį stovėti, sudarydamas kliūtį kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.10 punktą.

Teismo prašo panaikinti 2010-08-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 940790.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė skunde išdėstytus argumentus. Neneigė, jog automobiliu buvo užstatęs įvažiavimą (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

LR ATPK 124¹ str. 4 d. nustatyta, kad stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. veiksmai pagal LR ATPK 124¹ str. 4 d. kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 155.10 p. nustatantį, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

LR ATPK 262 str. 2 d. įtvirtinta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124¹ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132¹ ir 134 straipsniai). Nurodyto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas.

Taigi, atsižvelgus į nurodytas nuostatas, teismas daro išvadą, kad nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo buvo galima tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas LR ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo.

A. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal LR ATPK 124¹ str. 4 d., o tai yra pažeidimas patenkantis į LR ATPK 262 str. 2 d. pateiktą pažeidimų sąrašą. Ginčijamu nutarimu buvo skirta 80 Lt bauda, t. y. neviršijant LR ATPK 262 str. 2 d. nustatytos leistinos baudos dydžio. Tačiau A. R. teigia, jog nesutiko su padarytu pažeidimu, o nutarimą pasirašė tik todėl, kad greičiau būtų išleistas iš komisariato.

Aplinkybė, kad nutarimo priėmimo metu asmuo ginčijo KET pažeidimą, sudaro pagrindą tam, kad pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 259–260 straipsniais, turėtų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Tačiau šiuo atveju teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. 2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje N444-2166/2010), pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar protokolo nesurašymas yra pakankamas pagrindas panaikinti priimtą nutarimą.

LR ATPK 2620 straipsnis įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – pažeidimo esmės (pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių) nurodymas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: pirma, procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (LR ATPK 256 str. 2 d.) (2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 9, P. 31–40).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pažeidimo, dėl kurio A. R. buvo nubaustas, pobūdis lemia tai, kad protokolo, jeigu jis būtų surašytas, turinys iš esmės atitiktų skundžiamą šioje byloje nutarimą. Iš nutarimo aiškiai matyti, kuo jis yra kaltinamas, išsamiai atskleista pažeidimo esmė.

Teisme pasirinkta A. R. gynybos taktika – kad jis jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, patvirtina, jog jokių neaiškumų dėl kaltinimo apimties ir turinio, nesant protokolo, A. R. nekilo.

Ne kiekvienas procesinis pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą, o tik toks, kuris sąlygojo iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

A. R. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 20–21), jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti visomis LR ATPK 272 straipsnyje nustatytomis teisėmis, taip pat pateikti savo įvykio versiją.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad tas procesinis pažeidimas, jog Vilniaus apskr. VPK KPV KPR pareigūnai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, buvo pašalintas bylą nagrinėjant teisme, todėl vien dėl jo pagrindo naikinti priimtą nutarimą nėra.

Nustatyta, kad A. R. neginčija, jog automobiliu buvo užstatęs įvažiavimą į kiemą (b. l. 1, 20).

Būtinasis LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo (transporto priemonės pastatymas tokiose vietose, kur ji trukdo transporto ir pėsčiųjų eismui) požymis yra trukdymas eismui. Pagal šią normą administracinė atsakomybė negalima, jei neįrodoma, kad transporto priemonė trukdė eismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N-1-524/2007).

Tai, kad A. R. paliko automobilį ten, kur jis trukdė kitų transporto priemonių eismui, įrodo byloje surinkti įrodymai: pareigūno V. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 9), paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžio protokole (b. l. 20).

Pareigūno V. B. 2010-08-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų rugpjūčio 6 dieną iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatė išvažiavimą. Atvykus į vietą, rado minėtą automobilį, tačiau vairuotojo nebuvo, todėl iškvietė vežimą, kad priverstinai nugabentų automobilį. Po 10–20 min. atėjo pil. A. R., kuris paaiškino, kad jis paliko šį automobilį stovėti. Už KET 155.10 p. pažeidimą jam surašytas nutarimas ir paskirta 80 Lt bauda. Po to pareigūnai A. R. paprašė patraukti automobilį, tačiau jis į teisėtus pareigūnų reikalavimus nereagavo ir piktybiškai automobilio netraukė. A. R. buvo pristatytas į 3 PK už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Automobilis priverstinai nugabentas į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas pareigūnas V. B. parodė, kad įvykį prisimena, gavo pranešimą, kad užstatytas išvažiavimas. Kai nuvyko į vietą, rado „Mazda“ automobiliu užstatytą išvažiavimą. Maksimalią baudą skyrė todėl, kad pažeidėjas turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 20).

Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno parodymais, jie nuoseklūs ir neprieštarauja nei nutarime, nei tarnybiniame pranešime išdėstytai informacijai.

Be to, teismas pažymi, kad teismo posėdyje pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, jog automobiliu buvo užstatęs įvažiavimą (b. l. 20).

Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. argumentus, kad baudžiami turėtų būti kiti vairuotojai, užstatę automobiliais išvažiavimą, kadangi šis argumentas nepašalina paties A. R. atsakomybės. Tai, kad kiti vairuotojai galimai padarė pažeidimus, nepašalina paties A. R. atsakomybės. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – 2010-08-06 priimto nutarimo Nr. M 940790 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismas nenagrinėja kitų vairuotojų atsakomybės klausimo dėl automobilių pastatymo (duomenys neskelbtini) namo kieme.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad A. R. inkriminuojamas pažeidimas esant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, todėl naikinti 2010-08-06 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 940790 nėra pagrindo.

Už padarytą LR ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimą A. R. buvo paskirta 80 Lt bauda.

LR ATPK 30 str. yra nustatytos nuobaudų skyrimo taisyklės: nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teismas nustatė, kad skiriant nuobaudą buvo įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nuobaudos skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128–129 str., teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundo netenkinti.

2010-08-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 940790 palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.