- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- I-4323-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03331-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. 2014-07-01 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 38 000 Lt (11 005,56 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad dėl 6 konvojavimo atvejų 2009–2013 m. patyrė 3 000 Lt (868,86 Eur) žalą. Nurodė, kad 20 000 Lt (5 792,40 Eur) žalą patyrė dėl laikymo teismo posėdžiuose su antrankiais, o 15 000 Lt (4 344,30 Eur) žalą – dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, vežant iš įkalinimo vietos į teismus. Pabrėžė, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, kurią vienintelę moka, todėl labai ilgai negalėjo aiškiai suprasti daromų pažeidimų. Be to, kreipimąsi į teismą apsunkino laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir teisinių žinių neturėjimas.
Pabrėžė, kad 2009–2013 m. 6 kartus pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus buvo konvojuotas iš vienos įstaigos į kitą. Pareiškėjo teigimu, automobiliuose, kuriais jis buvo vežtas, trūko vietos asmenims sėdėti ir daiktams susidėti. Paaiškino, kad visų kelionių metu jam teko susirietus stovėti, nes kameros aukštis yra mažesnis, negu jo ūgis. Skundėsi neįrengtais saugos diržais, vėdinimo ir šildymo sistemomis, todėl šiltuoju metų laiku trūko oro, o šaltuoju metų laiku buvo labai šalta. Nurodė, kad dėl nežmoniškų sąlygų buvo nualpęs, vėmė. Nurodė, kad 2009–2013 m. konvojuojant iš įkalinimo vietos į teismus taip pat trūko ploto, nebuvo saugos diržų, buvo labai kietos sėdynės, buvo vežamas su antrankiais ir neturėjo, kur laikytis, todėl posūkio metu dažnai nukrisdavo ant automobilio grindų. Atkreipė dėmesį, kad 2009–2013 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme vykusiuose teismo posėdžiuose buvo laikomas su antrankiais, nors jo atžvilgiu dar nebuvo galiojančio apkaltinamojo nuosprendžio.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime (b. l. 6–9) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d., prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl pareiškėjo reikalavimų dėl atsakovo veiksmų iki 2011-06-25. Paaiškino, kad konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus. Nurodė, kad konvojuoja Mersedes Benz, Maz, Iveco ir Volkswagen markės specialiaisiais automobiliais. Atkreipė dėmesį, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Pabrėžė, kad visas tarnybinis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, ekspoatuojamas pagal jiems išduotus galiojančius dokumentus, būtinus ekspoatacijai. Paaiškino, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).
Paaiškino, kad laikosi Konvojavimo taisyklių 109 str. ir užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Nurodė neturintys duomenų, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai būtų konvojavę pareiškėją į kokį nors apylinkės teismą. Pabrėžė, kad pagal Konvojavimo taisyklių 195 p. nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Tarnybinėje dokumentacijoje pažymima, jeigu teismo posėdžio pirmininkas buvo leidęs nuimti antrankius, tačiau pareiškėjo teisminio konvojavimo dokumentuose duomenų apie leidimą nėra. Taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad teisminio konvojavimo metu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai galimai neteisėtai naudojo atrankius. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu ar iš karto po jo skundų žodžiu ar raštu nepateikė. Mano, kad spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo galima tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 38 000 Lt (11 005,56 Eur) neturtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ir nepagrįsto laikymo teismo posėdžiuose su antrankiais teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčui aktualus laikotarpis nuo 2009 iki 2013 m.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011-05-13 buvo konvojuotas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą automobiliu, kurio vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11, 44–48), 2011-05-20 – iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių PN-AK automobiliais, kurių vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13, 44–51), 2012-08-22 – iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus apygardos teismą automobiliu, kurio vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–16, 26–28), 2012-09-06 – iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Lietuvos apeliacinį teismą automobiliu, kurio vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–19, 29–31), 2013-06-25 – iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus automobiliais, kurių vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–22, 34–43).
Atsakovės atstovė atsiliepime paaiškino ir iš bylos medžiagos (b. l. 52–54) matyti, kad konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus, todėl Viešojo saugumo tarnyba pateikė dokumentus apie pareiškėjo konvojavimą 2011–2014 m., nors pareiškėjas skundžiasi konvojavimo sąlygomis nuo 2009 m. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba pareiškėjo reikalavimo daliai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2011-06-25 prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, skunde aiškiai nurodė, kad pažeidimai padaryti 2009–2013 m. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2014-07-01 (b. l. 3). Atsižvelgiant į nurodytų teisės pažeidimų pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas jau jų darymo metu bei visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, t. y. netinkamas konvojavimo sąlygas ir nepagrįstą laikymą teismo posėdžiuose su antrankiais. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas 2014-07-01 į teismą kreipėsi praleidęs taikytiną trejų metų senaties terminą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovė reikalauja taikyti ieškinio senatį.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, kurią vienintelę moka, todėl labai ilgai negalėjo aiškiai suprasti daromų pažeidimų. Be to, kreipimąsi į teismą apsunkino laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir teisinių žinių neturėjimas. Nors pareiškėjas skunde teismui savo uždelstą kreipimąsi į teismą iš esmės grindė tuo, jog į lietuvių kalbą nėra išversti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. taikymo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbta tiek pati Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konvojavimo sąlygas, taip pat ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus. Kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad kreipimąsi į teismą apsunkino teisinių žinių neturėjimas, nes neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 str. 1 d., yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas pats savaime taip pat nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismo nuomone, numatytasis trejų metų ieškinio senaties terminas nėra neproporcingai trumpas siekiant apginti pažeistas savo teises. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Pareiškėjo įvardytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti senaties termino atnaujinimą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatyta, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.).
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2011-06-25 taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, o pareiškėjo skundo dalis tuo pagrindu atmestina (CK 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu. Toliau pasisakytina dėl likusios pareiškėjo reikalavimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo už ginčo laikotarpį nuo 2011-06-26 iki 2013 m.
Atsižvelgiant į ieškinio senaties termino taikymą, teismas įvertins pareiškėjo konvojavimo atvejus, kurie nepatenka į senaties terminą, o būtent pareiškėjo pervežimus specialiu transportu 2012-08-22 (iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus apygardos teismą), 2012-09-06 (iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Lietuvos apeliacinį teismą) ir 2013-06-25 (iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus). Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė neturinti duomenų, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai būtų konvojavę pareiškėją į kokį nors apylinkės teismą, kaip jis nurodė skunde. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija 2014 m. konvojavimo, apie kurį atsakovės atstovė pateikė duomenis (b. l. 23–25). Teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo atvejus, todėl toliau vertintini minėti trys konvojavimo atvejai, įvykę 2012–2013 m.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).
Kaip minėta, vienas iš neturtinės žalos atlyginimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą atlyginti žalą, yra administravimo subjekto neteisėti veiksmai. Pareiškėjas tokius veiksmus sieja su transporto tinkamumu konvojavimui bei pačių konvojavimo taisyklių pažeidimu.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą (Konvojavimo taisyklių 3 p.). Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas jo nurodytu laikotarpiu automobiliais, kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta, ir kurie atitiko reikalavimus. Pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina, kad visi naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl sėdimų vietų, saugos diržų, vėdinimo ir šildymo sistemų, tūrio bei plotų paskaičiavimai, būtini žmonėms pervežti.
Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pareiškėjo argumentą, kad jis buvo konvojuojamas perpildytame transporte, teismas vertina kritiškai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2012-08-22 ir 2012-09-06 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus apygardos teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą buvo konvojuojamas vienas, nors automobiliuose sėdimų vietų atitinkamai buvo 9 ir 11 (b. l. 14–19, 26, 29), taigi pareiškėjo teiginys, kad transporto priemonė buvo perpildyta, atmestinas kaip nepagrįstas. V. M. 2013-06-25 buvo konvojuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus. Iš kelionės žiniaraščio matyti, kad minėtas konvojavimas vyko 3 automobiliais, kurių vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus į Alytų buvo vežama 50 konvojuojamųjų, įskaitant pareiškėją (b. l. 20–22). Minėtuose automobiliuose sėdimų vietų atitinkamai buvo 12, 30 ir 33 (b. l. 34–43), taigi 2013-06-25 iš Vilniaus į Alytų galėjo važiuoti 75 asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, vienu metu vykstančių specialiaisiais automobiliais, skaičius niekada neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus, pareiškėjo nusiskundimas dėl perpildytų transporto priemonių atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pagal Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės dokumentų matyti ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.
Kelių eismo taisyklių (redakcija nuo galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2014-10-10), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 202 p. buvo nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Pažymėtina, kad pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Byloje yra atsakovės atstovės pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį. Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl nepagrįstai neįrengtų saugos diržų atmeta kaip nepagrįstus.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, 2012–2013 m. konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, specialus transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitas įstaigas, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus.
Pareiškėjas, be kita ko, žalą kildina iš nepagrįsto jo laikymo teismo posėdžių salėse su antrankiais. Pažymėtina, kad konvojuotojas turi teisę naudoti antrankius konvojuodamas konvojuojamąjį (Konvojavimo taisyklių 229 p.). Pagal Konvojavimo taisyklių 195 p. nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Tačiau pareiškėjo konvojavimo dokumentuose duomenų apie leidimą antrankius nuimti nėra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, teismo salėse pareiškėją laikė su antrankiais nepažeisdami konvojavimą ir teismo posėdžio tvarkos užtikrinimą reglamentavusių teisės normų.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ir nepagrįsto laikymo su antrankiais teismo posėdžiuose 2012–2013 m. taip pat atmestina kaip nepagrįsta, nenustačius nei vienos iš būtinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Taigi pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.