Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nagrinėdamas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014-07-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-11-27, apie 18.52 val., Vilniuje, Perkūnkiemio g. 12, vairuodamas krovininį automobilį „Man 19.322“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW 530D“, ir abu automobilius apgadino, be to, iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Bylos medžiaga grąžintina ją pateikusiai institucijai.

Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Šie uždaviniai taikytini ir institucijoms, kurioms nustatyta pareiga surinkti įrodymus ir surašyti protokolus. Jie reiškia, kad kiekvienoje byloje turi būti surinkti visi pažeidimo įvykiui ir pažeidimo sudėčiai konstatuoti svarbūs įrodymai. Siekiant situacijos visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus įvertinimo būtina apklausti visus įvykį mačiusius ar jame dalyvavusius asmenis, surinkti daiktinius įrodymus ar kitus įrodymus, turinčius reikšmę išvadai padaryti.

Kaip matyti A. M. neigiant padarytus administracinius teisės pažeidimus jo kaltė byloje įrodinėjama transporto priemonių apgadinimus užfiksavusia fotolentele, nukentėjusiosios D. V. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, rašteliu bei kitais rašytiniais bylos įrodymais. Iš D. V. paaiškinimų galima suprasti, kad ji pati eismo įvykio nematė, tačiau, kad pažeidimą galimai padarė A. M. nustatė pasikalbėjusi su parduotuvės (neaišku kokios) direktoriumi, kuris, kiek galima suprasti, ir nurodė eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės valstybinius numerius. Taigi, nors nukentėjusioji ir nurodė galimą šio eismo įvykio liudytoją, jo policijos pareigūnai nei apklausė, nei bandė nustatyti jo asmenybę.

Be to, byloje nebuvo apklaustas ir kitas bylai svarbus liudytojas V. M.. Šio asmens parodymais byloje galima nustatyti, ne tik, kas eismo įvykio metu vairavo įmonės krovininį automobilį, bet ir tai, ar transporto priemonė buvo apgadinta būtent šio eismo įvykio metu.

Toks policijos pareigūnų elgesys tiriant bylą, kuomet nesurasti ir neapklausti byloje žinomi ir svarbius paaiškinimus galintys duoti asmenys, pažeidžia ATPK 1 str., 248 str., 256 str. 3 d. nuostatas. Šiuos asmenis nustatyti ir apklausti galimybės yra, tačiau teismo, kitaip nei policijos įstaigos, galimybės tai padaryti yra ribotos, atsižvelgiant į tai byla grąžintina policijos įstaigai papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

Teismo manymu Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. 1 d. 2 p., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Bylos medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.