- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- ATP-459-350/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. V. atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimu I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalį 800 eurų bauda už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini) , direktore, neįvykdė (duomenys neskelbtini) ( toliau Institucija) vyr. specialisto R. M. 2014-11-27 duoto pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. ((duomenys neskelbtini) , kuris buvo surašytas neįvykdžius V. savivaldybės agentūros vyr. valstybinio inspektoriaus V. K. 2014-08-15 duoto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo iki 2014-09-05 pateikti (duomenys neskelbtini) departamentui laidavimo draudimo sutartį arba banko garantą, ir kuriuo pakartotinai pareikalauta pateikti (duomenys neskelbtini) departamentui laidavimo draudimo sutartį arba banko garantą, užtikrinantį atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, ir kuris turėjo būti įvykdytas iki 2015-01-27. Tuo I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ( toliau Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 2003-09-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 469 ( toliau Tvarkos) 5 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. V. atstovas advokatas E. V. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą I. V. atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad nutarime jo atstovaujamos I. V. kaltė grindžiama tik liudytojos R. M. parodymais, kad 2014-03-08 su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta civilinės atsakomybės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neapima laidavimo sutarties atsakomybės ir neįsigilino į minimoje sutartyje numatytas sąlygas. Tokiu būdu teismas skundžiamą sprendimą priėmė neįsigilinęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, byla išnagrinėta neobjektyviai, nes nuobauda negali būti skiriama esant abejonių dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Teismas neįvertino, kad I. V. Institucijai pateikė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje numatyta, kad „draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sąlygą Nr. 201 laikoma draudėjo (UAB „(duomenys neskelbtini) ) civilinė atsakomybė dėl žalos padarytos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei dėl šios draudėjo vykdomos veikos - pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, vežimas, saugojimas, eksportas, šalinimas ar naudojimas, įmonės veikla arba neveikimas, kai įmonė neįgyvendino ar netinkamai įgyvendino atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones pagal LR aplinkos ministro įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą tvarką; avarijų padarinių, išsiliejus teršalams, likvidavimas; valymo įrenginių gamyba, priežiūra; valymo įrenginių ir siurblinių įrangos montavimas, vamzdynų valymas". Dar daugiau, draudimo sąlygų 1 ir 3 punktuose yra numatyta draudiminė apsauga pagal Tvarkos 5 punkto nuostatas, kuris yra lygiavertis Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytai draudimo sutarčiai ar banko garantijai. Institucija surašiusi protokolą atsisakė priimti I. V. pateikiamą minimą sutartį, kuri galiojo iki 2015-03-07. Tai reiškia, kad reikalavimas iš esmės buvo įvykdytas, o sutartis atitiko garantijai keliamus reikalavimus.
Kad laidavimo draudimo sutartis ir draudimo liudijimas yra tapatūs dokumentai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2011-05-11 raštas Nr. ((duomenys neskelbtini) , bei Aplinkos apsaugos agentūros 2011-08-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) . Šiuo aspektu svarbiausia, jog turima draudimo sutartimi būtų garantuota, kad bus užtikrintas atliekų tvarkymo nutraukimo plano priemonių įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju Institucija reikalauja kažkokio konkretaus dokumento, tačiau vengia aiškiai pasakyti kokio ir lieka neaišku, kodėl Institucijos netenkina "(duomenys neskelbtini) " draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , nors ji lygiavertė laidavimo draudimo sutarčiai.
Be to, teigia, kad pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį asmuo gali būti baudžiamas už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Tai reiškia, jog būtina sąlyga asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn yra aplinkybė, jog asmeniui jau kartą buvo duotas ir nustatytu laiku neįvykdytas analogiško turinio privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas įstatymo nustatyta ginčo tvarka. Šiuo atveju 2015-02-06 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorė I. V. neįvykdė Institucijos 2014-11-27 duoto pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo pakartotinai buvo pareikalauta pateikti Institucijai laidavimo draudimo sutartį arba banko garantą, užtikrinantį atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. 2014-11-27 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorei l. V. neįvykdžius Institucijos 2014-08-15 duoto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų iki 2014-09-05 pateikti Institucijai laidavimo draudimo sutartį arba banko garantą. Tačiau, 2014-08-15 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui ir dėl šio privalomojo nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo nėra priimtas galutinis sprendimas. Be to, įvertinus abiejų paminėtų privalomų nurodymų turinį matyti, kad jie nėra analogiški, todėl 2014-11-27 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas pakartotinai duotu privalomuoju nurodymu, nes jame pateikti skirtingi reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į I. V. atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ( toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas, I. V. Institucijai pateikta draudimo sutartis nėra tapati laidavimo draudimo sutarčiai, nes ji yra tik bendrosios civilinės atsakomybės privalomas draudimas įmonei vykdančiai pavojingų atliekų tvarkymo veiklą ir neatitinka laidavimo draudimo sutarčiai keliamų reikalavimų. Įmonė keliamus reikalavimus žinojo, nes įmonės vadovai jau ne kartą bausti už analogiškų pažeidimų padarymą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Šioje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios distancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl I. V. kaltės, nurodydamas, kad Institucijai pateikta (duomenys neskelbtini) " draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) lygiavertė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl I. V. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų išsamiai nekartoja.
Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Analogiškai nustatyta ir Tvarkos 5 punkte, numatančiame, kad įmonė turi turėti banko garantiją ar draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį galiojančią plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą vykdė nesilaikydama Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 5 punkte įtvirtintų reikalavimų, nes neturėjo laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos, todėl teismo išvada, kad I. V. padarė jai inkriminuotą pažeidimą, teisėta ir pagrįsta. Kad minimo laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos įmonė neturėjo, pažeidėja neneigė, proceso metu teikdama, kad, jos manymu, ji turėjo lygiavertį laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai dokumentą - (duomenys neskelbtini) " draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . Tačiau tokie jos nurodomi argumentai nepagrįsti, nes UAB „(duomenys neskelbtini) sudaryta civilinės atsakomybės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neapima laidavimo sutarties atsakomybės.
Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) papildomų sąlygų 2 punkte nurodyta, kad draudėjas ir draudikas pabrėžtinai susitarė, jog papildomų sąlygų 1 punkte įtvirtinta nuostata – įmonės veikla arba neveikimas, kai įmonė neįgyvendino ar netinkamai įgyvendino atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-09-25 įsakyme Nr. 469 nustatytą tvarką, negali būti traktuojama kaip laidavimo draudimas (b.l. 36). Todėl skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šią aplinkybę konstatuoja, jog bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (serija (duomenys neskelbtini) ) nėra laidavimo draudimo sutartis ir kad UAB „(duomenys neskelbtini) vykdė ūkinę veiklą nesudariusi laidavimo draudimo sutarties ir neturėdama banko garantijos, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) direktorė I. V. neįvykdė Institucijos 2014-11-27 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) , yra visiškai pagrįsta.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad I. V. negalėjo būti nubausta pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį, nes 2014-11-27 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas neįsiteisėjus ankstesniam - 2014-08-15 privalomajam nurodymui Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui ir nebuvo išnagrinėtas. Šie skundo argumentai nepagrįsti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. V. neįvykdžius 2014-08-15 privalomajame nurodyme nurodyto reikalavimo iki 2014-09-05 sudaryti reikalaujamą laidavimo sutartį ar gauti banko garantą, 2014-11-27 jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje padarymą. Su minimu pažeidimu ji sutiko, kaltės neneigė ir sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą 500 litų baudą ( b.l. 74-77).
ATPK 260¹ straipsnyje numatyta, kad administracinis nurodymas <...> sumokamas savo noru ir yra neskundžiamas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą ir tai, kad I. V. savo noru sumokėjo administracinį nurodymą, administracinė teisena dėl ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje pažeidimo padarymo buvo baigta jai sumokėjus baudą.
Kadangi būdama bausta pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, ji pakartotinai neįvykdė ir 2014-11-27 privalomo nurodymo Nr. (11-KE)-70, kuriame, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kaip ir pirmajame privalomame nurodyme nurodomos aplinkybės apie įmonės daromus aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus susijusių su pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymu, dėl kurių pažeidėja buvo įpareigota iki nustatyto termino pateikti Institucijai sudarytą reikalaujamą laidavimo sutartį ar gauti banko garantą, tačiau iki nurodyto termino – 2015-01-27 šio reikalavimo neįvykdė, 2015-02-06 I. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje padarymo, už kurį ji skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai nubausta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, I. V. atstovo advokato E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.