Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. individualios transporto įmonės ieškinį atsakovui E. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu ir dubliku (1 t., e. b. l. 1–7, 72–74) prašė priteisti iš atsakovo 2 556,56 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė su atsakovu 2015 m. kovo 5 d. sudariusi neterminuotą darbo sutartį. Atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju–ekspeditoriumi, su juo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2015 m. gegužės 24 d. atsakovas ieškovės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į komandiruotę. Komandiruotės metu atsakovas savavališkai nukrypo nuo maršruto, nepakluso darbdavio nurodymams sustoti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų automobilis įklimpo pievoje, buvo sugadintas (perbrauktas puspriekabės šonas, pradurta padanga, sugadinta sankaba ir kt.), todėl ieškovė patyrė 2 556,56 Eur turtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo.Atsakovas atsiliepimu ir tripliku (1 t., e. b. l. 57–61, 80–83, 87–90) su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 24 d. jam vykstant į komandiruotę Baltarusijos Respublikoje esančiame antrame mokesčių nuskaitymo punkte nesuveikė kelių mokesčių nuskaitymo aparatas. Atsakovas nuvyko iki artimiausios degalinės, tačiau paaiškėjo, kad joje mokesčių aparatų nepardavinėjo ir neturėjo galimybės jų papildyti. Atsakovas, siekdamas išvengti priekyje esančių keturių mokėjimų punktų, nusprendė grįžti atgal į prieš tai buvusią degalinę navigacijoje nustatytu nemokamu keliu. Važiuojant pasirinktu maršrutu kelias labai suprastėjo. Atsakovas nusprendė apsisukti ir grįžti į pagrindinį kelią. Atsakovas, mėgindamas apsisukti, įklimpo, pradūrė padangą. Automobilis ištrauktas tik atvykus gaisrininkams. Ieškovei reikalaujant, atsakovas tęsė kelionę iki krovinio iškrovimo punkto ir atgal į Lietuvą. Ieškovė pati sudarė sąlygas žalai atsirasti, nes atsakovui netęsus kelionės žalos galėjo būti ir išvengta. Ieškovė turėjo iškviesti techninę pagalbą, transporto priemonę nutempti į artimiausią servisą, ją patikrinti ir remontuoti, o ne reikalauti, kad atsakovas tęstų kelionę su sugedusia transporto priemone. Be to, norėdama įrodyti atsakovo kaltę ir nustatyti gedimo priežastis, ieškovė turėjo kreiptis į ekspertą, o ne į UAB „Volvo Lietuva“, tačiau to nepadarė. Autoserviso darbuotojai atsakovui paaiškino, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo pravažiavusi daugiau kaip 590 000 km, o pagal rekomendacijas sunkiasvorių priemonių sankabos turi būti keičiamos kas 500 000 km. Ieškovė, prašydama atlyginti visą žalą, siekia pasipelnyti, nes transporto priemonės remontas buvo atliktas naujomis detalėmis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu (1 t., e. b. l. 194–199) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 898,63 Eur žalos atlyginimą ir 749 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas sprendė, kad dėl atsakovo didelio neatsargumo buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė. Atsakovo veiksmus teismas kvalifikavo kaip neteisėtus ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius su transporto priemonės ir puspriekabės apgadinimu. Nors neteisėti veiksmai susiję su darbo funkcijų vykdymu, atsakovo pareiga atlyginti visą žalą kyla iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties 8 punkto, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti žalą, jei dėl jo kaltės ar dėl neapdairumo yra apgadinama jo eksploatuojama transporto priemonė. Teismas nurodė, kad atsakovas pats pripažino, jog dėl jo atliktų veiksmų buvo apgadintas puspriekabės šonas, transporto priemonės buferis, reikėjo keisti purvasaugį. Teismas vertino, kad transporto priemonės patikrinimas buvo atliktas taip pat dėl atsakovo atliktų neteisėtų ir netinkamų veiksmų, siekiant įvertinti jos būklę. Teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti prašomos priteisti žalos dydį pagal 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3230623, kuri išrašyta už transporto priemonės sankabos keitimo ir remonto darbus bei detales. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgamas į tai, kad automobilis pradėtas eksploatuoti 2011 m., jos rida siekė beveik 600 000 km, o ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo visiškai neatsižvelgdama ir neįvertindama transporto priemonės detalių nusidėvėjimo. Be to, pats ieškovės savininkas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis taip pat bandė vairuoti užklimpusią transporto priemonę, dalyvavo traukiant transporto priemonę iš pievos su priešgaisrinės pagalbos automobilio pagalba. Ištraukus transporto priemonę ji sava eiga nejudėjo, tačiau būtent ieškovės savininkas nusprendė, kad reikia su ja nuvažiuoti iki išmuitinimo vietos, o vėliau nusprendė, jog reikia su ja mėginti grįžti į Lietuvą. Transporto priemonė visiškai sustojo Lietuvoje, ties Utena, ir tik tuomet buvo nutempta į Kaune esantį autoservisą. Įvertinęs šioje pastraipoje nurodytas aplinkybes teismas nusprendė prašomą priteisti 2 141,63 Eur žalos sumą pagal 2015 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3230623 mažinti 30 proc. ir iš atsakovo ieškovei priteisti 1 499 Eur.Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (patenkinta 74 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų), iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 975 Eur (1 318 Eur x 74 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 221 Eur (850 Eur x 26 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas įskaitęs, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 754 Eur (975 Eur – 221 Eur).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 7–10) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neteisėtu veiksmu įvardijo savavališką nukrypimą nuo suplanuoto maršruto. Atsakovo vairuota transporto priemonė įklimpo pievoje, jis pats bandė išvaduoti transporto priemonę, pylė po ratais žvyro ir skaldos, darė su kastuvu provėžas ir pan., tačiau šių veiksmų teismas nelaikė neteisėtais. Ieškovės savininkas pats bandė vairuoti užklimpusią transporto priemonę. Būtent jis nusprendė, kad reikia su ja nuvažiuoti iki išmuitinimo vietos ir mėginti grįžti į Lietuvą. Nuo to momento, kai atsakovės vadovas pats atvyko į įklimpimo vietą, atsakovas vykdė jo nurodymus (veikė teisėtai), todėl negali materialiai atsakyti už vadovo tiesioginius teisėtus nurodymus. Nėra neginčytinai ir objektyviai nustatyta faktinė aplinkybė, kad sankaba buvo sugadinta būtent dėl aktyvių atsakovo veiksmų, bandant išvažiuoti iš užklimpimo vietos. Ieškovės (jos vadovo) veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, todėl nėra priežastinio ryšio tarp neteisėto ieškovo veiksmo – nukrypimo nuo maršruto – ir atsiradusios žalos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 15–19) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 500 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodoma, kad byloje esantys įrodymai patvirtina žalos faktą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė savavališku nukrypimu nuo komandiruotės maršruto (be darbdavio žinios), darbdavio nurodymų sustoti ir nebedaryti papildomos žalos transporto priemonei ignoravimu, aplaidžiu ir neadekvačiu elgesiu vedant sunkiasvorę transporto priemonę siaurais miško keliukais, išsukant iš kelio į klampią pievą. Duomenų apie tai, kad atsakovui į komandiruotę vykti buvo perduota techniškai netvarkinga ar apgadinta transporto priemonė, nėra, todėl sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog transporto priemonė ir puspriekabė buvo apgadintos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad žala kilo dėl ieškovės savininko veiksmų ir/ar nurodymų. Ieškovės savininko veiksmai yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas – ieškovė turėjo mažiausiomis sąnaudomis per trumpiausią laiką eliminuoti atsakovo veiksmų padarinius. Atsakovas vežė gendantį apie 30 000 Eur vertės krovinį, šio krovinio nepristačius laiku ir jam sugedus nuostoliai padidėtų dešimt kartų. Dėl to ieškovė privalėjo imtis priemonių, kad neatsirastų nuostolių, privalėjo nedelsiant nugabenti transporto priemonę iki išmuitinimo vietos, kuri buvo apytikriai už 30 km nuo įvykio vietos. Su kita transporto priemone išmuitinimas buvo negalimas, kadangi transporto dokumentai buvo parengti krovinį vežti konkrečia transporto priemone, todėl laukti, kol bus suforminti kiti dokumentai, ieškovė negalėjo. Fakto, kad transporto priemonė buvo sugedusi jau iki šio veiksmo atlikimo ir judėjo tik serviso rėžimu, neneigė ir pats atsakovas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad būtent dėl to, jog kelionė buvo tęsiama, atsirado transporto priemonės sankabos gedimai. Gedimai yra sąlygoti išimtinai atsakovo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl to, ar egzistuoja sąlygos darbdaviui reikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo. Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. sausio 18 d. (1 t., e. b. l. 1), todėl ginčui taikomas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) (2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. XII-2603) 6 str. 7 d.). DK 246 straipsnyje buvo įtvirtintos šešios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos: 1) žala; 2) neteisėti veiksmai; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) kaltė; 5) šalis siejantys darbo santykiai; 6) žalos atsiradimas vykdant darbo funkcijas. Apeliaciniu skundu neginčijama aplinkybė, kad šalis siejo darbo santykiai (1 t., e. b. l. 39–40), jog žalos atsiradimas yra siejamas su veiksmais, atsakovo atliktais vykdant darbo funkcijas (1 t., e. b. l. 41). Apeliaciniu skundu taip pat neginčijamas žalos dydis, kurį ieškovė grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – 2 141,63 Eur išlaidomis automobilio sankabos remontui (1 t., e. b. l. 10–11, 22), 332 Eur išlaidomis puspriekabės šlifavimui ir poliravimui (1 t., e. b. l. 12, 23), 41,11 Eur išlaidomis transporto priemonės testavimui ir patikrai (1 t., e. b. l. 15–21), 41,82 Eur išlaidomis buferio tvarkymui ir purvasaugiams (1 t., e. b. l. 13–14, 24), iš viso 2 556,56 Eur.Atsakovas pažymi, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog egzistuoja kitos trys materialinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltė. Įvertinęs bylos medžiagą, ginčijamo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinę atsakomybę reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų. Kaip matyti tiek iš ieškinio, tiek ir iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovo veiksmų neteisėtumas yra siejamas su savavališku nukrypimu nuo komandiruotės maršruto, išvažiavimu nuo važiuojamosios kelio dalies ir transporto priemonės įklampinimu. Šios aplinkybės užfiksuotos į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose ir nuotraukose (1 t., e. b. l. 8–9, 27), jas atsakovas pripažino tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek darbdaviui teiktame rašytiniame paaiškinime (1 t., e. b. l. 36–38), tiek ir teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo atlikęs nurodytus veiksmus. Savo elgesį jis siekė pateisinti susiklosčiusiomis nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad, nesuveikus kelių mokesčio nuskaitymo aparatui, jis, siekdamas išvengti baudos, norėjo neapmokestinamu keliu grįžti į pravažiuotą degalinę ir nusipirkti kitą aparatą. Tiek ieškovo rašytiniai paaiškinimai darbdaviui (1 t., e. b. l. 36–38), tiek ir jo nuosekli pozicija bylos nagrinėjimo metu atskleidžia, kad tokių savo veiksmų atsakovas su darbdaviu nederino. Kaip paaiškino ieškovės vadovas, jis pats pastebėjo, kad automobilis nukrypo nuo maršruto ir važiuoja į mišką, bei bandė su atsakovu susisiekti. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis su įmonės vadovu nederino nei sprendimo grįžti į pravažiuotą degalinę, nei grįžimo maršruto pasirinkimo, nei sprendimo apsisukti išvažiuojant iš važiuojamosios kelio dalies, nei veiksmų bandant ištraukti užklimpusią transporto priemonę, t. y. veikė savo nuožiūra, pažeisdamas atsakovo pareiginiuose nuostatuose (1 t., e. b. l. 47–52) nustatytą vairuotojo–ekspeditoriaus pareigą paaiškėjus, kad yra trūkumų, susijusių su kelionės įforminimu, kreiptis į savininką ar kuruojantį vadybininką (2.2.2 p.), esant neaiškumų susisiekti su vadybininku (nepavykus susisiekti su vadybininku, susisiekti su įmonės savininku) ir išsiaiškinti užduotis ar neaiškumus (2.19 p.), įvykus bet kokiems nenumatytiems įvykiams, dėl kurių įmonė patyrė ar gali patirti nuostolių ateityje, iš karto informuoti įmonės savininką (2.20 p.), visiškos materialinės atsakomybės sutartyje (1 t., e. b. l. 32–35) įtvirtintą pareigą nedelsiant informuoti darbdavį apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę perduotų vertybių saugumui (2.2 p.). Kaip matyti iš atsakovo rašytinio paaiškinimo turinio (1 t., e. b. l. 36–38), net ir po to, kai susisiekęs su juo vadovas liepė niekur nebevažiuoti, atsakovas toliau važiavo vis blogėjančios kokybės keliu ieškodamas vietos, kur galėtų apsisukti, bei galiausiai savavališkai priėmė sprendimą apsisukti pievoje, kur automobilis ir įklimpo. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą (DK 246 str. 2 p., CPK 178 str.). Nutarties 15 pastraipoje nurodytos aplinkybės patvirtina ir atsakovo kaltės, kaip materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą (DK 246 str. 4 p.). Transporto priemonė buvo įklampinta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovo argumentai, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, kad jis tenorėjo išvengti baudų už kelių mokesčio nesumokėjimą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi, kaip minėta, atsakovas ignoravo pareigą savo veiksmus suderinti su įmonės savininku, t. y. elgėsi savavališkai. Be to, pareiginių nuostatų (1 t., e. b. l. 47–52) 4.1.13 punkte buvo įtvirtinta atsakovo atsakomybė už žalą, padarytą tiek tyčiniais, tiek ir neatsargiais veiksmais.Nors ieškovas ginčijo priežastinio ryšio, kaip materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą, jis pripažino aplinkybes, kad puspriekabės subraižymai atsirado dėl važiavimo siauru miško keliu, buferio ir purvasaugių sugadinimai buvo nulemti transporto priemonės įklampinimo nuvažiavus nuo važiuojamosios kelio dalies, padanga pradurta po ratais bandant pakišti įvairius metalinius daiktus (CPK 187 str.), neteikė jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovui buvo perduota techniškai netvarkinga transporto priemonė. Atsakovo iškeltą prielaidą, kad automobilio sankaba turėjo būti pakeista pasiekus 500 000 km ridą, paneigė „Volvo Truks“ įgalioto atstovo UAB „Volvo Lietuva“ pateikta informacija, jog gamintojas nėra nustatęs sankabos disko keitimo intervalų (1 t., e. b. l. 147). Tiek rašytiniame paaiškinime darbdaviui (1 t., e. b. l. 36–38), tiek ir teikdamas paaiškinimus 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad transporto priemonę ištempus į kelią paaiškėjo gedimas – neįsijungė pavaros. Be to, atsakovas pripažino kelis kartus po kelias minutes nesėkmingai (net ir po to, kaip po ratais pripylė skaldos, nukasinėjo žemę ar pakišo įvairius metalinius daiktus) bandęs išvažiuoti iš pievos ir taip automobilį įklampinęs. Šių bandymų metu automobilis buksavo, o tai, kaip nurodyta „Volvo Truks“ įgalioto atstovo UAB „Volvo Lietuva“ rašte (1 t., b. l. 26), ir galėjo tapti sankabos gedimo priežastimi. Tiek ieškovės savininkas, tiek ir atsakovas teikdami paaiškinimus 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdyje patvirtino, kad po ištempimo iš įklimpimo vietos vilkikas judėdavo tik įjungus avarinį režimą. Ši aplinkybė sąlygojo būtinybę vykti į servisą automobilio būklei įvertinti, kas patvirtina tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir išlaidų transporto priemonės testavimui ir patikrai egzistavimą. Įvertinęs atsakovo argumentus dėl ieškovės savininko kaltės dėl automobilio sankabos gedimo, kuriais buvo ginčijamas ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir išlaidų sankabos remontui egzistavimas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, tiesiogine (pirmine) transporto priemonės gedimo priežastimi tapo neteisėti atsakovo veiksmai įklampinant automobilį pievoje. Antra, atsakovės vadovo veiksmai organizuojant transporto priemonės ištempimą iš įklimpimo vietos buvo tiesioginė neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė. Atsakovas neįvardijo, ką ieškovės savininkas darė netinkamai. Trečia, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad tolesnis transporto priemonės eksploatavimas galėjo turėti neigiamos įtakos sankabos būklei, 30 proc. sumažindamas iš atsakovo priteistinos žalos, susijusios su sankabos remontu, atlyginimą. Ketvirta, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad mišrios kaltės santykis nustatytas netinkamai, atsakovas į bylą neteikė. Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, bylose dėl iš darbo santykių kylančios žalos atlyginimo priteisimo netaikomi darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, susiję su aktyviu teismo vaidmeniu ar įrodinėjimo pareigos tarp šalių perskirstymu. Nors ieškovės atstovė 2017 m. liepos 18 d. posėdyje ir atkreipė atsakovo ir jo atstovo dėmesį, kad atsakovas neteikia į bylą įrodymų, kuriais būtų siekiama nuginčyti „Volvo Truks“ įgalioto atstovo UAB „Volvo Lietuva“ įvardintą sankabos gedimo priežastį, įskaitant ir galimybę inicijuoti ekspertizės skyrimą, atsakovas ir toliau savo poziciją grindė prielaidomis, nurodė, kad tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas užkirto galimybes objektyviai įvertinti sankabos gedimo priežastis. Jokių įrodymų atsakovas neteikė ir su apeliaciniu skundu. Penkta, vertinant ieškovės savininko kaltės laipsnį (DK 247 str.), reikšminga pripažįstama aplinkybė, kad jo veiksmai buvo nukreipti į siekį išvengti didesnės žalos. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad transporto priemonė buvo sugadinta Baltarusijos teritorijoje, kai atsakovas vežė krovinį į Rusiją, kad įvažiavimas į Rusiją buvo galimas tik su tuo pačiu vilkiku (vilkiko keitimas būtų lėmęs papildomas išlaidas ir laiko sąnaudas), kad buvo vežamas vertingas greitai gendantis krovinys, todėl ir buvo priimtas sprendimas vykti į krovinio išmuitinimo vietą, o po to krovinys į paskirties vietą pristatytas kitu ieškovės vilkiku. Be to, rašytiniame paaiškinime darbdaviui (1 t., e. b. l. 36–38) pats atsakovas taip pat nurodė, kad sprendimas neremontuoti vilkiko, bet grįžti į Lietuvą, buvo priimtas ir dėl to, kad servise nebuvo reikalingų detalių. Šešta, reikšminga pripažįstama ir ta aplinkybė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kilo ir kitos neigiamos pasekmės darbdaviui, dėl kurių turtinės pretenzijos atsakovui nereiškiamos. Ieškovės savininkas turėjo tiek laiko sąnaudų, tiek ir išlaidų atvykdamas į įvykio vietą. Dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta įmonės veikla, kadangi kitos ieškovės transporto priemonės buvo naudojamos pristatant krovinį į paskirties vietą, tiek ir padedant atsakovo sugadintai transporto priemonei nuvykti į išmuitinimo vietą. Užklimpimo, gedimo ir remonto laikotarpiu atsakovo vairuota transporto priemonė negalėjo būti panaudota įmonės ūkinėje veikloje. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad teismo sprendimu iš atsakovo priteistas žalos atlyginimo dydis yra neadekvatus, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros principą, nėra pagrindo. Apibendrindamas nutarties 17–19 pastraipose nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja ir priežastinis ryšys, kaip materialinės atsakomybės taikymo sąlyga (DK 246 str. 3 p.). Nustatęs, kad egzistuoja visos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, esant sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai (1 t., e. b. l. 32–35), netaikomos materialinės atsakomybės ribos (DK 254 str., 255 str. 3 p.). Atmetęs apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo ieškovei priteisiamas ieškovės turėtų 500 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2 t., e. b. l. 20–22), atlyginimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. S. individualiai transporto įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.