Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovo Ž. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OLMITA IR KO“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „OLMITA IR KO“ iš atsakovo Ž. K. 93 543,21 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (93 543,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisė iš atsakovo Ž. K. valstybei 1 628 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.3. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, spręsdamas pareiškimo pagrįstumą, taikė sprendimą už akių atsakovui kaip sankciją, nes žinodamas apie jo atžvilgiu užvestą bylą jis neketino būti pasyvus ir būtų pateikęs išsamius įrodymus dėl ieškinio nepagrįstų reikalavimų.

13.4. Apeliantas nurodo, jog nemokumo byloje apie jam įteiktus procesinius dokumentus nieko nežinojo, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties negavo, niekas nereikalavo pateikti turto. Minėta nutartis, kurioje yra įpareigojimai pateikti įmonės turtą, nebuvo įteikta atsakovui, todėl jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai veikdamas sąžiningai ir atsakingai nurodė kur randasi visas įmonės turtas. Iki šiol su atsakovu nėra susisiekta dėl turto atsiėmimo, nors administratorius turi visus atsakovo kontaktinius duomenis, tačiau iki šiol nei karto nesusisiekė su atsakovu dėl turto atsiėmimo. Pirmosios instancijos teismas išimtinai patikėjo administratoriaus melagingu žodžiu, o ne pateiktomis atsakovo nuotraukomis. Akivaizdu, kad prekės iki dabar yra laikomos sandėlyje.

13.5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškinyje iškeltus reikalavimus atsakovui. Nemokumo administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotajam asmeniui E. K. buvo pateikti visi dokumentai susiję su įmonės veikla. Teismas net nekvestionavo to fakto, ar nemokumo administratoriui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, nebuvo tikrintos atsakovo išdėstytos aplinkybės ir kodėl nemokumo administratorius per visą laiką nesusisiekė su atsakovu dėl turto. Pažymėjo, kad visa neva tai ieškovės teigiama žala už 89 913 Eur randasi sandėlyje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovė nesiekia pasiimti turto, nes jis jai nereikalingas, ji bet kokiais būdais siekia, jog būtų patenkintas jos nepagrįstas piniginis reikalavimas siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita.

13.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl dokumentų perdavimo, nes tai susiję su turto perdavimu. Nemokumo administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ neperdavė dokumentų naujam administratoriui O. D., todėl buvo pateiktas neteisėtas ir nepagrįstas ieškinys atsakovo atžvilgiu. Patalpų nuomos sutartis ir pateiktos nuotraukos patvirtina, kad prekės randasi sandėlyje, tačiau teismas nekreipė į tai dėmesio. Pirminis nemokumo administratorius žinojo kur yra prekės, todėl jis turi būti apklaustas teismo posėdžio metu. Teisminiame procese atstovavęs administratorius net nesigilino, nepaklausė apie esančias atsargas, nors akivaizdu, jog jos liko patalpose, kur įmonė vykdė savo veiklą, kur nuomavosi patalpas. Nemokumo administratorius O. D. nesusisiekė su atsakovu siekiant išsiaiškinti šių aplinkybių.

14.1. Ieškovė nurodo, kad iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui apie civilinės bylos procesą tapo žinoma 2025 m. vasario 21 d. ir laikytina, jog ieškinys įteiktas kitą darbo dieną, einančią po procesinių dokumentų išsiuntimo dienos, t. y. 2025 m. vasario 22 d. Atsakovas savo noru davė sutikimą gauti teismo procesinius dokumentus, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovės vertinimu, atsakovas sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių, sąmoningai prisiimdamas riziką neįgyvendinti savo teisės būti išklausytam. Be to, teismas 2025 m. kovo 20 d. sprendimą už akių atsakovui išsiuntė 2025 m. kovo 20 d. tuo pačiu el. paštu, kuriuo atsakovas davė sutikimą gauti teismo procesinius dokumentus, t. y. info@olmio.lt. 2025 m. balandžio 1 d. civilinėje byloje pateiktas atsakovo atstovės prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, kas reiškia, jog atsakovas gavo ir susipažino su 2025 m. kovo 20 d. sprendimu už akių. Šios aplinkybės paneigia atsakovo pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo dėstomas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog atsakovas nesinaudoja minėtu el. paštu ir atsakovui nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu užvestą civilinę bylą.

14.3. Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas vienas kitam prieštaraujančiais argumentais. Pirmiausia atsakovas, nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis, kurioje yra įpareigojimai pateikti įmonės turtą, nebuvo įteikta atsakovui, todėl atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai veikdamas sąžiningai ir atsakingai nurodė, kur randasi visas įmonės turtas. Pabrėžė, jog atsakovo niekas neprašė perduoti turto, su juo niekas nesusisiekė, iki šiol niekas netrukdo pasiimti turto. Nurodo, kad prekės, kurių vertė yra 89 913 Eur, iki šiol laikomos sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau atskirajame skunde atsakovas, teigia, kad pats nemokumo administratorius buvo atvykęs į sandėlį, kuriame randasi prekės, jas nusifotografavo, tačiau teismui pateikė neatitinkančias tikrovės aplinkybes. Galiausiai atsakovas atskirajame skunde sutinka, kad atsakovas neįvykdė turto perdavimo, tačiau tai nepriklausė nuo jo valios, kadangi jam nebuvo įteikti dokumentai, o nemokumo administratorius su juos nesusiekė.

14.4. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šiol, t. y. daugiau nei per metus, įmonės turto nemokumo administratoriui neperdavė. Nors Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nenumatyta nemokumo administratoriaus pareiga prašyti įmonės vadovo perduoti įmonės turtą, tačiau tiek ankstesnis nemokumo administratorius UAB „Verslo administravimo centras“, tiek nemokumo administratorius O. D. ragino pateikti įmonės turto sąrašą ir perduoti turtą. Todėl atsakovo argumentai, jog minėta nutartis jam nebuvo įteikta, ar kad jo niekas neprašė jo perduoti, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

14.5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pareigos perduoti įmonės turto nemokumo administratoriui neįvykdė. Atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nepateikė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pateiktos nuotraukos ir nuomos sutartys, niekaip nepatvirtina, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, tinkamai įvykdė jam JANĮ nustatytas pareigas. Tai, kad atsakovas informavo administratorių apie turto buvimo vietą, nereiškia, kad įvykdė įstatyminę pareigą jį perduoti. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog atsakovas vengia perduoti įmonės turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

18. Nagrinėjamu atveju, per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė buvo pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo už akių priėmimo pasekmės.

19. Apeliantas nurodo, kad nesinaudoja elektroniniu paštu ir nedavė jokio sutikimo siųsti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Pasak apelianto, teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti registruotu paštu pagal gyvenamosios vietos adresą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo galimybių, todėl atsakovas apie vykstantį teisminį procesą nebuvo informuotas, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas už akių.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2025 m. vasario 21 d. el. paštu info@olmio.lt informavo atsakovą, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8764-1085/2025 pagal ieškovės BUAB „OLMITA IR KO“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl žalos atlyginimo, ir paklausė, ar atsakovas sutinka teismo procesinius dokumentus gauti šiuo el. paštu. Atsakovas nedelsdamas 2025 m. vasario 21 d. el. paštu info@olmio.lt atsakė: „Taip, sutinku. Pagarbiai, Ž. K..“ Teismas, turėdamas atsakovo sutikimą gauti dokumentus el. paštu info@olmio.lt, 2025 m. vasario 21 d. išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie bylą. Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, atsirado formalus pagrindas sprendimą už akių priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, priimant procesinį sprendimą, būtina vertinti bylos aplinkybių visetą, o ne priimti jį automatiškai.

21. Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių. Pabrėžtina, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, prieš priimdamas sprendimą už akių, teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino ir Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Pažymėtina, kad net tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi teisę nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio procesinio sprendimo nepriimti.

23. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atitinkamai CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas, t. y. šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar nemokumo administratoriui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, nebuvo tikrintos atsakovo išdėstytos aplinkybės ir kodėl nemokumo administratorius per visą laiką nesusisiekė su atsakovu dėl turto. Apeliantas pažymėjo, kad visa neva tai ieškovės teigiama žala už 89 913 Eur randasi sandėlyje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovė nesiekia pasiimti turto, nes jis jai nereikalingas, ji bet kokiais būdais siekia, jog būtų patenkintas jos nepagrįstas piniginis reikalavimas siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita. Apeliantas nurodo, kad nemokumo administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ neperdavė dokumentų naujam administratoriui O. D., todėl buvo pateiktas neteisėtas ir nepagrįstas ieškinys atsakovo atžvilgiu. Apelianto nuomone, patalpų nuomos sutartis ir pateiktos nuotraukos patvirtina, kad prekės randasi sandėlyje, tačiau teismas nekreipė į tai dėmesio.

25. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės gali turėti tam tikros įtakos Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir vien dėl to bylos nagrinėjimas turėjo būti atnaujintas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

26. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teismas iš atsakovo priteisė net 93 543,21 Eur žalą, tačiau ieškovo bankroto byloje yra patvirtinta kreditorių reikalavimų tik 20 048,84 Eur sumai bei 750 Eur suma administravimo išlaidoms apmokėti.

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra tikslinga atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus faktus ir aplinkybes ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalies dokumentų laiku nepateikimo priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, galinčių turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, jog apelianto nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti priimant sprendimą už akių, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalis), nes, jiems (įrodymų turiniui) pasitvirtinus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), nebūtų pagrindo tokiam sprendimui už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, priimti. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.