Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-26 · Byla Nr. Iv-2044-629/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
Iv-2044-629/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
V. V.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2044-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00247-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. V. (V. V.),

dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 10–11 abi lapo pusės) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti už Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI–K), 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 25 d., kol vyko ikiteisminis tyrimas, jis buvo laikoma Lukiškių TI-K. pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m² vykdant jam suėmimą, areštą ar laisvės atėmimo bausmę. Ši norma galiojo iki 2010 m.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 str. 3 d. bei Europos Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. yra uždrausta asmenis kankinti, žiauriai su jais elgtis ar žeminti jų orumą. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių 104 p. nurodyta, jog suimtiesiems skirtos patalpos turi atitikti higienos reikalavimus. Pasak pareiškėjo, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui. Pareiškėjas nurodė, kad kamerų plotas, kuriose jis buvo laikomas, vidutiniškai buvo 7,94 m², tačiau tokiose kamerose be pareiškėjo buvo laikomi dar 4–5 suimtieji ir tokiu būdu net 4 kartus buvo viršyta leistina norma.

Paaiškino, kad dėl per didelio žmonių skaičiaus daug kartų kilo konfliktai tarp suimtųjų, pareiškėjas nesijautė saugus, sutriko miegas, pablogėjo bendravimas su žmonėmis, dėl oro trūkumo dažnai skaudėjo galvą, kameroje nebuvo kur pajudėti, todėl tekdavo gulėti lovoje. Pareiškėjo nuomone, toks elgesys turi būti vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus, todėl jam turi būti priteista 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, jog aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.), yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 16–25) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. V. judėjimas buvo labai intensyvus, jis daug kartų atvykdavo ir išvykdavo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra tikrai konfliktiškas žmogus ir linkęs pažeidinėti kardomojo kalinimo režimą bei taisykles. Atkreipė dėmesį, kad nuo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K praėjo daugiau negu penkeri metai, o per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį jis nesikreipė dėl sveikatos, laikymo sąlygų ar kitokių problemų į Lukiškių TI-K administraciją.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teises aktų numatytas inventorius.

Šalies argumentai

Atkreipė dėmesį, kad nuo pareiškėjo buvimo įstaigoje iki skundo teismui pateikimo praėjo daugiau negu penkeri metai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų, nurodydamas laikotarpį nuo 2004 m. liepos 25 d. iki 2006 m. liepos 25 d., o skundą dėl žalos priteisimo pateikė 2012 m. vasario 3 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime (b. l. 45–47) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą bei įgyvendina bausmių vykdymo politiką. Skunde nėra nurodyta, kokiais konkrečiais Departamento veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra nurodyta jokio priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Departamento veiksmų. Departamento nuomone, ginčas dėl tinkamų buitinių sąlygų laisvės atėmimo vietose užtikrinimo ir žalos atlyginimo tiesiogiai nėra susijęs su Departamento veiksmais bei teisėmis ir pareigomis.

Pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, daugiau jokių nusiskundimų nereiškė, taigi, Departamento teigimu, iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo suimtasis, o tai reiškia, kad jis kalėjo Lukiškių TI-K periodiškai, todėl tikėtina, kad kamerose, kuriose, kaip nurodo pareiškėjas, jam trūko teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, buvo kalinamas ne ištisai, t. y. periodiškai su pertraukomis ir nors HN 76:1999 buvo nustatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m., tačiau Lukiškių TI-K, buvo perpildytas, įstaigos administracija negalėjo nulemti suimtųjų ir nuteistųjų esančių įstaigoje skaičiaus. Pasak Departamento, šiuo metu nustatyta, kad suimtiesiems laikomiems Lukiškių TI-K turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, taigi atsižvelgiant į ankstesnį ir dabartinį ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad suimtajam suteikiant 3,6 kv. m., t. y. mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto, galima užtikrinti normalias ir higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas.

Remdamasis CK nuostatomis, nustatančiomis pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti, Departamentas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Departamento ar Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Taip pat būtina nustatyti, kokios Lukiškių TI-K veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir, kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų buvo imtasi, ar nuo kokių teisėtų veiksmų buvo atsisakyta jo atžvilgiu, neužtikrinat jam tinkamas gyvenimo sąlygas jau ne kartą minėtoje įstaigoje. Paaiškino, kad laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės finansines išgales yra sprendžiama.

Šalies argumentai

Departamento nuomone, pareiškėjas tik praėjus nemažam laiko tarpui, po to, kuomet jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, o tai gali liudyti, jog jis nepatyrė stiprių neigiamų išgyvenimų arba tie neigiami išgyvenimai praėjus ilgam laikui galutinai išblėso, ir pareiškėjas tiesiog nusprendė galimai pasipelnyti, reikalaudamas jo naudai priteisti neturtinę žalą. Iš jo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pažymėjo, jog neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Departamentas taip pat prašė taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. prašė skundą tenkinti, savo poziciją grindė skunde išdėstytais motyvais (b. l. 59–62).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas Dainius Jasas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime pateiktais argumentais (b. l. 59–62).

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavimo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. V. buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2004 m. rugpjūčio 6 d. iki 2006 m. liepos 25 d. su trumpomis pertraukomis (b. l. 16–22). Pagal tuo metu galiojusią HN 76:1999 vienam žmogui kalėjimo kameroje turėjo būti skirta 5 m² ploto. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minėtas HN 76: 1999 reikalavimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į 5 m² gyvenamojo ploto, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui, tačiau tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Departamentas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti senatį.

Teismas pažymi, kad pagal CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjo teisės pažeidimas truko nuo 2004 m. rugpjūčio 6 d. iki 2006 m. liepos 25 d. su trumpomis pertraukomis (laikotarpis, kada jis buvo laikomas Lukiškių TI-K), o į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. sausio 24 d. (b. l. 3), todėl teismo vertinimu, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaMilda Vainienė