Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-07-01 · Civilinė byla Nr. 2S-380-280/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-01
Bylos Nr.
2S-380-280/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
A. V.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-380-280/2009

teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija 101; 122.2

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. liepos 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-373/2009 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl pasidalijimo sutarties nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 15 nutartimi atmetė ieškovo pareikštą nušalinimą teisėjai Irenai Stacevičienei ir kartu šia nutartimi paskyrė ieškovui A. V. 1000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą panaikinti 2009-05-15 nutartimi jam paskirtą 1000,00 Lt baudą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl baudos panaikinimo tenkinti ir panaikinti baudą, paskirtą jam 2009 m. gegužės 15 nutartimi.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismas sąmoningai vengia apginti jo pažeistas civilines teises. A. V. du kartus byloje pareiškė nušalinimą teisėjui Eduardui Meidui, kuriuos abu teismo pirmininkė atmetė, tačiau po to teisėjas Eduardas Meidus nusišalino pats. Tai įrodo, kad jo pareiškimai buvo pagrįsti. Vėliau jis pareiškė nušalinimą teisėjai Vijolei Vitienei, kuri irgi vėliau nusišalino. Tai reiškia, kad ir šis pareiškimas buvo pagrįstas, o jis, reikšdamas šiuos nušalinimus, nepiktnaudžiavo šia procesine teise. Nušalinimai, kuriuos jis dar reiškė teisėjai Irenai Stacevičienei ir visam Utenos rajono apylinkės teismui taip pat yra akivaizdžiai teisėti ir pagrįsti. Nurodo, kad negali bylos pagal jo ieškinį nagrinėti teisėja Irena Stacevičienė, nuolat daranti grubius įstatymų pažeidimus ir turinti interesą jam atkeršyti už skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, arba teisėjas Gytis Stasevičius, nekaltai nuteisęs jo sūnų, arba ir naujasis Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, kurio atlikto tarnybinio patikrinimo pagrindu neteisėtai jis buvo atleistas iš Saldutiškio seniūnijos seniūno pareigų. Teisėjai visi yra piktybiškai nusistatę jo atžvilgiu. Teismo pirmininkė Laima Dumskienė iš viso neturėjo kompetencijos skirti jam baudos, o formaliai tą padaryti turėjo teisę tik bylą nagrinėjanti teisėja Irena Stacevičienė. Tačiau baudą skirti yra tik formali teisė, o ja pasinaudoti teisėja negali, nes jo pareiškimai dėl nurodytų teisėjų nušalinimo yra akivaizdžiai pagrįsti ir teisėti. Juose išdėstytus motyvus ir toliau besąlygiškai A. V. palaiko. Teismo pirmininkei, nenagrinėjančiai bylos, CPK iš viso nesuteikia teisės skirti baudų byloje dalyvaujantiems asmenims jokiais atvejais. CPK 62 str. 1 d. nustato, kad apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Taigi, tik bylą nagrinėjantis teisėjas laikytinas turintis teismo įgalinimus. CPK 95 str. 2 d. ir 106 str. 1 d. kalba apie teismo teisę skirti baudas. Sistemiškai aiškinant CPK 62 str. 1 d., 95 str. 2 d. ir 106 str. 1 d. nuostatas matyti, kad teisę vertinti šalį piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis turi tik bylą nagrinėjantis teisėjas, o ne teismo pirmininkas, nagrinėjantis pareiškimą dėl jo nušalinimo.

Nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teisme, kiek jam žinoma, vyksta piktnaudžiavimai ir iš to matyti, kad tokiame teisme jam tikėtis teisingumo yra beprasmiška.

Nurodo, kad 2004 metų vasario mėnesį pilietis K. V. pradėjo prievartauti jo turtą: reikalauti neva atlyginti žalą, kuri atsirado tariamai kai jo sūnus N. V. 2003 m. birželio mėn. sumušė K. V. sūnų I. V. Jis dėl to kreipėsi į Utenos rajono policijos komisariatą, bet vėliau policija savavališkai, pažeisdama Baudžiamojo proceso kodekso 170 str. 4 d. 2 p., tyrimą dėl jo turto prievartavimo neteisėtai nutraukė. 2004 m. vasario mėnesį prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kad esą 2003 m. birželio mėnesį prie (duomenys neskelbtini) ežero jo sūnus N. V. išmušė du dantis I. V. ir tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. 2004 m. birželio mėnesį Utenos rajono apylinkės teismas už nusikaltimo padarymą N. V. nubaudė 2 metams laisvės atėmimo lygtinai. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė ir N. V. yra galutinai atleistas nuo bausmės. Šį absurdišką Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį 2004 m. gruodį paliko galioti Panevėžio apygardos teismas, o 2005 m. gegužę – Lietuvos Aukščiausiasis teismas (jis ir dabar mano, kad byla prieš jo sūnų buvo sufabrikuota). Negana to, 2005 m. Utenos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje, iš N. V. I. V. naudai priteisė 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, o S. V. naudai – 627,25 litų turtinės žalos atlyginimo, taip pat visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas (šioje byloje sprendimą priėmė teisėjas Gytis Stanevičius). Teisinėje valstybėje V. prieš jį tokios bylos jokiu būdu nebūtų galėję laimėti. Tas pats teisėjas jo sūnų nuteisė baudžiamojoje byloje ir nagrinėjo prieš jį paduotą ieškinį civilinėje byloje, bet nenusišalino, kai pareiškė jam nušalinimą. Tvirtina, kad jis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, nušalinimus reiškė tik teisėtus ir pagrįstus, todėl jam paskirta bauda turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str., 1 p.), Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 95 straipsnis numato, kad šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo savo iniciatyva šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Nagrinėjamojoje byloje, kaip matyti iš jos medžiagos, Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi (b. l. 19) ieškovui paskyrė 1000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Ieškovas A. V. pareiškė nušalinimus teisėjams už tai, kad teisėjai neva netinkamai sprendžia bylas, netinkamai nagrinėja ieškovo prašymus.

Pirmosios instancijos teismas, 2009 m. gegužės 29 nutartimi atmesdamas ieškovo prašymą panaikinti 2009 m. gegužės 15 nutartimi jam paskirtą 1000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir pripažino, kad ieškovui nurodyta bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai ir nėra pagrindo jos naikinti.

Byloje yra nustatyta, kad 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas atmetė ieškovo pareikštą nušalinimą teisėjai Irenai Stacevičienei ir kartu šia nutartimi paskyrė ieškovui A. V. 1000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teismo nušalinimo teisėmis. Skirdamas baudą apylinkės teismas nustatė, kad civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl turto pasidalijimo sutarties nuginčijimo, ieškovas A. V. 2009-05-13 pateikė rašytinį pareiškimą dėl teisėjos Irenos Stacevičienės nušalinimo, kurį pripažino nepagrįstu ir ieškovo pareikšto nušalinimo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas nušalinamą grindžia tik prielaidomis, subjektyviais samprotavimais ir nėra aplinkybių, priežasčių, dėl kurių teisėja I. Stacevičienė gali būti suinteresuota bylos pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl pasidalijimo sutarties nuginčijimo baigtimi ar kad būtų kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl šios teisėjos (CPK 64-66 str.) nešališkumo. 2009 m. gegužės 15 d. nutartyje Utenos apylinkės teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-24-228/2009 ieškovas A. V. du kartus, 2008-05-19 ir 2009-01-06, reiškė nušalinimą teisėjui E. Meidui, tačiau išsprendus nušalinimo klausimą buvo nustatyta, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nekelia abejonių dėl teisėjo E. Meidaus nešališkumo ir nušalinimai teismo priimtomis nutartims buvo atmesti (b. l. 7, 9). 2008-05-23 ir 2009-01-08 teismo nutartimis nušalinimai šiam teisėjui buvo atmesti, 2009-02-23 nutartimi teisėjas E. Meidus pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, bet tai nereiškia, kad ieškovo nušalinimas jam buvo pagrįstas, kad jis sutiko su ieškovo tvirtinimais, nes to jis nenurodė. Paskui ši byla buvo perduota teisėjai V. Vitienei. Ši teisėja 2009-03-09 nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo tik pripažindama faktus, kad nagrinėjo ieškovo A. V. skundus kitose bylose. Tvirtino nesanti suinteresuota bylos baigtimi. Byla po to buvo perduota nagrinėti teisėjai I. Stacevičienei. Be to, nustatyta, kad ieškovas du kartus pareiškė nušalinimą visam Utenos rajono apylinkės teismui, bet Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas šių prašymų dėl nušalinimo netenkino (b. l. 20–21, 22). Po to, kai byla buvo perduota nagrinėti teisėjai I. Stacevičienei, ieškovas A. V. vėl pareiškė nušalinimą, tvirtindamas, kad „teisėja I. Stacevičienė šališka ir korumpuota, todėl negali nagrinėti bylos“, o 2009-03-09 pareiškime dėl Utenos teismo nušalinimo tvirtino, kad „įrodymų, kad ši teisėja sąžiningą ir nešališka, aš neturiu“, todėl ieškovo procesinį elgesį ir veiksmus teismas įvertino kaip trikdančius normalų teismo darbą ir neleidžiantį užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, taip pat tuo pažeidžiama procesinė šalies pareiga veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, su kuo kolegija sutinka (CPK 7 str.). 2009-05-15 Utenos apylinkės teismas nutartimi ieškovo prašymą dėl nušalinimo atmetė ir kartu ieškovui pagrįstai paskyrė 1000,00 Lt baudą. Teismo pirmininkė, spręsdama pareikšto nušalinimo klausimą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 69 str. 1 d.), t. y. teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, turėjo teisę už piktnaudžiavimą šia teise spręsti ir baudos skyrimo klausimą (CPK 95 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo pareiškimas panaikinti A. V. paskirtą 1000 Lt baudą, pripažįsta pagrįsta ir teisėta. A. V. teismą įtraukė į nuolatinių ir nepagrįstų, iš esmės to paties turinio, pareiškimų dėl teismo nušalinimo nagrinėjimą, tinkamai nepagrįsdamas įstatymo nustatytų nušalinimo pagrindų (aplinkybių) (CPK 64, 65, 66 str.). Pakartotiniai nepagrįsto nušalinimo pareiškimai reiškiami ir grindžiami tik subjektyvia ieškovo nuomone, kas matyti ir iš jo atskirojo skundo turinio, nes jis laiko neteisingais ne tik Utenos rajono apylinkės teismo atitinkamus minimus sprendimus, kurie yra įsiteisėję, priimtus ne jo ir jo sūnaus N. naudai, bei nuosprendį baudžiamojoje byloje, liečiantį jo sūnų N., bet ir Panevėžio apygardos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriais sūnus yra nuteistas. Tai rodo, kad ieškovas visus įtarinėja, visais nepasitiki, tik todėl, kad procesiniai sprendimai jo netenkina, nenustačius, kad jie neteisėti, ir šiomis aplinkybėmis piktnaudžiauja nurodyta procesine nušalinimo teise, pažeidžia CPK 7 straipsnio nuostatas, nustatančias pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti šaliai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku nurodyti aplinkybes, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo pareikštus ieškinio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p.,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiLaimutė SankauskaitėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas