- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2-154-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01398-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė (pirm.)
- Atsakovas
- S. Z.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- likviduojama dėl bankroto "Bendida"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui S. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Bendida“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. Z. 100 518,90 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui S. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovas gali perleisti jam priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, atliko įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant disponuoti, perleisti ar kitaip apsunkinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki įsiteisės teismo sprendimas.
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, kad prašomos priteisti sumos dydis atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelis, todėl, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų nesiėmus, ieškovei tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Teismo vertinimu, tam, kad bylos nagrinėjimo metu nepakistų esama atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto situacija, turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nesuvaržys atsakovo teisių ir teisėtų interesų bei išlaikys proceso šalių pusiausvyrą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas S. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo pajamų iš darbo teisinių santykių dydis pagrindžia, kad ieškinio suma vertintina kaip nereikšminga. Atsakovo pajamos 2018 metais viršijo 70 000 Eur, 2019 metais – 80 000 Eur, 2020 metais – 78 000 Eur. Atsakovas yra dirbantis asmuo, jo pajamos 2021 metais nebus mažesnės nei kiekvienais metais gaunamos pajamos.
7.2. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negali būti laikoma tinkama priemone būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo rizikai sumažinti, kadangi turtas negalėtų būti perleistas greitai, t. y. nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui hipoteka. Atsakovas neturėjo ir neturi planų ar ketinimų parduoti didelės vertės gyvenamojo namo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas šiuo metu yra apsunkintas hipoteka nereiškia, kad nėra rizikos, jog šis turtas bus perleistas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ankstesnių metų pajamos nėra reikšmingos vertinant apelianto galimybes sumokėti priteistą sumą tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkinamas. Ieškovės teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdo atsakovui vykdyti finansinių įsipareigojimų, todėl atitinka proporcingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas iš dalies ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2018 – 2020 metų pajamų deklaracijų kopijas.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nustatymu, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
15. Apelianto tvirtinimu, ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šį savo argumentą apeliantas grindžia tuo, kad atsakovo pajamų iš darbo teisinių santykių dydis pagrindžia, jog ieškinio suma vertintina kaip nereikšminga, be to, nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka ir negali būti perleistas greitai.
16. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.
17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje prašoma iš atsakovo, fizinio asmens, priteisti 100 518,90 Eur suma turėtų būti vertinama kaip didelė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantas pateikė 2018 – 2020 metų pajamų deklaracijas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jam pareikštos didelės ieškinio sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentas dėl atsakovo gautų pajamų nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, kad fizinio asmens gautos pajamos naudojamos tiek savo, tiek šeimos poreikiams tenkinti, be to, aplinkybė, jog atsakovo nekilnojamajam turtui taikoma hipoteka, patvirtina, kad atsakovas iš nurodytų gautų pajamų taip pat vykdo finansinius įsipareigojimus hipotekos kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas taikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir įregistruota hipoteka, netrukdo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės, kadangi nekilnojamasis turtas yra įkeistas pagal atsakovo prievoles hipotekos kreditoriui (bankui), tačiau ne užtikrinti ieškovės reikalavimo įvykdymą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė pagrįstai.
18. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.