Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Egidijaus Bieliūno, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. balandžio 2 d. metamfetamino įgijimą ir laikymą) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gegužės 4 d. heroino išsiuntimą V. Š.) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. birželio 9 d. heroino įgijimą ir laikymą) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. birželio 9 d. heroino įgijimą ir laikymą) – laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš nusikalstamos veikos gauti 90,57 Lt konfiskuoti.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti O. D. (O. D.) ir V. Š., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iki 2009 m. balandžio 2 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį su 0,025 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis – 0,002 g – kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino; šias medžiagas neteisėtai atgabeno ir laikė bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. balandžio 2 d., kol apie 14.30 val. kratos metu policijos pareigūnai minėtą medžiagą rado ir paėmė;

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2009 m. gegužės 4 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 0,039 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino – ir nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos – levomertofano; šias medžiagas neteisėtai atgabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Po to, tyrimo metu nenustatytu laiku, paslėpęs narkotines medžiagas atviruke, pagal išankstinį susitarimą su Alytaus pataisos namuose atliekančiu laisvės atėmimo bausmę V. Š. iki 2009 m. gegužės 4 d. atviruką su jame paslėptomis minėtomis narkotinėmis medžiagomis išsiuntė šiam į Alytaus pataisos namus, taip platino narkotines medžiagas V. Š.;

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iki 2009 m. balandžio 9 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 300 Lt įgijo vieną polietileninį paketą su 4,796 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,265 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė su savimi iki 2009 m. birželio 9 d., 13.45 val., kol minėtą medžiagą, atliekant asmens kratą Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, rado ir paėmė policijos pareigūnai;

2009 m. birželio 9 d., apie 9.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, iš nenustatyto asmens prie Klaipėdos miesto priklausomybės ligų centro, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 46, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 40 Lt įgijo keturis popierinius lankstinukus su 0,110 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,033 g narkotinės medžiagos – heroino; šią medžiagą laikė su savimi, kol tą pačią dieną prie Klaipėdos miesto priklausomybės ligų centro, pamatęs policijos pareigūnus, minėtus keturis popierinius lankstinukus su narkotine medžiaga išmetė ant šaligatvio, kur 13.30 val. įvykio vietos apžiūros metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų ir įrodymų vertinimo nenagrinėtini, nes tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl narkotinių medžiagų (heroino ir levomertofano) įgijimo, laikymo, gabenimo ir siuntimo į Alytaus pataisos namuose atliekančiam laisvės atėmimo bausmę V. Š. A. L. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina kasatorius, visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino tinkamai, savo sprendime išdėstė motyvuotas išvadas tiek dėl nustatytų įvykio aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė teisingai ir pagrįstai A. L. pripažino kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Teismai motyvuotai, kaip prieštaraujančius bylos duomenims, atmetė nuteistojo argumentus, kad jis V. Š. nesiuntė atviruke paslėptų 0, 039 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino ir nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos – levomertofano. Remiantis liudytojo S. O. (policijos pareigūno) parodymais ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu neabejotinai nustatyta, kad A. L. 2009 m. balandžio 22 d. ir 27 d. bei 2009 m. gegužės 6 d. pokalbių su V. Š. metu derino narkotinių medžiagų perdavimo jam į Alytaus pataisos namus veiksmus, tarėsi dėl jų saugaus perdavimo būdo. Patikrinus V. Š. atsiųstą atvirutę, joje rasta biri rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo narkotinių medžiagų. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, nepagrįstas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nei nuteistasis A. L., nei jo gynėjas neprašė atlikti papildomo įrodymų tyrimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 ,.Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė, nes jokių naujų, neištirtų aplinkybių proceso dalyviai nenurodė, o teismas esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų nenustatė.

Prokuroro nuomone, A. L. argumentai, kad byloje neįrodyta, jog jis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nepagrįsti. Tai, kad A. L. įgijo, laikė ir gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, patvirtina nustatytos bylos aplinkybės: kratos metu kasatoriaus gyvenamojoje vietoje, jo asmens kratos metu bei 2009 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros metu rastos trijų skirtingų rūšių kvaišalų, tarp kurių pakankamai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, medžiagos supakuotos į atskirus popierinius ir polietileninius paketus, be to, jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti du metaliniai samteliai ir elektroninės svarstyklės su heroino ir metamfetamino pėdsakais, 149 vnt. nedidelių permatomų polietileninių užspaudžiamų maišelių, sukarpyti baltos spalvos popieriaus lapeliai apsukti geltonos spalvos lipnia juosta, permatomas polietileninis maišelis su psichotropinės medžiagos pėdsakais, medžiaginėje rankinėje rasti nauji užspaudžiami polietileniniai maišeliai, metalinis samtelis su narkotinės medžiagos – heroino, aguonų ir jų dalių koncentrato bei psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakais.

Apeliacinės instancijos teismas visus nuteistojo apeliacinio skundo esminius argumentus išnagrinėjo, nuosprendyje dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl kasatoriaus tvirtinimai, kad šios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos duomenis, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20, 305 straipsnių ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, teigdamas, jog teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį turi pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šie įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nuosprendyje išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įrodymų vertinimas, nuosprendžio pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, visus apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra pakartoti kasaciniame skunde, išnagrinėjo ir priimtoje nutartyje išsamiai bei motyvuotai atsakė. Nuteistojo gynybos versija, kad jis V. Š. narkotinių medžiagų nesiuntė, kad narkotines medžiagas įsigydavo ir laikydavo savo reikmėms, t. y. neturėdamas tikslo jų platinti, teismų sprendimuose motyvuotai atmesta. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. L. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.