- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 1S-68-315/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Advokatai
- Arvydas Ražauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. atstovo advokato Arvydo Ražausko (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
V. M. paskirtos 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudos sumokėjimas išdėstytas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 16 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 48,25 (keturiasdešimt aštuonių eurų 25 euro centų) baudos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 1 d., apie 08.30 val., važiuodamas Drujos gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (konstatuotas 1,95 promilių girtumas), tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. advokatas A.Ražauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir paskirti V. M. ne didesnę nei 100 Eur dydžio baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, o netenkinus šio prašymo – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šią teisę atimant ne ilgesniam kaip 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui arba administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai konstatavo, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. M. už padarytą pažeidimą galėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda. Pažymi, kad teismas pripažino pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs teisės pažeidimą, dėl to gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog V. M. gauna tik 291,87 Eur darbo užmokestį, o teismas paskyrė jam baudą 589 Eur, t.y. neatsižvelgęs į jo turtinę padėtį. Be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad per 32 metus V. M. vairavimo, jis nebuvo padaręs teisės pažeidimų, alkoholiu nepiktnaudžiauja, kas jį charakterizuoja išskirtinai teigiamai. Anot apelianto, teismo nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atkreipia dėmesį į tai, jog teisė vairuoti automobilį jam yra būtina, kadangi juo vyksta į darbą, neturėdamas galimybės važiuoti visuomeniniu transportu. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų tolygu darbo praradimui, kadangi dirba apsaugos darbuotoju ir jo darbas prasideda anksti ryte, kai visuomeninis transportas dar nevažiuoja.
Apeliantas pažymi, kad V. M. ne piktybiškai vartojo alkoholį prieš sėdant už automobilio vairo, o jį vartojo iš vakaro bei neįvertino, kad tai gali turėti įtakos jo neblaivumui rytą, nes jautėsi blaivus. Nurodo, kad net minimalios nuobaudos paskyrimas V. M. yra neadekvatus, todėl teismo nutarimas šioje dalyje keistinas ir skirtina švelnesnė nuobauda.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
V. M. atstovo advokato A.Ražausko apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas, neginčydamas jo atstovaujamojo V. M. veiksmų teisinio kvalifikavimo, kelia jam paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. V. M. paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šio administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių.
Pagal ATPK 30 str. 1 d. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 30² str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Nors apylinkės teismas V. M. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, apeliantas nurodo, kad V. M. atžvilgiu taikytinos ATPK 30 ¹ str. nuostatos bei nuobauda švelnintina. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, išskirtinių aplinkybių nėra nustatyta.
Nors V. M. praeityje nebaustas už teisės pažeidimus, jis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nubaustojo padarytas teisės pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pažeidėjas, vartojęs alkoholį tik iš vakaro, nesitikėjo tokių pasekmių bei kitos aplinkybės, nesudaro pagrindo mažinti paskirtos administracinės nuobaudos ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Be to, V. M. paskirtos 579 Eur baudos sumokėjimas išdėstytas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 16 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 48,25 (keturiasdešimt aštuonių eurų 25 euro centų) baudos, todėl teigti, kad paskirta bauda neadekvati jo pajamoms, taip pat nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti V. M. atstovo advokato Arvydo Ražausko apeliacinio skundo.
Nutartis neskundžiama.