Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui Vytautui Zeliankai, advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių̨ inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) Eur pinigines lėšas, saugomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu ir perduoti jas valstybės nuosavybėn.

2023-09-05, 2023-11-09 teismo posėdžių metu suinteresuoto asmens atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad yra dvi lėšų grupės. Pirmoji iš jų (duomenys neskelbtini) Eur buvo įmonės sąskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)”. Lėšos buvo banko sąskaitoje, įmonės nuosavos lėšos, gautos formuojant įstatinį kapitalą, kuris apmokėtas. (duomenys neskelbtini) m. įmonė reorganizuota (visiškai apmokėtas įstatinis kapitalas), notaras įsitikino, kad apmokėta (iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos). (duomenys neskelbtini) turėjo apmokėti dvi sąskaitas: 1) „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą-faktūrą (tokių sąskaitų įmonė yra apmokėjusi bent 10, vienintelis ginčas iškilo tik dėl vieno mokėjimo). Šie pinigai nebuvo gauti iš „(duomenys neskelbtini)”, kas nurodyta prokuratūros nutarime. Pinigai visada buvo ginčo sąskaitoje, ginčo dėl įstatinio kapitalo nebuvo. Reorganizavimo faktas patvirtina, kad įstatinis kapitalas apmokėtas; 2) įmonė nuomavosi patalpas (duomenys neskelbtini), norėjo atsiskaityti su tarpininku. Apmokėjo sąskaitą kitu pavedimu. Antroji lėšų grupė – (duomenys neskelbtini) įmonė sudarė sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo su (duomenys neskelbtini), kuris pervedė (duomenys neskelbtini) Eur. Vyko ginčas. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pripažino, kad šios lėšos gautos sandorio pagrindu, kuriam taikoma teisėtumo prezumpcija. Prokuratūros nutarime išsamiai pasisakoma neteisėtumo klausimu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nevykdė veiklos. Bet iš nutarimo matyti, kad įmonė vykdė ir vykdo veiklą, mokėjo mokėjimus, turėjo darbuotojų, kreipėsi į Lietuvos banką dėl elektroninių paslaugų vykdymo, teikė metines ataskaitas, tvarkė buhalterijos apskaitą. Visos lėšos apskaitytos. Ir šiuo metu įmonė vykdo realią veiklą. Dėl (duomenys neskelbtini) veiklos prokuroras kreipėsi į (duomenys neskelbtini), gavo atsakymą, kad Bendrovių registras nekaupia duomenų. Prokuratūra kreipėsi ne į tą asmenį, o gavusi atsakymą, kad nekaupia tokių duomenų, preziumavo, kad įmonė fiktyvi. Muitinės tarnybos raštas patvirtina, kad yra mokesčių rezidentas, nuomavosi biurą (duomenys neskelbtini). Prokuratūros nutarime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) Eur gauta iš (duomenys neskelbtini) – šio teiginio nepaaiškina ir nepagrindžia. Pinigai nebuvo gaunami, o siunčiami. Nebuvo tyrimo objektas, iš kur gauti pinigai. Dėl (duomenys neskelbtini) Eur sumos ginčas su (duomenys neskelbtini) neužbaigtas. (duomenys neskelbtini) naujo ieškinio nepateikė. Vilniaus apygardos teismas byloje (duomenys neskelbtini) pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) Eur nepatenka į lėšas, kurios gali būti pervestos kaip bešeimininkės, nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas. Dėl sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausė įmonių grupei. Įmonės veikė kartu ir tas pačias paslaugas perka – biuras, darbuotojai (duomenys neskelbtini), kurie teikė paslaugas Lietuvos įmonei. Mokėjimų buvo atliktas ne vienas. Dėl (duomenys neskelbtini) Eur ikiteisminio tyrimo nebuvo, tik areštas. Akcininkai, direktorius nebuvo tyrimo subjektai, neapklausti kaip specialieji liudytojai. (duomenys neskelbtini) nutarimo neskundė, nes manė, kad atgaus lėšas iš VMI. Pagal BPK, nebūdama proceso dalyve, negalėjo skųsti. Pačiame nutarime pateikta neatitinkančios tikrovės aplinkybės, kad įmonė nevykdė veiklos (buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie buvo apklausti; įmonė kreipėsi į Lietuvos banką gauti licenciją; teikė deklaracijas, mokėjo mokesčius). Prašo nustatyti, kad suinteresuotas asmuo yra teisėtas lėšų valdytojas.

2023-09-05, 2023-11-09 teismo posėdžių metu suinteresuoto asmens atstovas advokatas nurodė, kad pareiškėja turi įrodyti, kad lėšos bešeimininkės. Norint pripažinti bešeimininkiu turtu, atsižvelgiama į CK 4.57 straipsnio 2 dalį. Taikytina valdymo teisėtumo ir sąžiningumo prezumpcija. Pareiškėjos pareiga įrodyti valdymo neteisėtumą ir nesąžiningumą. Jei sąskaitoje yra pinigai, jie to asmens, kol neįrodoma priešingai. VMI nekalba apie valdymo neteisėtumą. Nereikšminga, kas buvo iki patekimo į sąskaitą. Valdymo faktas yra, nėra neteisėtumo įrodymų. Yra įrodymai, kad įmonės vykdo veiklą, nėra fiktyvios. Nusikalstamos veiklos nėra. Bešeimininkis turtas gali būti ne tik, kai nėra savininko, bet ir kai nėra valdytojo. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė įgyjama, kai valdoma teisėtai. LRV nutarime Nr. 634 bešeimininkis turtas tapatinamas su savininko nebuvimu. Ginčas dėl valdymo nėra išspręstas. Suinteresuotas asmuo sako, kad buvo valdytojas iki lėšų paėmimo. Nesąžiningą ir neteisėtą valdymą privalo įrodyto VMI. Nėra įrodymų, kad kitas asmuo turi daugiau teisių už valdytoją. VMI to neturi. Reikalavimas buvo tik dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Jei teismas pasisakė plačiau, neturi prejudicinės galios. Tai, kad valstybė laikinai apribojo teises, kol vyko tyrimas, nekeičia valdytojo. Nuosavybės teisė ateina iš valdymo po tam tikro laiko. Turto pripažinimas bešeimininkiu yra išimtinis, kai nėra savininko, valdytojo.

Pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti 2023-11-09 teismo posėdyje pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – ir FNTT), siekdama nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, esančioje banke AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) buvusių (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų teisėtumą, (duomenys neskelbtini) pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotos (duomenys neskelbtini) Eur bei (duomenys neskelbtini) Eur (iš viso (duomenys neskelbtini) Eur) sumos, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, atidarytoje (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vyko juridinių asmenų reorganizavimas, kuriam (duomenys neskelbtini) pasibaigus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovė priklauso įmonių grupei (duomenys neskelbtini)) buvo prijungta prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)), kuri perėmė visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į užsienio valstybių teisėsaugos institucijas, apklausti liudytojai, aktualiu laikotarpiu dirbę ar kitaip susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauti ir patikrinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susiję dokumentai, banko sąskaitų išrašai, atlikti kiti būtini tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas yra piniginių lėšų, į kurias apribotos nuosavybės teisės, savininkai. Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, taip pat nutarimu buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Nutarime pažymėta, jog sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje apribotų (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų klausimą, šio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų tikrosios kilmės, o tai reiškia, jog šių lėšų tikrieji savininkai yra nežinomi. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, jog daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurių savininkai nenustatyti, pereina valstybės nuosavybėn, prokuratūra nutarė, kad tikslinga inicijuoti minėtų piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. (duomenys neskelbtini) prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimas buvo patikslintas, nustatant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėja paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, pakeičiant (duomenys neskelbtini) nutarimo rezoliucinę dalį: pranešant VMI inicijuoti piniginių lėšų – (duomenys neskelbtini) Eur, saugomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, įpareigojant „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur, pervesti į VMI nurodytą depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarimo, kuriuo buvo nurodyta pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, neskundė. Bankas (duomenys neskelbtini), vykdydamas Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimą (patikslintą (duomenys neskelbtini) nutarimu), pervedė į VMI depozitinę sąskaitą ginčo (duomenys neskelbtini) Eur. VMI apskaitė (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) banko pervestus (duomenys neskelbtini) Eur ir laiko juos depozitinėje sąskaitoje.

Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (skundo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutarta pakeisti Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimo (atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) nutarimu padarytus pakeitimus) rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstyti taip „Įpareigoti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – (duomenys neskelbtini) Eur, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB (duomenys neskelbtini) banke, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.

Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus AVMI ir VMI sprendimų nepatenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) prašymo grąžinti, jos nuomone, banko neteisėtai pervestas lėšas ir dėl lėšų savininko nustatymo procedūros inicijavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė Bendrovės skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad VMI turėjo pagrindą gautus pinigus ((duomenys neskelbtini) Eur) apskaityti kaip bešeimininkį turtą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) Eur pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn. VMI, kreipdamasi į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, prašymą grindė tuo, kad piniginės lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jis nežinomas. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškimu, teigė, kad jis yra ginčo lėšų teisėtas valdytojas.

Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). CK 4.57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės institucijų arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitų pareiškimo padavimo terminų. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.85 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, paskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kuriose išdėstyta valstybei perduotino turto apskaitos ir daikto pripažinimo bešeimininkiu iniciavimo tvarka. Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkių procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuratūros (duomenys neskelbtini) Nutarimu nutrauktas FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas) ir BK 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas). Šiame nutarime pažymėta, jog sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje apribotų (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų klausimą, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų tikrosios kilmės, o tai reiškia, jog šių lėšų tikrieji savininkai yra nežinomi. Remiantis BPK 94 straipsniu, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, turi būti išspręstas esančių byloje daiktų (piniginių lėšų) klausimas. Nepriklausomai nuo to, ar šios piniginės lėšos turi reikšmės nusikalstamai veikai, ar ne, dėl jų turi būti taikomos priemonės, numatytos BPK 94 straipsnyje. Šiuo atveju, nutraukus ikiteisminį tyrimą, taikytas BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame numatyta, jog daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurių savininkai nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Nutarime taip pat nurodyta, kad dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Vykdant šį prokuratūros (duomenys neskelbtini) Nutarimą (patikslintą (duomenys neskelbtini) Nutarimu) VMI buvo pervestos piniginės lėšos, mokėjimo paskirtis nurodyta: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. VMI yra užpildžiusi (duomenys neskelbtini) turto perdavimo-priėmimo aktą, vadovaudamasi Taisyklėmis bei prokuratūros (duomenys neskelbtini) Nutarimu, priimdama iš FNTT turtą, kuris neturi savininko – (duomenys neskelbtini) Eur. Nurodytos lėšos yra įtrauktos į VMI apskaitą kaip vienas turtinis vienetas. Nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, prieš kreipdamasi į teismą dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkėmis ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, teismas juos vertina pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinę byloje esančių įrodymų dalį, leidžiančią teismui pasiekti įrodinėjimo tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų visumos tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus ikiteisminiame tyrime nustatytus faktus civiliniam ginčui išspręsti.

Pažymėtina, kad ginčo piniginių lėšų kilmės ir priklausomumo klausimas buvo spręstas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet kitose civilinėse bylose (CPK 179 straipsnio 3 dalis) – ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu, pareikštu atsakovei VMI, prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) Eur sumą, esančią pas atsakovę VMI depozitinėje sąskaitoje, ir įpareigoti VMI grąžinti (duomenys neskelbtini) Eur ieškovei. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinio dalį dėl ieškovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų, esančių pas atsakovę VMI depozitinėje sąskaitoje, ir įpareigojimo jas grąžinti, atmetė, o bylą dėl ieškovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) Eur ir VMI įpareigojimo juos grąžinti sustabdė ir išskyrė į kitą bylą. Dėl nuosavybės į (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų sumą pripažinimo ir VMI įpareigojimo grąžinti šią sumą ieškovei, Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog vien piniginių lėšų išskirtinai ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvimas nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad jos nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti įrodytu, jog (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų suma, ieškovės gauta didinant bendrovės įstatinį kapitalą, gali būti pripažinta ieškovės nuosavybe. Teismas konstatavo, kad valstybei perduoto saugoti ginčo turto ((duomenys neskelbtini) Eur) kilmė nenustatyta, šio turto savininku pripažinti ieškovę nėra pagrindo, o ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo (duomenys neskelbtini) Eur pinigines lėšas laikė nepagrįstu, todėl atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos nagrinėjimo metu nepagrindė turimų lėšų kilmės – ieškovė įrodinėjo (duomenys neskelbtini) siektų atlikti (duomenys neskelbtini) Eur sumos pavedimų, kurie buvo sustabdyti, teisėtumo pagrindą, tačiau nepagrindė minėtų lėšų atsiradimo ieškovės banko sąskaitoje kilmės.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) Eur pripažinimo jos nuosavybe ir įpareigojimo VMI grąžinti šią sumą ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė savo nuosavybės teisės į VMI depozitinėje sąskaitoje saugomas pinigines lėšas.

Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo piniginės lėšos nuosavybės teise suinteresuotam asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)) nepriklauso.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus).

Nagrinėjamojoje byloje suinteresuotas asmuo nesutikimą su pareiškimu dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu grindžia tuo, jog, suinteresuoto asmens teigimu, nors nebuvo pripažinta jos nuosavybės teisė į pinigines lėšas, ji yra teisėta piniginių lėšų valdytoja.

Pažymėtina, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėtas valdymas yra viena iš sąlygų nuosavybės teisei į daiktą įgyti įgyjamąja senatimi, kai asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai).

Sprendžiant dėl valdymo teisėtumo, kaip ir dėl nuosavybės teisės, svarbu, kokiu pagrindu lėšos įgytos. Nagrinėjamu atveju teismai, nagrinėję ginčus dėl nuosavybės teisės į ginčo pinigines lėšas, sprendė, kokiu pagrindu ginčo lėšos, kurias buvo prašoma pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe, buvo pervestos į jos banko sąskaitą ar buvo jos sąskaitoje, detaliai analizavo argumentus dėl lėšų kilmės ir įgijimo pagrindo.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime ir proceso metu nesutikimą su VMI pareiškimu motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Eur lėšos buvo gautos iš neva fiktyvios, realios veiklos nevykdančios (duomenys neskelbtini) registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini); nepagrįstai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) yra fiktyvios įmonės; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Eur lėšomis ilgą laiką disponavo savo banko sąskaitoje kaip apmokėto įstatinio kapitalo lėšomis ir siekė atlikti pavedimą pagal sutartį ir išrašytas sąskaitas, kurios yra įtrauktos į įmonės apskaitą; dėl (duomenys neskelbtini) Eur valdymo teisėtumo teigė, jog lėšos į jos sąskaitą buvo pervestos sutarties pagrindu, o vėliau nurašytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą taikius baudą; suinteresuoto asmens vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisėta lėšų valdytoja iki buvo pradėti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmai, o valdymui yra taikoma sąžiningumo ir teisėtumo prezumpcija, įtvirtinta CK 4.26 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant ieškinius dėl (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur lėšų pripažinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo areštuotos (duomenys neskelbtini) Eur bei (duomenys neskelbtini) Eur (iš viso (duomenys neskelbtini) Eur) sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esanti (duomenys neskelbtini) Eur suma buvo gauta nusikalstamu būdu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nenustačius tikrojo piniginių lėšų savininko, VMI buvo įpareigota inicijuoti areštuotų piniginių lėšų ((duomenys neskelbtini) Eur sumos) pripažinimą bešeimininkiu turtu, pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančią (duomenys neskelbtini) Eur sumą į VMI depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės (b. l. 33), nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išregistruota iš juridinių asmenų registro (b. l. 31), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reorganizuojama (b. l. 34). Kaip matyti iš Nutarimo, aiškinantis piniginių lėšų kilmę, surasti ir apklausti UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečio P. D. M. G. nepavyko, ikiteisminio tyrimo metu įmonę atstovavę advokatai taip pat negalėjo pateikti jokių duomenų, galinčių padėti susisiekti su (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34). Nagrinėjamu atveju, vertinant suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą (šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašus, Sodros duomenis apie darbuotojus, balansus, pelno nuostolių ataskaitas), jog (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos į įmonės apskaitą, svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašant pateikti įmonės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai pateikti nebuvo (b. l. 20); teismui leidus atlikti poėmį, apskaitos dokumentai taip pat pateikti nebuvo, todėl, atlikus kratą, buvo paimtas vienas segtuvas. Kadangi tarp dokumentų nebuvo buhalterinės apskaitos registrų ir įrašus juose patvirtinančių dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į įmonės apskaitą įtraukė visas vykdytas ūkines finansines operacijas (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens civilinėje byloje pateikti dokumentai vertintini kritiškai, juolab kad minėti duomenys nebuvo pateikti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant dėl piniginių lėšų pripažinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe Vilniaus apygardos teisme. Aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) veiklos buvo vertinamos ir nustatinėjamos ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, t. y. viešą ataskaitą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, skelbiamą (duomenys neskelbtini), kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė patvirtinti aplinkybę, kad ji yra įmonė, vykdanti realią veiklą, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys tik iš dalies ir tik nuo (duomenys neskelbtini) iliustruoja jos veiklą. Teismas pažymėjo, kad įmonės finansų rodikliai atskleisti tik už (duomenys neskelbtini) m., o nagrinėjamam ginčui aktualūs duomenys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdomos veiklos (piniginių lėšų judėjimo) už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) (imtinai), tačiau tokių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. balansus, sudarytus (duomenys neskelbtini). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, suinteresuoto asmens į bylą pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą neatspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki reorganizavimo vykdytos veiklos ginčui aktualiu laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo piniginių lėšų valdymo teisėtumą iš esmės grindė valdymo teisėtumo prezumpcija. Minėta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, vien piniginių lėšų suinteresuoto asmens vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvimas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jos teisėtai valdomos suinteresuoto asmens. Kilusio ginčo dėl lėšų valdymo išsprendimui kaip ir sprendžiant dėl nuosavybės teisės svarbu nustatyti, kokiu pagrindu ginčo lėšos, kurias prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu, buvo pervestos į suinteresuoto asmens banko sąskaitą ir kokia lėšų kilmė. Nustatyta, kad šios aplinkybės buvo vertinamos civilinėse bylose sprendžiant dėl lėšų nuosavybės teisės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įvertinus pateiktus įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismų konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu nepagrindė jo sąskaitoje buvusių lėšų kilmės (CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad nors ieškinys civilinėje byloje buvo reiškiamas dėl piniginių lėšų pripažinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį grindė aplinkybėmis, jog ji buvo teisėta lėšų savininkė ir valdytoja. Šias aplinkybes Vilniaus apygardos teismas vertino ir sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko su ieškovės argumentais, kad (duomenys neskelbtini) Eur piniginės lėšos priklauso ieškovei nuosavybės teise ar jos teisėtai valdomos (b. l. 45).

Suinteresuotas asmuo ginčija VMI veiksmus, kad ji kreipėsi dėl visos sumos pripažinimo bešeimininkiu turtu. Teismas, nesutikdamas su šiais argumentais, pažymi, kad VMI lėšos buvo pervestos vadovaujantis teisės aktais, pagal VMI paskirtas atlikti funkcijas, nutarimo pagrindu. Spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir jį ginčyti turėjo suinteresuotas asmuo. VMI tik pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, VMI neatlieka veiksmų, vertinant piniginių lėšų kilmę ar priklausomybę.

Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Įvertinus pareiškėjos, suinteresuoto asmens pateiktus argumentus, įrodymus, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens pateikti duomenys nepaneigia pareiškime nurodytų aplinkybių, kad ginčo piniginės lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jis nežinomas. Suinteresuotas asmuo nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę ar valdymo teisę į pinigines lėšas, dėl kurių pripažinimo bešeimininkiu turtu kreipėsi VMI (CPK 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl piniginių lėšų – (duomenys neskelbtini) Eur sumos pripažinimo bešeimininkiu turtu teismui pateiktas 2023 m. balandžio 25 d., t. y. suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja minėtas pinigines lėšas įsitraukė į savo apskaitą, taigi pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, pareiškėja VMI yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti (CPK 534 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų, kurias pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti jį valstybės nuosavybėn, savininkas nežinomas, šis turtas neturi sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, dėl to jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai). Kadangi turtas yra apskaitytas (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškimas paduotas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią minėtas turtas įtrauktas į apskaitą nustatyta tvarka, pripažintina, kad pareiškėja atliko visas reikalingas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Taisykles, todėl laikytina, kad yra visi pagrindai pripažinti nurodytas (duomenys neskelbtini) Eur lėšas bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185, 536, 537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 ir 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigines lėšas – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)), saugomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti jas valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.