Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-50/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-17
Bylos Nr.
1S-77-50/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Juozapas Surblys
Nukentėjusysis
V. Z.
Advokatai
Marius Navickas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-77-50/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.1.; 2.2.3.2.1.; 2.12.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui,nukentėjusiosios atstovui advokatui Mariui Navickui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Sadauskaitės 2010 m. vasario 11 d. nutarties, kuria patenkintas nukentėjusiosios V. Z. skundas ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros I-ojo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-11-03 ir 2009-11-24 nutarimai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2009-05-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 304-00286-09 pagal V. Z. , a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros I-ojo skyriaus prokuroras R. Jasevičius 2009-11-03 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00286-09 įtariamajam V. S. dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir seksualinio prievartavimo.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas 2009-11-24 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė patenkinti nukentėjusiosios V. Z. skundą ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti patikimi ir neginčijami duomenys dėl smurto pavartojimo prieš nukentėjusiąją. Todėl, esant pagrįstoms abejonėms dėl įtariamajam inkriminuojamų veikų, ikiteisminis tyrimas dėl žaginimo ir seksualinio prievartavimo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja A. Sadauskaitė 2010-02-11 nutartimi nukentėjusiosios skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-03 bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-11-24 nutarimus. Ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, jog iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00286-09 medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nebuvo tinkamai įvertinti. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji žaginama ir prievartaujama nešaukė, bijodama būti sumušta, kad įtariamasis V. S. pavartos fizinį smurtą. Mano, jog V. Z. nesutikimas lytiškai santykiauti su V. S. buvo išreikštas aiškiais veiksmais, t. y. prašymu paleisti, stengiantis nuo jo pabėgti, bandymu įsikabinti į stulpą, tai įtariamasis turėjo aiškiai suvokti. Pažymi, jog siekdama palaužti nukentėjusiosios valią įtariamasis grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, o, atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, grasinimas buvo realus, todėl nukentėjusioji turėjo pagrindą išsigąsti ir bijoti fizinio smurto. Ikiteisminio tyrimo teisėjos nuomone, prokuratūros nutarimuose neatsižvelgiama į nukentėjusiosios elgesį po šio įvykio: grįžusi namo verkdama mamai papasakojo visas aplinkybes, nedelsdama kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl išžaginimo. Be to, nurodo, jog byloje nėra jokių V. Z. charakterizuojančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji pati galėjo sutikti su nepažįstamu asmeniu gatvėje lytiškai santykiauti. Pažymi, jog prokuroras nepagrįstai nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“, kuriame nurodyta, kad teismo nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau šiuo atveju prokuroras jokio nuosprendžio nepriima ir jokių įrodymų nevertina ir negali vertinti, kadangi tai daryti gali tik teismas. Todėl, ikiteisminio tyrimo teisėjos nuomone, tyrimas dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo aplinkybių atliktas neišsamiai, nutarimuose nepagrįstai remiamasi tik įtariamojo parodymais, o nukentėjusiosios parodymai nemotyvuotai atmesti. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-03 ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-11-24 nutarimai panaikinti.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skunde nurodo, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutarime atsisakyti patenkinti V. Z. skundą konstatuojama, kad nebuvo surinkta pakankamai įtariamojo kaltę pagrindžiančių duomenų. Pažymi, jog apie V. S. grasinimą pavartoti smurtą bei aiškiai išreikštus V. Z. pasipriešinimo veiksmus galima spręsti tik iš jos pačios parodymų, o kiti duomenys, kurie patvirtintų šiuos nukentėjusiosios parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad dėl iš esmės skirtingų V. S. ir V. Z. parodymų dėl grasinimo pavartoti fizinį smurtą ir nesutikimo lytiškai santykiauti ikiteisminio tyrimo metu kilo pagrįstų abejonių, ar toks grasinimas buvo ir ar tikrai V. Z. prašė V. S. ją paleisti, nenorėjo kartu su juo eiti, stengėsi nuo jo pabėgti ir kitaip priešinosi. Abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, vadovaujantis baudžiamojo proceso teisės teorija ir teismų praktika, buvo aiškintos įtariamojo V. S. naudai. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. Z. , V. Z. motina, parodė, kad į namus grįžusi V. Z. iš pradžių pasakė, kad buvo apiplėšta, o tik vėliau, A. Z. ėmus klausinėti apie plėšimo aplinkybes, V. Z. nurodė buvusi išžaginta. Be to, į policiją V. Z. kreipėsi tik mamos įkalbėta. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nuomone, A. Z. įvykio tiesiogiai nematė, todėl jos parodymai ir V. Z. kreipimasis į teisėsaugos institucijas negali būti vertinami kaip itin patikimi duomenys, pagrindžiantys, kad V. S. grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir ją išžagino bei seksualiai prievartavo. Teigiama, kad priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutarimą atsisakyti patenkinti V. Z. skundą buvo remiamasi tiek V. Z. , tiek V. S. parodymais, tačiau dėl parodymų turinio skirtumo bei ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus kitų patikimų ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų V. Z. parodymus, kilo pagrįsta abejonė dėl to, kad V. S. išžagino ir seksualiai prievartavo V. Z. . Todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir atmesti nukentėjusiosios V. Z. skundą.

Motyvuojamoji dalis

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas atmestinas, naikinti Apylinkės teismo teisėjos nutarties teisinių pagrindų nėra.

Ikiteisminis tyrimas konkrečiam asmeniui nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. nuostatomis, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tai rodo, jog prokuroras, įvertinęs į bylą surinktus duomenis, įvertino, jog įtariamasis nepadarė nusikalstamos veikos ir nėra pagrindo bylą perduoti į teismą, kad būtų sprendžiamas asmens (įtariamojo) kaltės klausimas. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostata apie duomenų pakankamumą, kad byla būtų nagrinėjama teisme, yra abejotina, nes iš tikrųjų yra sudėtinga apibrėžti išvadas apie įstatyme pavadintą įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Savaime suprantama, kad ikiteisminio tyrimo metu nesprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas (nors, kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatyme minima įtariamojo kaltė), todėl tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas turi nuspręsti tik dėl duomenų pakankamumo, kad ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas ir, bylą perdavus teismui, būtų sprendžiamas asmens kaltės klausimas.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios skundą ir priimdamas nutartį panaikinti prokurorų nutarimus, išsamiai išdėstė argumentus, dėl ko bylos tyrimas turėtų būti tęsiamas, surašomas kaltinamasis aktas ir byla būtų perduota teismui. Toks Apylinkės teismo sprendimas vis dėlto yra grindžiamas visuma duomenų, kurie leidžia manyti, kad įtariamas asmuo padarė nusikalstamas veikas. Dar kartą pastebėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą panaikinti prokurorų nutarimus, nesprendė asmens kaltės klausimo, tačiau į bylą surinktų duomenų gausa, nustatytų įtariamojo veiksmų turinys rodo, jog pagrįstai buvo įtarta, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Svarbią reikmę turėjo nukentėjusiosios parodymų turinio vertinimas, tai pakankamai akivaizdžiai atspindėta teismo nutartyje. Pagrįstai teismas atmetė ir prokuroro nutartyje minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškintą koncepciją dėl surinktų duomenų vertinimo siekiant apsaugoti kaltinamo (įtariamo) asmens teises, nes, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nesprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, nors baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos lyg ir verčia tai prokurorą daryti. Vis dėlto esminę reikšmę turi lemti baudžiamojo proceso paskirties principai, kad atskleidžiant nusikalstamas veikas ir pritaikant įstatymą, būtų ginamos visų žmonių ir piliečių teisės ir laisvės, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nukentėjusiosios, kaip žmogaus ir piliečio, teisės taip pat turi būti ginamos ir saugomos. Todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų, kurie akivaizdžiai liudija, jog įtariamas asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, teisingumo vykdymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teisiamajame posėdyje. Teisiamojo posėdžio procesas nepažeistų įtariamo asmens teisių, nes asmuo yra nekaltas, kol nepaskelbiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Pažymėtina ir tai, kad išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra subtilesnio pobūdžio nusikaltimai, todėl ir duomenų apie šių nusikaltimų padarymą ar nepadarymą vertinimas reikalauja didesnės psichologinės analizės. Atmesti nukentėjusiosios skundą Apylinkės teismas būtų galėjęs, jei duomenys apie galimai padarytus nusikaltimus būtų akivaizdžiai išgalvoti, jei jie neturėtų realaus pagrįstumo. Tačiau, priešingai, į bylą surinkti duomenys rodo, jog nusikalstamos veikos realiai galėjo būti padarytos, tai patvirtina nurodomų veikų objektyvieji požymiai, kurių pagrindą sudaro objektyvią tikrovę atitinkantys reiškiniai.

Esant nurodytiems argumentams, naikinti Apylinkės teismo nutartį nei pagrindų, nei priežasčių nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis toliau neskundžiama.

Teisėjas Juozapas Surblys