Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, atsakovės atstovams direktorės pavaduotojai medicinai J. S., teisininkui P. V., tretiesiems asmenims gydytojui chirurgui V. G., gydytojai D. D., trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui D. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“, gydytojas chirurgas V. G. ir gydytoja D. D., dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pacientei 2011 m. liepą diagnozuota pirmą kartą (medicininiai duomenys neskelbtini). Nuo 2013-10-07 pacientės būklė pradėjo blogėti, progresavo bendras silpnumas. 2013-10-27, apie 19.40 val., GMP mašina pacientė buvo atvežta į atsakovės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių su diagnoze (duomenys neskelbtini). Pirmas pacientę apžiūrėjo gydytojas chirurgas V. G.. Išvada buvo – (duomenys neskelbtini) ir pacientė toliau gydyti nusiųsta Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus budinčiai gydytojai (gydytojai – terapeutei) D. D.. Pacientei buvo taikyta ambulatorinė paslauga, taikyta infuzoterapija, sulaukus kraujo, šlapimo tyrimo atsakymo, buvo įvertinti pakitimai ir pacientė skubiai nusiųsta į trečio lygio stacionarą. Artimieji pacientę iš atsakovės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus 22.00 val. pasiėmė. Į VUL SK pacientę vežė ieškovės draugė (kaimynė) D. M., iš gyvenamosios vietos išvyko 2015-10-28 apie 00.30 val.. Ties Panevėžiu pacienetės sveikatos būklė pablogėjo (pasidarė silpna, labai skaudėjo pilvą), buvo iškvietsas GMP automobilis. VšĮ Panevėžio m. greitosios pagalbos stotyje 2013-10-28 2.28 val. užregistruotas iškvietimas. Pacientė buvo paimta iš gatvės (nuo „Babilono“) ir atvežta į Panevėžio ligoninę, 2013-10-28 2.55 val. atvyko į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. 2013-10-28 8.30 val. reanimobiliu transportuota į VUL SK. Į VUL SK atvyko 2013-10-28 10.23 val. ir buvo paguldyta į 1-ąjį reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. 2013-10-28 12.40 val. konstatuota fiziologinė mirtis.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2014-05-05 ataskaitos Nr. T3-50/2014 pagrindu 2014-05-15 priėmusi įsakymą „Dėl pacientei R. D. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugos kokybės“ Nr. TI-633 nustatė, kad 2013-10-27 pacientei R. D. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei pacientės R. D. teisę į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įspėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl teisės aktų pažeidimų.

LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015-01-15 sprendimu Nr. 56-2 nusprendė, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei R. D. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo padaryta. Pareiškėjos prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies ir įpareigojo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atlyginti pareiškėjai 200 Eur dydžio neturtinę žalą.

Dėl ieškinio senaties

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 p. nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio įstatymo 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Pagal LR CK 1.130 str. 3 d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, todėl ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų ieškinį. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą nesįkaičiuojamas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – PSPŽNK) dėl ieškovės pareiškimo sprendimą priėmė 2015-01-15. Svarstant pareiškimą komisijoje ieškovė ar jos astsovas nedalyvavo. PSPŽNK sprendimą ieškovės atstovas gavo 2015-01-22. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 2015-02-23 (pirmadienį) per EPP buvo pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nepraleidus anksčiau aptarto 30 dienų termino kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusios asmens nagrinėjimo iš esmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad minėta nutartis ieškovės atstovui per EPP sistemą buvo išsiųsta 2015-03-09. Įteikta 2015-03-10 (LR CPK 175¹ str. 10 d.). Nutartis įsiteisėjo 2015-03-18. Ieškinys Klaipėdos apygardos teismui per EPP sistemą pateiktas 2015-03-16.

Esant anksčiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 p. nurodytą 30 dienų terminą, yra nepagrįsti. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimų (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros įstaigai, kitoms gydymo įstaigoms nereiškia. Todėl teismas nagrinėja bylą neperžengdamas pareikštų reikalavimų ribų.

Dėl ieškovės brolio ir tėvo įtraukimo į bylą

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė turi brolį A. D. ir tėvą V. D.. Ieškovė pateikė teismui jų 2015-09-24 rašytinius pareiškimus, adresuotus teismui, kuriuose nurodyta, jog pritaria sesers (dukters) A. D. iškeltam ieškiniui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei dėl mamos (ir sutuoktinės) R. D. mirties neturtinei žalai atlyginti. Paveda bylą vesti seseriai (ir dukrai) A. D.. Atskirų pretenzijų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei neturi. Ieškovė, jos atstovas nurodė, kad jie nepageidauja būti įtraukti į bylą nei ieškovais, nei trečiaisiais asmenimis, nenori dalyvauti procese. Trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl šių asmenų įtraukimo, galiausiai šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir tai, kad ieškovės brolis ir tėvas nedalyvavo privalomoje ikiteisminio ginčo sprendimo procedūroje, nagrinėjamoje byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų atsakovei, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama byla neturi įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo jų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Dėl ieškinio pagrįstumo

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. <...> Tačiau ekspertų išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus įrodymus – esperto išvadą, šalių paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumetuose duomenis, ir iš šių įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK185, 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis 3K-3-337/2013).

Ieškovė nurodė, kad atsakovės medicinos specialistai nustatė ligonei neteisingą dignozę – (duomenys neskelbtini), nors pagal žodinius pacientės paaiškinimus apie sunkią (duomenys neskelbtini) ligą bei (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatus gydytojai D. D. ir V. G. turėjo galimybę nustatyti tikslią ligos diagnozę – (duomenys neskelbtini) – bei skirti tinkamą gydymą. Ieškovė iš esmės šiuos savo argumentus grindė tuo, kad Panevėžio ligoninės bei VUL SK specialistai pagal turimą informaciją bei išorinius požymius konstatavo pacienetei (duomenys neskelbtini). Minėtus argumentus ieškovė grindė ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos minsiterijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2014-05-05 ataskaita Nr. T3-50/2014 (toliau VASPVT ataskaita).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, pacientės medicininius dokumentus, VASPVT ataskaitą, PSPŽNK sprendimą, teismas konstatuoja, kad pacientei 2013-10-27 ligoninėje buvo atlikti visi tyrimai, tinkamai nustatyta diagnozė, skirtas gydymas buvo adekvatus pacientės sveikatos būklei, diagnostinių ir gydymo klaidų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta.

VASPVT ataskaitos 8 punkte nurodytos aplinkybės, kad 2013-10-27 Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje pacientę dėl pilvo skausmo konsultavęs gydytojas chirurgas V. G. nenustatė teisingos diagnozės ((duomenys neskelbtini)), neteikė rekomendacijų dėl tolesnio pacientės tyrimo ir gydymo, pažeidė išvardytus teisės aktus, nėra pakankamos daryti priešingą išvadą. Medicinos specialistas konsultantas A. G. (toliau – konsultantas), išnagrinėjęs klinikinį atvejį ir raštu atsakęs į VASPVT pateiktus klausimus, paaiškino, kad gydytojas pacientės būklę vertino kaip chirurgas, nenustatęs ūmios chirurginės patalogijos, reikalaujančios chirurginio gydymo, gydytojas pacientę pasiuntė pas gydytoją terapeutą konsultuoti, todėl rekomendacijų dėl tolesnio pacientės tyrimo ir gydymo neteikė. Tai atliko gydytoja D. D.. Pažymėtina ir tai, kad konsultantas nurodė, kad 2013-10-27 (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriuje pacientė buvo ištirta tinkamai, buvo konsultuota gydytojų specialistų, teisingai nustatyta diagnozė, buvo laiku ir kokybiškai gydyta.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovės argumentai, kad atsakovės medicinos specialistai nustatė ligonei neteisingą diagnozę bei skyrė netinkamą gydymą, yra nepagrįsti.

Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovės medicinos specialistai nesiemė jokių priemonių tam, kad nedelsiant pacientė GMP autombiliu būtų išgabenta į VUL SK toliau gydyti. Gydytoja D. D. neturėjo teisės išleisti iš ligoninės sunkiai sergančios pacientės, neskirti GMP automobilio sunkiam ligoniui transportuoti į aukštesnio lygio ligoninę. Šiuos argumentus ieškovė grindė tiek VASPVT ataskaita, tiek ir PSPŽNK sprendimu.

Konsultantas nurodė, kad pacientė į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią asmens priežiūros įstaigą turėjo būti transportuojama medicininiu transportu su pacientę lydinčiu medicinos personalu, t. y. (duomenys neskelbtini) ligoninės ar Greitosios medicinos pagalbos transportu. Nesant galimybės to atlikti, pacientę buvo tikslinga hospitalizuoti į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę.

VASPVT ataskaitos 7 p. nurodyta, kad 2013-10-27 gydytoja D. D. neorganizavo pacientės pervežimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą VUL SK VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ar Greitosios medicinos pagalbos transportu su pacientę lydinčiu medicinos personalu, tuo pažeidė: 7.1 p. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2012-01-18 įsakymo Nr. VI-6 „Dėl pacientų pervežimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas“ 3 d. – galutinį sprendimą dėl ligonio transportavimo skubotumo, transportavimo formos pasirinkimo, suderinimo su kita asmens sveikatos gydymo įstaiga priima to skyriaus gydytojas, iš kurio vežamas ligonis; 7.2 p. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2011-03-29 įsakymu Nr. VI-69 patvirtintų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus Vidaus darbo tvarkos taisyklių 9 p. – jei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė neteikia paslaugų, kurios būtinos pacientui, Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus gydytojas, suderinęs telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, organizuoja paciento gabenimą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Už paciento būklės ir transportabilumo įvertinimą atsako Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus gydytojas.

PSPŽNK sprendimo IV dalyje (įvertinusi visą turimą informaciją ir komisiją konsultavusių specialistų išvadas) konstatavo, kad atsakovė turėjo organizuoti skubų pacientės pervežimą GMP automobiliu į VUL SK. Nurodė, kad 2013-10-27 budėję gydytojai žinojo, kad pacientei prieš metus buvo atlikta (medicininiai duomenys neskelbtini), pacientės būklė keletą dienų blogėjo, atsirado (medicininiai duomenys neskelbtini), atlikus tyrimus buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Todėl net ir stabilizavus pacientės sveikatos būklę ligoninė turėjo pareigą organizuoti skubų pacientės pervežimą specialiu transportu, t. y. GMP automobiliu, į VU SK arba aiškiai ir suprantamai, pasirašytinai išaiškinti pacientei ir jos artimiesiems apie pacientės sveikatos būklę ir galimas rizikas išrašant iš ligoninės tokios būklės, kokios buvo pacientė.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, pacientės medicininius dokumentus, VASPVT ataskaitą, PSPŽNK sprendimą, kitą rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2012-01-18 įsakymas Nr. VI-6 „Dėl pacientų pervežimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas“ (jo I. 4.1 p. – Esant stabiliai paciento būklei, užtikrinus jo transportavimą ir sutikus ligonį lydintiems asmenims dėl ligonio transportavimo skubotumo, pacientai gali būti vežami į kitą gydymo įstaigą nuosavu transportu), prieštarautų kitiems teisės aktams ir juo vadovautis nebūtų galima. Tokia apinkybė nėra nustatatyta nei VASPVT ataskaitoje, nei PSPŽNK sprendime. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės atstovų, taip pat gydytojos D. D. paaiškinimus, jog pacientės būklė 2013-10-27 22.00 val. (pasiimant pacientę artimiesiems iš ligoninės) buvo stabili, pacientė buvo transportabili. Byloje nėra duomenų, kad pacientės artimieji (ją atlydėjusi A. V. telefonu bendravo su ieškove, kai pacientė buvo ligoninėje, ir nuolat teikė informaciją ieškovei apie įvykių eigą) būtų nurodę, jog neturi galimybės nuosavu transportu vykti į VUL SK ar išsakę nesutikimą vykti nuosavu transportu Į VU SK. Juolab kad ir 2013-10-28, apie 00.30 val. (po 2,5 val.), nuosavu transportu (vežė ieškovės draugė ir kaimynė D. M.) išvyko į VUL SK. Vadinasi, gydytoja D. D. turėjo pasirinkimo galimybę, t. y. siūlyti pacientės artimiesiems dėl pacientės transportavimo skubotumo į VUL SK vykti nuosavu transportu. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pacientės transportavimas į VUL SK GMP automobiliu nebuvo vienintelis teisingas sprendimas.

Tačiau liudytoja A. V. nurodė, kad nesuprato pacientės sveikatos būklės rimtumo, galimų rizikų ir būtinumo nedelsiant (skubos tvarka) vykti į VUL SK. Suprato, kad vykti reikia artimiausiomis dienomis. Byloje nėra duomenų, jog gydytoja D. D. aiškiai ir suprantamai, pasirašytinai išaiškino pacientei ir jos artimiesiems apie pacientės sveikatos būklę ir galimas rizikas išrašant iš ligoninės tokios būklės, kokios buvo pacientė. Kasacinės instancijos teismas yra išaiaškinęs, kad gydytojo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis 3K-3-337/2013). Todėl vien tik gydytojos D. D. paaiškinimai, kad pacientei ir ją atlydėjusiam asmeniui buvo paaiškintas situacijos sudėtingumas ir nurodyta, kad pacientė skubos tvarka turi vykti į VUL SK stacionariam gydymui, nėra pakankami konstatuoti, jog gydytojos veiksmai esamoje situacijoje atitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sutinka su PSPŽNK išvada, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei R. D. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo padaryta, tačiau atsakovės suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (gydytojų padaryti norminių aktų pažeidimai) mirties priežasčiai, ligos eigai tiesioginės įtakos neturėjo.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis 3K-3-337/2013).

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sužinojusi apie mamos mirtį patyrė šoką, buvo sutrikusi, ją kamavo nežinia ir bejėgiškumas, t. y. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad šie padariniai jaučiami ir ieškinio pateikimo metu, nes ieškovę su mama siejo stiprus dvasinis ryšys, tarpusavio supratimas ir palaikymas. Nurodė, kad jos patirti neturtinės žalos padariniai nėra laikini, todėl žala turi būti didinama. Ieškovė nurodė ir tai, kad PSPŽNK įpareigojo atsakovę atlyginti ieškovei 200 Eur neturtinę žalą. Anot ieškovės, tokio dydžio žalos atlyginimas yra aiškiai per mažas, neatitinka teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose, nes žala buvo padaryta žmogaus gyvybei. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad mamai nebuvo suteikta visa įmanoma pagalba. Nesuprato, kad mama skubiai turi vykti į VUL SK, mama iki sekmadienio vakaro nesiskundė, kad jaučiasi blogai. Mašinoje sunku buvo sėdėti, su GMP būtų lengviau, galbūt greičiau mama būtų nuvykusi VUL SK, medikų priežiūra važiuojant galbūt būtų padėjusi mamai.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, pacientės medicininius dokumentus, VASPVT ataskaitą, PSPŽNK sprendimą, kitą rašytinę bylos medžiagą, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovė turi įrodyti žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, atsižvelgęs į anksčiau sprendime teismo padarytas išvadas (atsakovės suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos mirties priežasčiai, ligos eigai tiesioginės įtakos neturėjo), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog PSPŽNK sprendimu nustatytas 200 Eur neturtinės žalos dydis yra nepakankamas (per mažas) jos patirtai neturtinei žalai, kilusiai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei R. D. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kompensuoti.

Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, teismas nepasisako, nes jie nepaneigia ir nepatvirtina anksčiau sprendime teismo padarytų išvadų, t. y. teisiškai nereikšmingi.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovės reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestiniai iš ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo 1 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti šiuos originalius dokumentus, pateiktus teismui:

VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui – R. D. asmens sveikatos istoriją ir 2013-10-23 siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministreijos (yra suformuoto priedo prie bylos e2-1097-777/2015 gale esančiame voke).VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei – asmens ambulatorinę gydymo apskaitos kortelę, pateiktą 2015-07-14 teismo posėdžio metu (yra suformuoto priedo prie bylos e2-1097-777/2015 gale esančiame voke).VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms – R. D. gydymo stacionare istorijas Nr. 12-10360, Nr. 12-28301, Nr. 12-33054 ir Nr. 13-34668.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.