Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2012 m. rugsėjo 7 d., laikotarpyje nuo 22.10 val. iki 22.40 val., Panevėžio miesto gimtadienio švenčių renginių metu, viešoje vietoje, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: be jokios dingsties, elgdamasis spontaniškai ir demonstratyviai, viešai, aplinkinių akivaizdoje, nenustatytam asmeniui spyrus nukentėjusiajam D. K. į nugarą, jis, išreikšdamas tikrąją valią–norą smurtauti, spyrė nukentėjusiajam D. I. į nugaros sritį bei tempdamas pargriovė nukentėjusįjį. Po to, kai jo veiksmams pritardami nenustatyti asmenys spardė gulintį nukentėjusįjį, jis tęsė chuliganiškus veiksmus ir kartu su nenustatytais asmenimis mušė nukentėjusįjį du kartus spirdamas ir suduodamas tris smūgius rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tokiais veiksmais padarė D. I. poodines kraujosruvas veide, dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, guzą pakaušyje, t.y. nežymiai sutrikė D. I. sveikatą.

Kaltinamasis M. V. kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d., kartu su L. M. ėjo iš miesto gimtadienio šventės. Gal iš paskos ir ėjo grupė žmonių, juk buvo miesto gimtadienis. Ties pastatu, esančiu Respublikos g. 26, pamatė nukentėjusįjį D. I., kuris buvo kartu su D. K.. Pamatęs D. I., jį užpuolė. Galvojo, kad L. M. irgi puls D. I., todėl apsisprendė pulti. Bet L. M. nepuolė. Su D. I. apsižodžiavo, susistumdė, tada spyrė nukentėjusiajam D. I. į nugarą. Nuo smūgio D. I. parkrito ir atsitrenkė į gatvės atitvarą. Tada jis D. I. patraukė ir sudavė rankomis du ar tris smūgius. Kojomis spyrė vieną ar du smūgius. Nematė, kad kiti muštų D. I.. Nukentėjusįjį mušė vienas. Niekas kitas D. I. nemušė. Tuo metu buvo blaivus. Nematė, kad D. I. būtų bėgęs kraujas ar būtų buvę suplėšyti drabužiai. D. I. puolė dėl to, kad jau seniai konfliktuoja su nukentėjusiuoju. Savo poelgį vertina blogai. Gailisi, kad taip pasielgė. Išvadas jau padarė, daugiau taip nebebus. 3000 Lt civilinio ieškinio nepripažįsta, jis per didelis. Mano, kad D. I. dėl sveikatos sužalojimo buvo padaryta 300-400 Lt žala.

Be kaltinamojo M. V. dalinio kaltės prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad vakare, tarp 21-22 val., su D. I. ėjo iš šventės. Ties J. Masiulio knygynu, esančių Respublikos gatvėje, išgirdo labai daug žingsnių už nugaros. Atsisukęs pamatė, kaip atskrenda koja. Spėjo sušukti D. I., kad reikia bėgti. Buvo apie dešimt asmenų. Užpuolikų veidų nematė ir nei vieno iš jų nepažintų. Pats gavo spyrį į nugarą. D. I. taip pat gavo smūgį ir nukrito prie tvorelės. Kai jis pradėjo bėgti link A. Smetonos gatvės, iš paskos jį vijosi du ar trys asmenys. Vaizdo, kas vyko su D. I., tiksliai nematė, tik girdėjo spardymą kojomis ir trypimą. Suprato, kad ir kiti vaikinai mušė D. I., nes, prieš gaunant smūgį, atbėgo ne vienas žmogus, o keliese. Tą patį vakarą po įvykio susiskambino su D. I. ir buvo susitikę. D. I. buvo toks apsunkęs, ant veido ir galvos matėsi sužalojimai, akis buvo pamušta, striukė sudraskyta. Dėl to įvykio nukentėjusysis jautėsi blogai.

Nukentėjusysis D. I. parodė, kad 2012-09-07, apie 22.00 val., su draugu D. K. ėjo link J. Masiulio knygyno. Prie knygyno kampo išgirdo bėgančių žmonių žingsnius. Jų buvo gal apie 20. Atsisukęs pajuto smūgį ir daugiau nieko. Užpuolė iš niekur nieko, nieko nesiaiškino ir nesakė. Pirmą smūgį koja į nugaros sritį sudavė kaltinamasis M. V.. Nuo šio smūgio jis pargriuvo ant žemės šonu. Pargriuvęs užsidengė rankomis galvą ir nieko nematė, tik juto daug smūgių į įvairias kūno vietas: į nugarą, į galvą. Buvo suduota 20-40 smūgių. Gulėdamas pirmą smūgį gavo į galvą, kuris kaltinime įvardintas, kaip smūgis į sprandą. Jokio tempimo nepamena. Kad vaikinų buvo ne vienas, sprendžia iš suduotų smūgių skaičiaus, kuriuos jautė vienu metu iš visų pusių: į šonus, į galvą, į nugarą, kojas. Tų asmenų, kurie mušė, nematė, nes buvo užsidengęs galvą. Kai smūgiai liovėsi, atsistojęs pasiėmė savo nukritusį telefoną ir ėjo namo. Minėtų jaunuolių šalia jau nebebuvo, jie bėgo tolyn į įvairias puses. Jautėsi sužalotas: skaudėjo visą kūną, galvą, nugarą, iš nosies bėgo kraujas. Parėjęs namo, į gydytojus nesikreipė. Tik tada, kai motina iškvietė policiją, dėl sužalojimų kreipėsi į ekspertus, bet tai buvo ne tą pačią dieną. Po įvykio vartojo vaistus, tepė įvairius tepalus. Mama jo vardu pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Įvykio metu jam buvo suplėšyta odinė striukė, visi drabužiai buvo kruvini, veidas buvo sužalotas, iš nosies bėgo kraujas. Po įvykio dvi-tris savaites gėrė vaistus, nes skaudėjo galvą, nebegali taip, kaip anksčiau bendrauti su draugais, atsirado baimė išeiti į kiemą. Jautėsi pažemintas, buvo nemalonu. Po įvykio nelankė mokyklos, gydėsi ilgai, nes po šios traumos turėjo dar kitą galvos traumą. Iki įvykio santykiai su M. V. nebuvo priešiški, tik kaip pažįstami pasisveikindavo.

Kaltinamojo M. V. įstatyminė atstovė A. V. parodė, kad apie įvykį nieko nežinojo. Kaltinamasis M. V. į namus grįžo apie vienuoliktą valandą vakaro, bet nieko nesakė. Telefonu paskambinusi tyrėja pranešė, kad reikia atvykti į A. Smetonos g. 33. Nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, kadangi šeimos materialinė padėtis sunki ir tokios sumos sumokėti tikrai negali. Be kaltinamojo, šeimoje dar auga dvylikos metų dvynukai. Vienas iš dvynių eina į futbolo būrelį. Kaltinamasis lanko futbolo mėgėjų būrelį. Būreliai yra mokami. Pati šiuo metu gauna minimumą. Moka buto paskolą, mokėti liko dar dešimt metų. Per mėnesį sumoka 200 Lt paskolai, dar 100 Lt kainuoja privalomas gyvybės draudimas. Butas keturių kambarių, šildymas brangus, negauna jokių kompensacijų. Sutiktų dalimis sumokėti 400 Lt.

Nukentėjusiojo D. I. įstatyminė atstovė D. I. parodė, jog po įvykio išbėgusi pasitikti sūnaus D. I., pamatė, kad jis visas kruvinas ir sumuštas sužalotas veidas, prakirsta palei akį, sumušta nosis. D. I. iš karto pasakė, kad jį mušė vaikinas iš jo mokyklos su savo draugais. D. I. ligoninėje gydomas nebuvo, gydėsi namuose. Dabar nukentėjusiajam kartojasi galvos skausmai. Reiškia 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Tokį civilinį ieškinį reiškia dėl to, kad sūnaus D. I. galva buvo sumušta ir suspardyta. Nukentėjusysis buvo sumuštas ne vien tik į galvą, bet ir į įvairias kitas kūno vietas, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nuolat reikia pirkti vaistus, lankytis pas gydytoją. D. I. blogai jaučiasi. Dėl to ir mokykloje yra daug praleistų pamokų. Po minėto įvykio nukentėjusysis bijojo, nes buvo skambinta jo draugei ir pasakyta „kad mes sumušėme kartą, sumušime ir dar kartą“. Buvo atėjęs kaltinamojo M. V. tėtis, bet jokio atsiprašymo nebuvo.

Iš 2012-09-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje Panevėžio miesto dalyje, prie Respublikos g. 26 namo (b.l. 14-17, t. 1).

Iš VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1237/12 (05) matyti, kad D. I. padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, guzas pakaušyje, paveikus kietais bukais daiktais, penkiais trauminiais poveikiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Pagal sužalojimų lokalizaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 32, t. 1).

Iš 2012-09-13 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. V. parodė vietą Respublikos gatvėje, Panevėžyje, kur 2012-09-07, sumušė D. I. (b.l. 62-64, t. 1).

Teismas atmeta kaltinamojo M. V. parodymus, kad, darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jis veikė vienas, o ne bendrininkų grupėje.

LR BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių LR BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (LR BK 25 str. 2 d.). Paminėtas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis–odžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Be to, visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui, kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių (vaidmens, veiksmų pobūdžio ir kt.). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas iš jų padarytų nukentėjusiojo sveikatą sutrikdančius sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir suduodant smūgius ar atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-229/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2010 ir kt.). Iš bylos įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. V., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui spyrus nukentėjusiajam D. K. į nugarą, pirmas spyrė nukentėjusiajam D. I. į nugarą, po ko nukentėjusysis D. I. pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam D. I. nugriuvus, kaltinamasis M. V. kartu su kitais nenustatytais asmenimis toliau mušė D. I., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Nukentėjusieji D. K. ir D. I. aiškiai nurodė, kad užpuolikų buvo ne vienas, o visas būrys. Nukentėjusysis D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, tarp 21-22 val., su D. I. ėjo iš šventės. Ties J. Masiulio knygynu, esančiu Respublikos gatvėje, išgirdo labai daug žingsnių už nugaros. Atsisukęs pamatė, kaip atskrenda koja. Buvo apie dešimt asmenų. Užpuolikų veidų nematė ir nei vieno iš jų nepažintų. Kai jis pradėjo bėgti link A. Smetonos gatvės, iš paskos vijosi du ar trys asmenys. Vaizdo, kas vyko su D. I., tiksliai nematė, tik girdėjo spardymą kojomis ir trypimą. Suprato, kad ir kiti vaikinai mušė D. I., nes, prieš gaunant smūgį, atbėgo ne vienas žmogus, o keliese. Nukentėjusysis D. I., duodamas parodymus teisme, parodė, kad 2012-09-07, apie 22.00 val., su draugu D. K. ėjo link J. Masiulio knygyno. Prie knygyno kampo išgirdo bėgančių žmonių žingsnius. Jų buvo gal apie 20. Pirmą smūgį koja į nugaros sritį sudavė kaltinamasis M. V.. Nuo šio smūgio pargriuvo ant žemės šonu. Pargriuvęs užsidengė rankomis galvą ir nieko nematė, tik juto daug smūgių į įvairias kūno vietas: į nugarą, į galvą. Buvo suduota 20-40 smūgių. Kad vaikinų buvo ne vienas, sprendžia iš suduotų smūgių skaičiaus, kuriuos jautė vienu metu iš visų pusių: į šonus, į galvą, į nugarą, kojas. Tų asmenų, kurie mušė, nematė, nes buvo užsidengęs galvą. Kai smūgiai liovėsi, atsistojęs pasiėmė savo nukritusį telefoną ir ėjo namo. Minėtų jaunuolių šalia jau nebebuvo, jie bėgo tolyn į įvairias puses. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai sutampa, jie neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir yra nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Minėtų asmenų parodymai ir įvykių seka rodo, kad kaltinamojo M. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai vienareikšmiškai buvo nukreipti prieš tuos pačius nukentėjusiuosius, t.y. D. I. ir D. K., turint tikslą sumušti nukentėjusįjį D. I.. Bendrininkų grupės buvimą patvirtina nukentėjusiųjų parodymai. Tai, kad kaltinamasis veikė ne vienas, o bendrininkų grupėje, patvirtina ir paties M. V. parodymai, duoti 2012-11-23 ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausoje, kad 2012-09-07, apie 19.00 val., su draugais ir dar aštuoniais vaikinais, kurių nepažįsta, buvo Panevėžio miesto šventėje, o po to visi kartu ėjo link namų. Einant ties pastatu, esančiu Respublikos g. 26, Panevėžyje, pamatė D. I., su kuriuo yra anksčiau konfliktavęs. Pats D. I. pirmas spyrė į nugarą. Po smūgio D. I. atsitrenkė į gatvės atitvarą. Tada nukentėjusįjį stipriai patempė ranka, kad šis nukristų ant grindinio. D. I. parkritus, pats du kartus spyrė, o po to sudavė tris smūgius rankomis. Lyg tai D. I. spyrė ir kiti kartu buvę asmenys (b.l. 59-60, t. 1). Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis M. V. nusikalstamą veiką padarė ne vienas, kitų asmenų buvimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos realizavimui, visų dalyvių demonstratyvūs smurtiniai veiksmai buvo vieningai nukreipti į nukentėjusiojo D. I. sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir tas aplinkybes, kaip ji buvo įgyvendinta, darytina išvada, kad visi smurtaujantys asmenys negalėjo nesuprasti bendrai daromos veikos pavojingumo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys savo smurtinius veiksmus pradėjo, siekdami padėti M. V., kuris jau buvo pradėjęs smurtauti prieš nukentėjusįjį D. I.. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad veika tokiu atveju įgavo didesnį pavojingumo laipsnį, nes nukentėjusiojo galimybė priešintis ir gintis prieš kelis asmenis buvo daug labiau sumažėjusi, o kaltinamasis M. V. neabejotinai jautėsi saugesnis, palaikomas ir ryžtingesnis tęsti smurtinius veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. V. veikė ne vienas, o bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas paprastai padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Pažymėtina, kad, taikant Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiamų padarinių, t.y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Nors konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaip nurodo kaltinamasis M. V., įvyko dėl prieš įvykį susiklosčiusių asmeninių santykių, tačiau ši dingstis, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, negali būti pripažinta asmeninėmis paskatomis, kadangi šiuo atveju buvo pažeista viešoji tvarka, o nukentėjusiojo D. I. sveikata–tik papildomas šio nusikaltimo objektas. Nurodyta kaltinamojo dingstis neva dėl to, kad su D. I. anksčiau apsižodžiuodavo, laikytina mažareikšme. Nukentėjusiajam D. I. suduotų smūgių ir sužalojimų pobūdį patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1237/12 (05), iš kurios matyti, kad D. I. padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, guzas pakaušyje, paveikus kietais bukais daiktais, penkiais trauminiais poveikiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Pagal sužalojimų lokalizaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 32, t. 1). Taigi, ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis M. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl mažareikšmės dingsties ir, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nesiskaitydamas su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis. Nustatyti M. V. veiksmai yra įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Kaltinamojo M. V. padaryta veika atitinka LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis D. I. ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. I. pareiškė 3000 Lt ieškinį D. I. naudai neturtinei žalai atlyginti. Iš abiejų nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės parodymų bei pateiktos specialisto išvados matyti, kad dėl neteisėtų kaltinamojo M. V. veiksmų, D. I. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, baimę ir nepatogumus. Darytina išvada, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) jo turtinę padėtį, 4) padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, savo pajamų neturi, turtinė žala nepadaryta, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas trumpalaikis, apie jo pasekmes ateityje byloje duomenų nėra, todėl 3000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis ir tenkintinas iš dalies nukentėjusiajam D. I. iš kaltinamojo M. V. priteisiant 400 Lt. Kadangi kaltinamasis M. V. yra nepilnametis, todėl iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, turtą, civilinis ieškinys priteistinas subsidiariai iš jo tėvų A. V. ir V. V. (Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnis). Likusiojo dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė, bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį–kaltinamasis įvykdė veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.). Veika baigta, tyčinė. Į tai, kad kaltinamasis M. V. nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, neteistas (b.l. 17, t. 1), pats administracine tvarka nebaustas, tačiau dėl kaltinamojo elgesio administracine tvarka bausti jo tėvai (b.l. 86, 89, t. 1). Kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 88, t. 1), jo gyvenimo sąlygos geros (b.l. 92-93, t. 1), psichikos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 79, 83, t. 1). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad M. V. už tyčinį nesunkų nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, įvertinus visas bylos aplinkybes.

Iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos valstybei 18 Lt (LR BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir, vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 3 p., nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir mokytis.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti–panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo D. I. ir nepilnamečio D. I. įstatyminės atstovės D. I. pareikštą 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. V., o M. V., neturint turto ir pajamų iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo tėvų A. V. ir V. V., D. I. naudai 400 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. V. 18 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.