Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, dalyvaujant pareiškėjai Z. T. ir jos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovės atstovei Aldonai Majienei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Algiui Adomavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. T. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. dėl atsisakymo suformuoti laisvą natūra gražintiną žemės sklypą pareiškėjai Z. T..

Bylos duomenys tvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja Z. T. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į M. P. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą ir, kad iki šiol nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą jai priklausančią žemėvaldos dalį, likęs neatkurtas plotas yra 0,2063 ha.

Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad 2013-03-14 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas, suprojektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamo turto kadastro nuostatus, patvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą (I t., b. l. 15).

Išnagrinėjęs pareiškėjos 2013-03-14 prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013-04-09 sprendimu Nr. A51-41264(2.14.2.12-MP8) nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti, nes M. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, tarp šio sklypo ir gatvės esančioje laisvoje valstybinėje žemėje natūra grąžintas sklypas nebus formuojamas, nes jo plotas yra neracionalaus dydžio, išsidėstęs siaura juosta tarp sklypo ir gatvės, jame įrengtas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 3).

Pareiškėja kreipėsi į teismą (I t., b. l. 1–2), prašydama panaikinti nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą ir įpareigoti suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei patvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22–24 str., 32–33 str. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 str. 2 d. nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Pagal ABTĮ 25 str. 1 d., prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006), o įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punkte nustatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (18 str. 4 d.).

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2003-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p. 290-298, 2006-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2006-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-122/2011, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-728/2012). Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka taikytina skundžiant jau atliktą konkretų pareigūnų (institucijų) veiksmą. Tuo atveju, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus, toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006, 2005-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-03/2005). Valstybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų (pareigūnų) veiksmai (neveikimas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo priėmimo gali būti skundžiami tiesiogiai teismui tik tuo atveju, jei pareiškėjas nurodo, kad nurodytos institucijos (pareigūnai) vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002, Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 184-187).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant, ar pareiškėja Z. T. prieš kreipdamasi į teismą turėjo pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, turi būti įvertintinas keliamo ginčo pobūdis ir ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo turinys, t. y. turi būti nustatyta, ar ginčas keliamas dėl administracinio akto, ar dėl neveikimo. Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad byloje ginčas keliamas dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013-04-09 sprendimas Nr. A51-41264(2.14.2.12-MP8), todėl atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, siekdama išspręsti kilusį ginčą, pareiškėja Z. T. turėjo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi iš esmės analogiško pobūdžio administracinėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-122/2011, 2012-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-728/2012).

Pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p., jei asmuo nesilaiko tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą, o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.). Nustatyta, kad prieš kreipdamasi į teismą, Z. T. turėjo pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Įvertinusi tai, kad skundas teismui buvo paduotas nepraėjus vienam mėnesiui nuo jo priėmimo dienos, nagrinėti teisme buvo priimtas neįvertinus to, kad pareiškėja nesilaikė ABTĮ 37 str. 2 d. nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų, ginčijamame sprendime nurodyta netinkama jo apskundimo tvarka, ir tai gali būti pagrindu atnaujinti skundo Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM padavimo terminą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 104 str. 1 d. pareiškėjai išaiškintina, kad skundą teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, ji turės teisę pateikti tik pasinaudojusi Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta privaloma tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

ABTĮ 42 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad skundą palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Nustatyta, kad pareiškėjos atstovas Michailas Sadovničius 2013-05-06 mokėjimo nurodymu Nr. 556504 už Z. T. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Z. T. skundas paliekamas nenagrinėtu ir vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 5 p. Michailui Sadovničiui grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 5 p., 103 str. 1 p., 104 str., 149 str., teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos Z. T. skundą palikti nenagrinėtu.

Nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (2013-05-06 mokėjimo nurodymas Nr. 556504, AB DNB bankas).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.