- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2325-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių statyba“
- Ieškovas
- K. N.
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių statyba“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo K. N. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo. Paaiškino, jog atsakovė pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatas įsipareigojo ne vėliau negu iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įvykdyti šalių 2012 m spalio 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą priduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui priklausantis butas, gauti šio pastato statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti pastato statybos baigtumą (100 procentų) Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė, kad atsakovė, jai neįvykdžius aukščiau nurodytų įsipareigojimų, mokės ieškovui 174 Lt (50,39 Eur) netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas, remdamasis šia taikos sutarties nuostata, apskaičiavo, jog atsakovė privalo sumokėti 10 632,29 Eur netesybas. Jis 2015 m. balandžio 14 d. raginimu kreipėsi į atsakovę, prašydamas sumokėti jam priklausančias netesybas. Atsakovė nesureagavo į ieškovo raginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė atmesti ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsikirto, jog ieškovas, rengdamas taikos sutartį, išplėtė (lyginant su pirkimo-pardavimo sutartimi) atsakovės įsipareigojimus, numatydamas, kad ji privalo registruoti pastato statybos baigtumą (100 procentų) Nekilnojamojo turto registre. Teigia, jog taikos sutarties 2 punktą reikia sistemiškai aiškinti su pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip aiškinant, atsakovei kiltų pareiga mokėti netesybas, jeigu pastatas nebūtų priduotas teisės aktų nustatyta tvarka sudarytai komisijai. Statybos užbaigimo komisija 2014 m. spalio 3 d. surašė statybos užbaigimo aktą, kurio 8 punkte nurodė, kad statinio statyba baigta. Ieškovas tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo informuotas apie šį aktą. Taigi, atsakovė įvykdė visus įsipareigojimus, kylančius iš pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovas 2014 m. spalio 8 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centrą, prašydamas pakeisti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Ši valstybės įmonė 2014 m. spalio 29 d. nutarė atidėti sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo priėmimą. Atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Inreal GEO“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo. Buvo parengta žemės sklypo kadastro ir registro byla. Žemės sklypo kadastro duomenys negalėjo būti pakeisti, nes du buto ir kartu žemės sklypo savininkai nepasirašė, todėl nebuvo suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo planas. Atsakovė parengė ieškinį dėl teisės be šių savininkų suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą pripažinimo. Atsakovės vertinimu, ji atliko visus įmanomus veiksmus, kad tinkamai įvykdytų taikos sutarties 2 punktu prisiimtus įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą taikos sutarties vykdymui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2014 m. liepos 9 d. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įvykdyti šalių 2012 m spalio 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą priduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui priklausantis butas, gauti šio pastato statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti pastato statybos baigtumą (100 procentų) Nekilnojamojo turto registre. Teismas, remdamasis šio registro duomenimis, nustatė, kad atsakovė neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl patenkino ieškovo prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti ieškovo prašymą.
Atsakovės atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė visiškai neįvykdė prievolės, yra nepagrįsta. Statybos užbaigimo komisija 2014 m. spalio 3 d. surašė statybos užbaigimo aktą, kuriuo patvirtino, jog statinio statyba yra baigta. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdama tinkamai įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Jos veiksmuose nėra kaltės. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tą aplinkybę, jog atsakovė tik dėl trečiųjų asmenų veiksmų (savininkų vengimo pasirašyti reikiamus dokumentus), už kuriuos ji neatsako ir negali atsakyti, negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalis);pirmosios instancijos teismas turėjo gerokai sumažinti netesybų dydį.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Jo atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl egzistuoja pagrindas jos civilinei atsakomybei atsirasti. Trečiųjų asmenų veiksmai negali būti pagrindas atleisti atsakovę, kaip verslininkę, nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir jai kylančios civilinės atsakomybės. Be to, atsakovės teiginiai, jog ji dėl trečiųjų asmenų veiksmų negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais;teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi apsiriboti taikos sutarties įvykdymo / neįvykdymo fakto nustatymu. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisinių padarinių pakeitimas (netesybų sumažinimas) iš esmės paneigtų taikos sutarties reikšmę ir teismo sprendimų privalomumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo ne vėliau negu iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įvykdyti šalių 2012 m spalio 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą priduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui priklausantis butas, gauti šio pastato statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti pastato statybos baigtumą (100 procentų) Nekilnojamojo turto registre. Šalys susitarė, jog ieškovas, apeliantei nustatytu terminu neįvykdžius šių įsipareigojimų, įgis teisę besąlygiškai reikalauti, o apeliantė privalės mokėti jam 174 Lt netesybas už kiekvieną uždelstą dieną iki prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo dienos.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir išdavė jo reikalaujamą vykdomąjį raštą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išduoti vykdomąjį raštą.
Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis. Šioje proceso įstatymo normoje, be kita ko, nustatyta, jog, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, jog apeliantė neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantė pripažįsta, jog ji įvykdė ne visus įsipareigojimus. Iš kitos pusės, ji teigia, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų, už kuriuos ji neatsako, negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų. Pasak apeliantės, du žemės sklypo bendrasavininkai nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano, todėl negalėjo būti įgyvendintos procedūros, skirtos pastato statybos baigtumui įforminti ir registruoti. Apeliantė pirmosios instancijos teisme pateikė 2014 m. spalio 3 d. statybos užbaigimo aktą. Be to, ji pateikė 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą. Du žemės sklypo bendrasavininkai iš tikrųjų nepasirašė šių kadastro bylos dokumentų. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ji būtent dėl šių trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo) neįvykdė visų taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kaip nustatyta, taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo planas buvo parengti 2014 m. lapkričio 24 d., jau pasibaigus terminui, kuriuo turėjo būti įvykdyti taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Vadinasi, apeliantės nurodomi tretieji asmenys, nors jie ir nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano, nėra atsakingi už apeliantės taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Be to, ir statybos užbaigimo aktas buvo gautas, pasibaigus taikos sutartimi nustatytam įsipareigojimų vykdymo terminui. Prievolės įvykdymo termino praleidimas reiškia prievolės neįvykdymą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Vadinasi, apeliantė, nors ir gavo statybos užbaigimo aktą, tinkamai neįvykdė šio taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo. Apeliantė teigia, jog ji nėra kalta dėl taikos sutarties neįvykdymo. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Ši materialiojo įstatymo norma reglamentuoja griežtąją sutartinę civilinę atsakomybę, kuri taikoma be sutarties pažeidėjo – verslininko – kaltės. Apeliantė yra verslininkė, vadinasi, ji atsako be kaltės. Sutartinei civilinei atsakomybei netesybų, numatytų sutartimi, forma taikyti yra reikalinga tik viena sąlyga – neteisėti veiksmai, tai yra sutarties neįvykdymas (pažeidimas). Apeliantė neįrodinėjo, kad ji neįvykdė taikos sutarties dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Todėl, jeigu ir pasitvirtintų jos nurodomos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ji vis vien turėtų atsakyti ieškovui už taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą.
Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti netesybų dydį. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nesirėmė netesybų mažinimo argumentu. Todėl jos atskirasis skundas negalėjo būti grindžiamas šiuo argumentu (Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Be to, kaip yra nustatyta Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalyje, teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Netesybų mažinimas reikštų šalių susitarimo dėl atsakomybės už taikos sutarties sąlygų nevykdymą esmės pakeitimą ir kartu paneigtų šalių valią dėl tokios atsakomybės taikymo. Toks teismo, sprendžiančio, išduoti ar ne vykdomąjį raštą, įsikišimas į šalių laisva valia ir bendru sutarimu sudarytą taikos sutartį reikštų veikimą, peržengiant proceso įstatymo nustatytus įgaliojimus (ribas), ir todėl būtų neteisėtas.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir išdavė jam vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties vykdymo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovės atskirasis skundas yra atmestas. Vadinasi, ieškovas įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog šiame bylos etape patyrė 907,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Prašo priteisti šių išlaidų kompensaciją.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovui apeliacinės instancijos teisme buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: parengtas atsiliepimas į atskirąjį skundą ir prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalaujama išlaidų už advokato pagalbą kompensacija yra neproporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms. Šios bylos procese spręstas klausimas nėra sudėtingas. Atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti nereikėjo ypatingų teisinių žinių. Tas pats advokatas suteikė ieškovui teisinę pagalbą ir pirmosios instancijos teisme. Be to, reikalaujama išlaidų kompensacija gerokai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius (7, 8.16 ir 8.17 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 250 Eur kompensacija yra protinga, adekvati ir proporcinga ieškovui suteiktoms teisinėms paslaugoms kompensacija. Todėl tokia išlaidų už advokato pagalbą kompensacija ir priteistina ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti K. N. iš uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių statyba“ 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.