Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-535-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-31
Bylos Nr.
2S-535-258/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20418-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
S. S., M. P., J. L., S. V., R. K., K. K., M. B., R. B., L. M. M., M. J., J. B., A. B., P. G., E. K., I. U., L. U.-V., L. U., D. M., M. A. A., V. J., Z. K., M. K., B. K., D. F., G. K., K. J. Z., L. A., R. S. M., R. V., G. V., UAB „Edvervita“
Atsakovas
Antstolių V
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-535-258/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20418-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1.; 106.3.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė,

apeliacinio teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. S., M. P., J. L., S. V., R. K., K. K., M. B., R. B., L. M. M., M. J., J. B., J. B., A. B., P. G., E. K., I. U., L. U.-V., L. U., D. M., M. A. A., V. J., Z. K., M. K., B. K., D. F., G. K., K. J. Z., L. A., R. S. M., R. V., G. V. ir UAB „Edvervita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. S., M. P., J. L., S. V., R. K., K. K., M. B., R. B., L. M. M., M. J., J. B., J. B., A. B., P. G., E. K., I. U., L. U.-V., L. U., D. M., M. A. A., V. J., Z. K., M. K., B. K., D. F., G. K., K.J. Z., L. A., R. S. M., R. V., G. V. ir UAB „Edvervita“ ieškinį atsakovams Antstolių V. Č., R. V., B. Č., V. L. kontorai, antstoliui R. V., BUAB „Ingo Baltic“, 322-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai ir A. B. dėl turto arešto panaikinimo ir dėl žemės sklypo dalių perėjimo bendrosios dalinės nuosavybės teise pripažinimo, tretieji asmenys 934-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija, R. L., D. V. K., R. S. A., V. A., A. A., A. R. L., N. D., S. K., R. P., V. P., D. S., S. K., R. V., S. L., A. L., I. P., V. P., Č. J., A. B., V. J., D. K., S. K., V. K., G. K., D. M., E. B. M., D. S., D. S., J. B., K. B..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad jiems, sudarytų sutarčių su 322-ąja GNSB ir sudarytų su pardavėjais pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjo 0,1952 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos butams ir kitoms patalpoms, esančioms daugiabučiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti; 2) panaikinti antstolio R. V. 2012-06-21 turto arešto aktą Nr. 0128/12/01589, įregistruotą 2012-06-25 Turto areštų registre Nr. (duomenys neskelbtini), dėl arešto A. B. nuosavybės teise įregistruotam 0,1952 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir sumokėti žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad:

Šalies argumentai

1) Ieškovai prašo pripažinti, kad jiems bendrosios nuosavybės teise perėjo žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvieno iš jų valdomo nekilnojamojo daikto (buto ir garažo – bokso) daliai eksploatuoti (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šis reikalavimas, vadovaujantis LR CPK 85 str. 1 d. 9 punkto nuostatomis, yra turtinis ir pagal įstatymą turi būti apmokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, apskaičiuojamu pagal turto rinkos vertę (LR CPK 80 str.). Ieškovų formuluojamas reikalavimas pripažintinas turtiniu ir pagal LR CPK 85 str. 1 d. 2 punkto nuostatas. Tai reiškia, kad kiekvienas ieškovas savo reikalavimą pagal jo nurodomą žemės sklypo dalį turi apmokėti CPK 80 str. 1 d. 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (3 procentai nuo prašomos priteisti žemės sklypo dalies rinkos vertės);

2) CPK 113 str. 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Iš ieškinyje nurodytų dalyvautinų asmenų matyti, kad viso atsakovų ir trečiųjų asmenų yra 35, o pateikta ieškinio kopijų – 28, vadinasi trūksta 7 ieškinio egzempliorių. Ieškovams paaiškintina, kad teismas, net kai į bylą yra traukiami bendraturčiai, privalo kiekvienam bendraturčiui kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui atskirai siųsti procesinius dokumentus su dokumentų įteikimo pažyma, dėl ko pirmą kartą teismo procesiniai dokumentai siunčiami kiekvienam asmeniškai su įteikimo pažyma;

3) Proceso įstatymas numato, kad į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi suinteresuoti asmenys (LR CPK 111 str.). Ieškovai atsakovu traukia A. B., kuriam nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, įgytas 1997-03-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta ginčo žemės sklypo nuosavybės forma – asmeninė ar bendroji jungtinė, neaišku, ar šis turtas atsakovo įgytas ne santuokoje, o jei santuokoje, tai ar valdomas asmeninės nuosavybės teise, ir nėra asmenų, kurių teisės ar interesai gali būti pažeisti;

4) Ieškinio prieduose nurodyta, kad 1997-07-02 leidimas statyboms buvo duotas atsakovui 322-ajai GNSB, kuriai žemės sklypas buvo išnuomotas 1998-02-09 nuomos sutarties Nr. 1-584 pagrindu. Teismui ši nuomos sutartis nepateikta. Dėl nurodyto ieškovai įpareigotini pateikti minėtą nuomos sutartį (LR CPK 135 str. 1 d. 3 p.);

5) Ieškovai nurodo, kad kai kurių aplinkybių jie neturi įrodinėti, dėl ko įrodymų neteikia, nes aplinkybes atsakovas A. B. pripažįsta (LR CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Prie ieškinio pridėtuose ieškinio prieduose nėra duomenų, kad gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. 322 ir bendrijos nario sutartyse būtų aptartas žemės sklypo atitinkamų dalių perleidimas, apie tai nenurodyta ir bendrijos turto perdavimo – priėmimo aktuose, nenurodyta bendrijos pažymose, adresuotose Nekilnojamojo turto registrui dėl nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos atlikimo. Nustačius šias aplinkybes ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovams išaiškinti, kad jie turi pateikti įrodymus, patvirtinančius sutarčių su 322-ąja GNSB sudarymo metu buvus ginčo žemės sklypo ir atitinkamo būsimo buto ir garažo bokso pirkimo sutarties dalyvio susitarimą dėl žemės sklypo atitinkamos dalies perleidimo buto ir kitų patalpų savininkams, nes ginčo žemės sklypas 322-ajai GNSB nepriklausė nei statybos leidimo gavimo metu, nei sutarčių sudarymo metu statytojui nepriklausė (LR CK 6.394 str. 3 d.). Ieškovams išaiškintina, kad pagal jų formuluojamą ieškinio dalyką bei nurodytą ieškinio pagrindą jie turi pateikti įrodymus, kuriais jie įrodinės buvus susitarimą tarp žemės sklypo savininko ir pirkėjų (ieškovų) dėl žemės sklypo dalių perleidimo ieškovams 322-ajai GNSB ir pirkėjams sudarant sutartis (LR CPK 177 str. 3 d., 179 str. 1 d.).

6) Ieškovai atsakovu traukia antstolių kontorą, ieškinio rezoliucinėje dalyje formuluodami reikalavimą dėl arešto atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui panaikinimo (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Nurodyta, kad antstolis vykdo sprendimą dėl žalos atlyginimo pagal įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą (LR CPK 18 str.). Ieškovų formuluojamas reikalavimas reiškiamas CPK 603 str. nustatyta tvarka, kurios 3 dalyje nurodyta, kad ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Šiuo atveju ieškovams siūlytina svarstyti klausimą dėl atsakovo antstolių kontoros procesinės padėties patikslinimo, nes ginčo atveju ieškovai jokių materialinių reikalavimų šiam atsakovui nereiškia (LR CPK 111, 135, 142 str. str.). Be to, ieškovų formuluojamas reikalavimas dėl arešto ginčo žemės sklypui panaikinimo apibrėžtas jų nurodytų žemės sklypo dalių apimtimi.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties 1 ir 3 punktus ir išspręsti šiuos klausimus iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio ir žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas pagal turto rinkos vertę, tai yra kiekvienas ieškovas savo reikalavimą turi apmokėti pagal jo nurodomą sklypo dalį 3 procentus nuo prašomos priteisti žemės sklypo dalies rinkos vertės. Teismai, taikydami teisės normas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-07-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012 išaiškino, kad kai ieškovai nesiekia įgyti naujo turto, o prašo pripažinti, kad jie turtą jau yra įgiję nuosavybės teise ir šio ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju ieškovų turtinė padėtis nepagerės bei valdomo turto dydis nepadidės, tai kiekvieno ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo yra laikomas neturtiniu, už kurį mokamas 100,00 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į indeksavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 nepakeitė minėto Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo ir paliko jį galioti. Remiantis aukštesnės instancijos teismų išaiškinimu, ieškovų reikalavimas yra neturtinis, todėl turi būti mokamas žyminis mokestis, nustatytas už neturtinius ginčus. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė ieškinio trūkumu tai, jog iš Nekilnojamojo turto registro 2013-03-12 išrašo dėl 0,1952 ha žemės sklypo nuosavybės registracijos A. B. vardu neaišku, ar sklypas A. B. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ar jis įgytas santuokoje, ir, ar nėra kitų asmenų, kurių teisės ar interesai gali būti pažeisti. Ieškovai kitų duomenų, negu paskelbta viešajame registre, tai yra Nekilnojamojo turto registro 2013-03-12 išraše, neturi. Pateiktas teismui valstybinės institucijos viešojo registro dokumentas yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Tokiame dokumente nurodyta informacija laikoma įrodyta iki tol, kol bus paneigta kitais byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais. Papildomai ieškovai pateikia Vilniaus savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriaus 2013-06-29 raštą, kuriame nurodyta, kad A. B. santuoką, įregistruotą 1986-07-05, nutraukė 1998-11-06, o antrą santuoką, įregistruotą 1999-01-07, nutraukė 2001-08-07.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Pažymėtina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepriimtina analizuotoje teismų praktikoje pastebėta tendencija civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).

Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai pareiškė reikalavimą dėl pripažinimo, kad jiems, sudarytų sutarčių su 322-ąja GNSB ir sudarytų su pardavėjais pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjo 0,1952 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos butams ir kitoms patalpoms, esančioms daugiabučiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti ir dėl antstolio R. V. 2012-06-21 turto arešto akto Nr. 0128/12/01589, įregistruoto 2012-06-25 Turto areštų registre Nr. (duomenys neskelbtini), dėl arešto A. B. nuosavybės teise įregistruotam 0,1952 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Sutiktina su apeliantų argumentais atskirajame skunde dėl už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Iš šio ieškinio reikalavimų turinio matyti, kad ieškovai nesiekia įgyti naujo turto, o prašo pripažinti, kad jie turtą jau yra įgiję nuosavybės teise. Vadinasi, šio ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju ieškovų turtinė padėtis nepagerės bei valdomo turto dydis nepadidės. Todėl kiekvieno ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo yra laikomas neturtiniu, už kurį mokamas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į indeksavimą (CPK 80 str. 1 d. 3 p., 82 str.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-580/2012). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus apmokėti ieškinį CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (3 proc. nuo prašomos priteisti žemės sklypo dalies rinkos vertės).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų (t.y. reikalavimas nurodyti, ar A. B. priklausantis nekilnojamasis turtas yra asmeninė, ar bendroji jungtinė jo nuosavybė) šalinimas negali būti taikomas ieškinio priėmimo stadijoje, o turi būti sprendžiamas bylos pasirengimo stadijoje, t.y. parengiamojo posėdžio metu, kada yra siekiama išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliantai pirmosios instancijos teismui pateikė ne tik VĮ Registrų centras duomenis apie A. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsakymą dėl A. B. santuokų sudarymo ir santuokų nutraukimo įregistravimo, todėl tokio turto nuosavybės formos nustatymui surinkti pakankami duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3742-600/2014 ieškovai dar 2013 m. liepos 12 d. pateikė patikslintą ieškinį su analogiškais reikalavimais, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. priėmė ir tą pačią dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, byloje parengiamasis posėdis paskirtas 2014-02-11, todėl darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės paties teismo gali būti nustatytos posėdžio metu ir nėra pagrindo skundžiamoje dalyje palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį dalyje, kuria ieškovai įpareigoti apmokėti žyminiu mokesčiu reikalavimą dėl žemės sklypo dalių perėjimo bendrosios dalinės nuosavybės teise pripažinimo pagal jų nurodomą žemės sklypo dalies rinkos vertę (1 punktas) ir kuria įpareigoti nurodyti, ar žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ar bendroji jungtinė A. B. nuosavybė (3 punktas) panaikinti.

Teisėja Rita Kisielienė