Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. K. nukentėjusiajam A. K. priteista 5 442,12 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. gruodžio 21 d. apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš J. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericsson Xperia“ tuo padarydamas jam 1 000 Lt turtinę žalą.

K. K. taip pat nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012 m. gruodžio 29 d. apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, turėdamas tikslą pagrobti M. K. su savimi turėtą turtą, nuviliojo jį į tamsią ir atokią vietą – ant užšalusio vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus šautuvo vamzdžiu smogė M. K. į galvą, po to nukentėjusiajam ištrūkus ir pradėjus bėgti jį pasivijo už 80 metrų, Putinų gatvės važiuojamojoje kelio dalyje, spirdamas bėgančiam į kojas jį pargriovė ir šautuvo vamzdžiu gulinčiam M. K. tyčia mažiausiai šešis kartus smogė į galvą ir kaklą, iš kelnių kišenės ištraukė 280 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U850“, iš striukės kišenės ištraukė 115 Lt ir, užvaldęs šį turtą, tyčia dar mažiausiai du kartus šautuvo vamzdžiu smogė į galvą, vieną kartą į ranką, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė 395 Lt vertės nukentėjusiojo turtą bei padarydamas jam kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės ir dalinai smilkininės skilčių projekcijoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės ir dalinai smilkininės skilčių projekcijoje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, lokalias kraujosruvas dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties žievėje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio momens srityje, dešinės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimus, muštinę žaizdą dešinės speninės ataugos projekcijoje, pereinančią į dešinio momens sritį, muštines žaizdas pakaušio dešinėje, pakaušio kairėje, virš kairės ausies, kairio momens srityje, kairio antakio išoriniame krašte, kaklo dešinėje, kairės ausies kaušelio srityje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimą kairio dilbio nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, dešiniame skruoste, smakro dešinėje, abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, todėl dėl galvos smegenų sumušimo, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimų bei kraujo išsiliejimų virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu nukentėjusysis M. K. įvykio vietoje mirė, tai yra dėl savanaudiškų paskatų nužudė M. K..

K. K. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2012 m. gruodžio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nenustatytu laiku, nuvykęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš M. K. kambario pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam M. K. priklausančius 720 Lt.

Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą nurodydamas, jog apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti šį nusikaltimą. Pasak apelianto, skirdamas bausmę už minėtą nusikaltimą apygardos teismas neatsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (būdamas laisvėje buvo užsiregistravęs darbo biržoje, šiuo metu savarankiškai mokosi), tai pat į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas jaunas ir apsvaigęs nuo alkoholio, po nusikaltimo niekur nebėgo ir nesislėpė, pats atvyko į Alytaus policijos komisariatą.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir sušvelninti jam už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą veiką ir prašo ją švelninti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Baudžiamajame įstatyme už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną K. K. atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, už padarytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) jam paskyrė bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimą keturiolikai metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam K. K. yra teisėta ir pagrįsta, apygardos teismas, skirdamas bausmę, pirmiau minėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Apeliantas, prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą, nurodo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad jis pripažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir kad padėjo jį išaiškinti, taip pat būtina atsižvelgti į apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (būdamas laisvėje buvo užsiregistravęs darbo biržoje, šiuo metu savarankiškai mokosi), tai pat į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas jaunas ir apsvaigęs nuo alkoholio, po nusikaltimo niekur nebėgo ir nesislėpė, pats atvyko į Alytaus policijos komisariatą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visas apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes apygardos teismas, skirdamas bausmę K. K., įvertino. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas nusikaltimas, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau veikta netiesiogine tyčia. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nusikaltimo motyvus ir tikslus, į K. K. amžių, šeiminę padėtį, asmenybę, į tai, kad jis jau anksčiau buvo nusikaltęs ir teistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs bei padėjo šią veiką išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir į šias aplinkybes atsižvelgė skirdamas bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – dėl jo veiksmų nukentėjusysis M. K. neteko gyvybės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai nustatė K. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam K. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Apygardos teismo paskirtos bausmės dydis atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnis) ir neprieštarauja teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.