- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- ATP-525-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03462-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. Š. 2013-05-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013-04-29, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kauno r., (duomenys neskelbtini), 10.05 val. surastas dirbantis E. J., kuris darbo pažymėjimo nepateikė ir paaiškino, kad dirba nepasirašęs darbo sutarties. Apie E. J. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 punkto ir 6 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-03-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. Š. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Institucija skundu prašo Šį Kauno apylinkės teismo 2014-03-12 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: R. Š. pripažinti kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti 3000 Lt baudą bei liudytojui E. J., už melagingų parodymų pareigūnams davimą, taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 187² straipsnį ir skirti 1000 Lt baudą.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad patikrinimo metu E. J. raštu paaiškino, jog dėl darbo tarėsi su savininke, bet darbo sutarties dar nepasirašė. Teismo posėdžio metu jis pakeitė parodymus ir paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su G. Š. ir darbo sutartį pasirašė iki atvykstant Darbo inspekcijos atstovams. Pažymima, kad nei patikrinimo metu, nei bendraujant su E. J., nei jo rašytame paaiškinime nėra įvardintas asmuo – G. Š., o teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad savininkė, su kuria E. J. tarėsi dėl darbo, yra V. V. D.. Tokius pakeistus E. J. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai bei už melagingų parodymų davimą taikyti administracinę atsakomybę.
Skunde taip pat pažymima, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Be to, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą bendrovės direktorius yra atsakingas už tinkamą kasdienės veiklos organizavimą. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą R. Š. prašo Institucijos skundo netenkinti. Pažymi, kad pareigūnai šiuo atveju nuėjo lengviausiu keliu, pasikvietė direktorių ir jam surašė protokolą. Be to, pats faktas, kad pareigūnai pas save kvietėsi direktorių, aiškiai parodo, kad įdarbinimo procedūra buvo atlikta be jo. Institucijos pareigūnai nepateikė teismui tvirtų ir neginčijamų įrodymų, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas būtent tam asmeniui, kuris padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvada, kad R. Š. veiksmuose nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.
Įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmos instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyvių byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu nenurodant jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmos instancijos teismas, išvadas.
R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose surastas dirbantis E. J., kuris dirbo nepasirašęs darbo sutarties, nepateikė darbuotojo pažymėjimo, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad R. Š. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, kadangi jis šioje byloje nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Byloje esančiais įrodymais nepaneigta R. Š. versija, kad tuo metu, kai buvo atliktas patikrinimas ir užfiksuotas nelegalaus darbo faktas, jis bendrovėje nebuvo, o buvo išvykęs atostogauti, todėl apie nelegaliai dirbantį asmenį nieko nežinojo. Šią R. Š. versiją iš dalies patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas E. J. patvirtino, kad dėl darbo kalbėjosi su G., tą dieną, kai atėjo dirbti, R. Š. nebuvo, jo nematė ir dėl įdarbinimo su juo nebendravo (b. l. 18, 111). Liudytoja G. Š. nurodė, kad patikrinimo metu R. Š. atostogavo, o dėl įdarbinimo su E. J. kalbėjosi ji, pasirašė įsakymą dėl darbuotojo priėmimo (b. l. 110, 128). Apklausta liudytoja V. V. D. nurodė, kad direktorius su E. J. dėl darbo nesitarė, kadangi buvo atostogose, kad direktoriaus funkcijas atlikdavo G. Š. (b. l. 127). Liudytojais apklausti valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai T. M. ir T. D. taip pat nepaneigė tos aplinkybės, kad patikrinimo metu bendrovėje direktoriaus R. Š. nebuvo. Patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad R. Š. žinojo apie nelegaliai dirbantį asmenį, byloje nėra surinkta, jų nenurodė ir Institucija savo apeliaciniame skunde. Kaip jau minėta, prielaidos ir abejonės negali būti pagrindas asmens kaltei dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuoti, todėl, Institucijai nesurinkus ir nepateikus neginčijamai R. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, jog būtent R. Š. yra atsakingas už bendrovėje nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus VSDF administravimo įstaigai nelegaliai dirbusį darbuotoją. Konstatuotina, jog R. Š. veiksmuose byloje neįrodyti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl R. Š. administracinio teisės pažeidimo byla skundžiamu nutarimu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Šalies argumentai
Skundu taip pat prašoma administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį patraukti liudytoją E. J.. Tenkinti šį apelianto prašymą nėra jokio pagrindo. Nuo pat pažeidimo tyrimo pradžios liudytojas E. J. tvirtino, kad dėl įdarbinimo su direktoriumi R. Š. nebendravo, jo nematė. Tai, kad liudytojas, apklausiamas teisme savo rašytą paaiškinimą papildė naujomis aplinkybės, netiksliai nurodė asmenį, su kuriuo tarėsi dėl darbo, nėra pagrindas jį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.