Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos (toliau – ir kaltinamojo gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 21 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. V. B. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, šiomis aplinkybėmis:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims subūrus organizuotą grupę asmenų, susitarusių vykdyti telefoninius sukčiavimus, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, į organizuotos grupės daromas nusikalstamas veikas – telefoninius sukčiavimus, pasinaudojant „Telegram“ programėle, užmezgus ryšį ir į organizuotos grupės sudėtį įtraukus K. R., S. D. (S. D.), P. D. (P. D.) ir jį (V. B.), su kuriais susitarus dėl bendros pelningos ir pastovios nusikalstamos veikos, kur jų užduotis buvo atvykus į Lietuvos Respubliką paimti iš apgautų žmonių pinigines lėšas, kurias perduoti nurodytiems organizuotos grupės nariams, realizuodami nusikalstamą sumanymą ir vykdydami nusikalstamą susitarimą, K. R., S. D., P. D. ir jis (V. B.) asmeniškai ar kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. padarė tokius veiksmus:

2024 m. lapkričio 21 d., apie 12.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai, paskambinę J. S. į stacionarų namų telefoną, telefoninio pokalbio metu nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl neva įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo jos dukra N. ir nepažįstama moteris, dėl to nukentėjusiajai būnant susijaudinus ir suklaidintai, reikalaujant 23 000 Eur sumos žalai atlyginti, dėl to nenustatytiems organizuotos grupės nariams suorganizavus taksi paslaugą pinigų paėmimui iš J. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. lapkričio 21 d., apie 14.20 val., pas nukentėjusiąją atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai taksi vairuotojai, J. S. perdavus plastikinį maišelį su patalyne, kuriuose buvo įdėta 10 000 Eur, ir davus 80 Eur už taksi paslaugą, po to taksi vairuotojai minėtą krepšį su daiktais ir pinigais nuvežus į (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavus bendrai veikusiems S. D. ir P. D., jie, vykdydami organizuotos grupės nurodymus, paėmė pinigus iš taksi vairuotojos ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo 10 000 Eur,

po to organizuotos grupės nariai, paskambinę į stacionarų namų telefoną nukentėjusiajai J. S., kuriai būnant susijaudinus ir suklaidintai, pareikalavo likusios pinigų sumos bei pakartotinai suorganizavus taksi paslaugą pinigų paėmimui iš J. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. lapkričio 21 d., apie 15.20 val., pas nukentėjusiąją atvykus taksi vairuotojui R. A. D., kuris dėl veikos nėra kaltas, nes nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, J. S. perdavus plastikinį maišelį, kuriame buvo patalynė, į kurią buvo įvyniota 13 000 Eur, ir davus 80 Eur už taksi paslaugą, po to R. A. D. minėtą siuntinį su pinigais nuvežus į (duomenys neskelbtini) ir prie parduotuvės „D.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), perdavus, jis (V. B.), vykdydamas organizuotos grupės nurodymus, paėmė pinigus iš taksi vairuotojo ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo 13 000 Eur, o J. S. padarė bendrą 23 160 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Be to, V. B. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, šiomis aplinkybėmis:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 21 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bendrai įgijo ne mažiau kaip 4,591 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir 0,015 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, ir šias medžiagas laikė ir gabeno iki tol, kol 2024 m. lapkričio 21 d., apie 18.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl apgaulės būdu išviliotų pinigų, o atlikus jo asmens kratą, džemperio priekinėje kišenėje ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), kratą, rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, tokiu būdu neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti.

Šiais savo veiksmais V. B. yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, V. B. laikinai sulaikytas 2024 m. lapkričio 21 d., apie 18.40 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 21 d., nustačius pagrindą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi V. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 20 d., tuo pačiu nustatytu suėmimo pagrindu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartimi V. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 21 d., tuo pačiu nustatytu suėmimo pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi V. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 21 d., tuo pačiu nustatytu suėmimo pagrindu. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi V. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 21 d., tuo pačiu nustatytu suėmimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

3. Skundu kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas Saulius Kibilda prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį, kaip nepagrįstą, ir suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone ar jų kompleksu.

7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pats V. B. nėra taręsis su niekuo dėl nusikalstamos veikos darymo, o kaltinime nurodytų asmenų, t. y. S. D., K. R. ir P. D., nėra matęs ir girdėjęs, jų nepažįsta. Nurodoma, jog konkrečiai dėl to kuo jis buvo įtariamas įteikus pirmąjį įtarimą jis nesutiko ir tada nepripažino kaltės tik dėl to, kad buvo netiksliai nurodytos aplinkybės kas ką konkrečiai nusikalstamo padarė ir kokius veiksmus atliko. Nurodoma, jog V. B. tikrai 2024 m. lapkričio 21 d., apie 12.00 val., neskambino į stacionarų namų telefoną J. S. ir telefoninio pokalbio metu nenurodė tikrovės neatitinkančių aplinkybių, dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiosios dukrai ir nepažįstamai moteriai, jis asmeniškai nereikalavo pinigų žalai atlyginti ir neorganizavo taksi paslaugų pinigų paėmimui iš J. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, iš kur pas jį pateko minėta pinigų suma, jis sužinojo tik pareiškus jam įtarimą, kaip ir tas pavardes ir vardus, kurie ten buvo išvardinti, t. y. iš kur tie pinigai, ir dėl to labai apgailestavo, kad tapo kažkieno tai bendrininku, jį patį apgaunant ir (ar) nesakant tiesos.

9. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo konstatavimas yra tikrai nepagrįstas, kadangi V. B. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, yra neteistas, į Lietuvos Respubliką atvyko tikrai ne nusikaltimus daryti, o dirbti ir gyventi, ką įrodo esantys dokumentai ir duomenys. Visiškai akivaizdu, kad žmogus padarė klaidą ir puikiai suvokia, kad už tai turės atsakyti, atlyginti žalą nukentėjusiajai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. B. bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vadovautis vien formaliais pagrindais bei prielaidomis, nepakanka, kad nebūtų galima skirti kitos kardomosios priemonės, t. y. švelnesnės nei suėmimas.

11. Kaltinamojo gynėjas tvirtina, kad šioje proceso stadijoje švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas – užstatas (5 000 Eur sumos), būtų pakankamai veiksminga kardomoji priemonė, kadangi kaltinamajam ir užstato davėjai – jo mamai O. B., jau yra išaiškinta kaltinamojo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti. Taip pat ir užstato davėja yra įspėta, kad jei kaltinamasis nevykdys pareigų, užstatas pereis valstybei, kad ir baigus taikyti tokią kardomąją priemonę, t. y. kad užstato davėjo ir kaltinamojo sutikimu sumokėta užstato suma galėtų būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Gynėjo vertinimu, užstatas visiškai garantuotų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimą. Pažymima, jog kaltinamojo mama O. B. pavedimą 5 000 Eur sumai į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą banke gali atlikti bet kuriuo metu, pinigai (užstatas 5 000 Eur) jau buvo sumokėti, tačiau šiuo metu yra grąžinti, todėl dėl to nekiltų jokių nesklandumų, tai padaryti dar kartą. Be to, teismo nuožiūra galima taikyti ir kompleksą kardomųjų priemonių, beje ir intensyvią priežiūrą.

12. Skunde, be kita, pažymima ir tai, kad bylos nagrinėjimas yra atidėtas iki 2025 rugsėjo 4 d., šiuo atveju dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių ir akivaizdu, kad tai negali būti joks pasiteisinimas ar argumentas tęsti suėmimo, juo labiau dar ilgesniam terminui nei to prašė prokuroras, nes 2025 m. rugsėjo mėnesį kaltinamasis V. B. jau bus suimtas 10 mėnesių, kai už jo padarytus nusikalstamus veiksmus pagal sankciją pirmą kartą nusikaltus, pilnai pripažinus kaltę – yra galimybė būti nubaustam net bauda.

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos skundas tenkintinas.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos skundo argumentus, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. N1-2052-961/2025 medžiaga bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus kaltinamojo, jo gynėjo, prokuroro argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2025 m. birželio 18 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 3 mėnesiams, netinkamai vadovavosi BPK 119, 122, 139 straipsnių nuostatomis ir nepagrįstai konstatavo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

16. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumą patvirtina tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Visgi tuo pačiu būtina pabrėžti, kad aukštesnysis teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, baudžiamojoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindo nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Skundą nagrinėjantis teismas, konstatuoja, kad sprendžiant kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

17. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad skiriant ar pratęsiant suėmimą, kaip pačią griežčiausią kardomąją priemonę, privalu kruopščiai patikrinti ne tik duomenis, pagrindžiančius asmeniui pareikštus įtarimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą.

18. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas, neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje pratęsiant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, nurodyta, kad kaltinamasis V. B. nėra sukūręs šeimos, nors turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir realią faktinę gyvenamąją vietą, tačiau jis yra užsienio šalies pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvena pakankamai neseniai, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką V. B. gyveno (duomenys neskelbtini), jo artimieji gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikoje jis neturi savo vardu registruoto turto. Visos šios aplinkybės, nutartį priėmusio teismo vertinimu, suteikė pagrindą teigti, kad kaltinamasis V. B. nėra saistoma tvirtais socialiniais – šeiminiais ar ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje V. B. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei organizuotoje grupėje, už kurį yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų (veika numatyta BK 25 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje), bei baudžiamąjį nusižengimą, už kurį yra numatyta ir arešto bausmė (veika numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje), į tai, kad jis galimai nusikalstamai veikė ne savo iniciatyva, o organizuotoje grupėje, jo veiksmus koordinavo kiti, nenustatyti asmenys, kurių nurodymams jis pakluso, teismas darė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. B., suvokdamas itin griežtos bausmės paskyrimo realumą ir siekdamas neteisėtu būdu išvengti atsakomybės už galimai padarytas nusikaltimas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

19. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, tai yra žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą byloje. Pagal suformuotą teismų praktiką suėmimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų.

20. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje Nr. N1-2052-961/2025 esančią medžiagą ir skundo argumentus, sutinka su kaltinamojo gynėjo argumentu, jog BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į esamą baudžiamosios bylos stadiją (byla pradėta nagrinėti, kaltinamasis davė išsamius parodymus), tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį, įstatyme įtvirtintas už jas skirtinas bausmes, kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę (nuo 2024 m. lapkričio 21 d.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (V. B. prasitęsė laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pateikė 2025 m. birželio 27 d. sudarytos nuomos sutarties ir 2025 m. liepos 3 d. šios sutarties priedo kopiją, jo paties teigimu, gyvena su drauge, iki suėmimo dirbo UAB „A.“, Lietuvos Respublikoje neteistas), į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra kitų duomenų, rodančių, jog V. B. būtina taikyti suėmimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam V. B. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra (kurios esmė – kaltinamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis) bei užstatu (teismo posėdžio metu pateiktas O. B. 2025 m. liepos 3 d. sumokėjimo kvitas, kuris patvirtina, jog į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą įmokėti 5 000 Eur galimam užstatui), kurios sulaikytų kaltinamąjį V. B. nuo galimo bėgimo (slapstymosi). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios kardomosios priemonės, atsižvelgiant į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, jį charakterizuojančius duomenis, yra pakankamos. Skyrus intensyvią priežiūrą nustatomos ir jos taikymo sąlygos (dienotvarkė) – įpareigojimas kaltinamąjį V. B. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus laiką nuvykti į gydymo įstaigas ar darbą, taip pat į teismą procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje, laiką būnant šiose įstaigose ir parvykimo laiką iš jų į namus. Tokiu būdu bus užtikrinta jo judėjimo kontrolė, policijos pareigūnams kontroliuojant kaltinamąjį ir eliminuojant jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką. Pažymėtina, jog šiomis kardomosiomis priemonėmis neužtikrinus BPK 119 straipsnio paskirties, teismas bet kuriuo metu gali spręsti griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 133 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. B. pratęstą paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 21 d., pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis:

- intensyvia priežiūra, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo faktinės intensyvios priežiūros vykdymo pradžios, įpareigojant kaltinamąjį V. B. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus laiką nuvykti į gydymo įstaigas ar darbą, taip pat į teismą procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje, laiką būnant šiose įstaigose ir parvykimo laiką iš jų į namus;

- 5 000 Eur dydžio užstatu, O. B. įmokėtu 2025 m. liepos 3 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą.

Kaltinamąjį V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedelsiant paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Įspėti kaltinamąjį V. B., kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutartį dėl kaltinamajam V. B. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti kaltinamajam V. B. BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Teismo šaukimus siųsti V. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Įspėti užstato davėją O. B., kad tuo atveju, jeigu V. B. pažeis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, sumokėtas užstatas pereis valstybei.

Nutarties nuorašus išsiųsti kaltinamajam V. B. ir jo gynėjui, užstato davėjai O. B., prokurorui, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui bei Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.