Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Raimondo Blauzdžiaus, dalyvaujant pareiškėjo D. G. (D. G.) atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Fomkin), atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Rišardui Jaščaninui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo įsitikinimu, jo padarytas teisės pažeidimas yra nepavojingas, mažareikšmis. Pabrėžė, kad panaikintas leidimas jam yra reikalingas, kadangi pareiškėjas beveik kasdien vyksta į darbą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją ir grįžta atgal. Be to, pareiškėjo nuomone, jis buvo nubaustas du kartus, nes jam buvo skirta 75 Lt bauda ir panaikintas leidimas ateityje vykti be eilės.

Atsakovės nuomone, jos veiksmai, susiję su leidimo vykti per pasienio kontrolės punktus be eilės suteikimu, o vėliau jo panaikinimu, yra teisėti bei teisingi, nepažeidžiantys teisės normų. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas VSAT dokumentus leidimui gauti, turėjo būti susipažinęs su įsakymu, kuriame, be kita ko, numatyta, kad už pasienio kontrolės punktų teisinio režimo, muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus asmenys, įrašyti į sąrašą, gali būti išbraukiami iš jo ir (arba) gali būti atsisakoma juos įrašyti į sąrašą. VSAT teigimu, įgyvendindama savo diskreciją, ji nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, laikėsi procedūrinių taisyklių, vadovavosi tiksliomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ginčijamas sprendimas.

Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą ankščiau yra baustas net 7 kartus. Be to, pagal gautą iš VSAT Vilniaus rinktinės Medininkų PKP vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašą matosi, kad pareiškėjas, įvažiuodamas į Medininkų PKP, net nebandė sustoti esant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad administracinis teisės pažeidimas įvyko dėl slidžios kelio dangos, neatitinka tikrovės ir vertinamas kritiškai. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad administracinės nuobaudos skyrimas ir išbraukimas iš sąrašo nelaikytini baudimu du kartus už tą patį teisės pažeidimą. Pareiškėjui buvo surašytas tik vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir administraciniu nurodymu paskirta viena administracinė nuobauda – bauda, o pareiškėjo išbraukimas iš sąrašo nėra administracinė nuobauda.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, savo poziciją grįsdamas skunde išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš sąrašo asmenų, kuriems leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems leidžiama vykti be eilės per Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo PKP.

Pareiškėjui 2013 m. sausio 25 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2013 m. sausio 25 d. Medininkų PKP teritorijoje, atvykdamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nepaklusdamas eismo reguliavimo signalams, važiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų ir tuo savo veiksmais pažeidė 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ 46.1 p., atsakomybė už kurį nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 205 str. 1 d. Pareiškėjas pasiaiškinimo grafoje nurodė, kad automobilio nepavyko sustabdyti dėl blogų kelio sąlygų (b. l. 27–28). Dėl nurodyto pažeidimo pareiškėjui surašytas administracinis nurodymas sumokėti 75 Lt baudą.

VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdyba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (21)-14-418 ,,Dėl sprendimo vykti per pasienio kontrolės punktus be eilės panaikinimo“, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas vykdamas per Medininkų PKP, pažeidė Pasienio teisinio režimo taisykles ir pagal ATPK 205 str. 1 d. jam buvo skirta administracinė nuobauda, vadovaudamasi Asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 131 16 p., nuo 2013 m. sausio 31 d. išbraukė pareiškėją iš asmenų, kuriems leidžiama vykti be eilės per Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, sąrašo (b. l. 4).

Pažymėtina, kad asmenų, pageidaujančių, kad būtų įrašyti į asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) prašymų pateikimą, prašymų nagrinėjimą, sprendimų apskundimą ir asmenų įrašymą į sąrašą VSAT reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 131 patvirtintos Asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 16 p. buvo nustatyta, kad už melagingų duomenų pateikimą, pasienio kontrolės punktų teisinio režimo, muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus asmenys, įrašyti į sąrašą, gali būti išbraukiami iš jo ir (arba) gali būti atsisakoma juos įrašyti į sąrašą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui už tai, jog jis pažeidė pasienio kontrolės punktų teisinio režimo taisykles, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 75 Lt bauda. Tuo pagrindu atsakovė, vadovaudamasi tuo metu galiojusių Taisyklių 16 p. nuostata, išbraukė pareiškėją iš Sąrašo. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad pažeidė pasienio kontrolės punktų teisinio režimo taisykles, sutinka su jam paskirta administracine nuobauda, tačiau mano, kad atsakovė privalėjo atsižvelgti į skunde nurodomas aplinkybes, ypač į tai, kad pasienio kontrolės punktų teisinio režimo taisykles jis pažeidė netyčia, dėl neatsargumo, ir dėl to neišbraukti jo iš Sąrašo.

Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-185/2013, administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklių 16 p. (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija), kuris numatė galimybę, nustačius nurodytus pažeidimus, išbraukti asmenis iš sąrašo. Įstatymų leidėjas atsakovui suteikė teisę, bet neįpareigojo kiekvieno pažeidimo atveju išbraukti asmenis iš sąrašo vykti be eilės, taip pat nedetalizavo atvejų, kurių pagrindu privaloma, pažeidusius asmenis, išbraukti iš sąrašų. Todėl atsakovė, siekdama įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, priimdama sprendimą, privalėjo vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimo priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.

Taip pat pabrėžtina, kad vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek Europos S. T. Teismo, tiek ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje, yra proporcingumas. VAĮ 3 str. 1 d. 3 p. nustatyta viešojo administravimo subjektų pareiga savo veikloje vadovautis proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šis principas reiškia, kad administraciniame akte numatytų poveikio priemonių apimtis ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui, atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Proporcingumo principas turėtų apsaugoti, kad tam tikrais atvejais pernelyg griežtas ir mechaniškas įstatymo taikymas neiškreiptų tuo įstatymu siekiamo tikslo ir nenulemtų piktnaudžiavimo administraciniais įgaliojimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė minėtais principais nesivadovavo. Atsakovė, išbraukdama pareiškėją iš sąrašo, apsiribojo vien tik faktu, kad pareiškėjas buvo nubaustas už pasienio režimo pažeidimą, tačiau nevertino padaryto pažeidimo aplinkybių bei pobūdžio, neatsižvelgė į tai, kad leidimas vykti per pasienio kontrolės punktą be eilės jam būtinas, nes dirba Baltarusijos Respublikoje.

Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas anksčiau buvo padaręs net 7 administracinius teisės pažeisimus, tačiau tai, kad būtent ši aplinkybė paskatino atsakovę priimti skundžiamą sprendime, pastarajame nenurodyta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad minėti pažeidimai nebuvo susiję su pasienio kontrolės punktų teisinio režimo, muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimu, be to, jie buvo padaryti pakankamai senai – 2002, 2008, 2009 m.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas neatsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, neatitinka VAĮ įtvirtintam proporcingumo principui bei nustatytiems administracinio akto bendriesiems reikalavimas, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą nepagrįstu ir jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (21)-14-418 ,,Dėl sprendimo vykti per pasienio kontrolės punktus be eilės panaikinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.