- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2-332-984/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24616-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, R. V., uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, D. G.
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir M. T. dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, R. V., uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, D. G. ir antstoliui D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolio V. M. 2013 m. liepos 18 d. pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0013/13/00380, kuriuo atsakovas antstolis V. M., atsakovui M. T. pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0860 ha žemės sklypą su 52,04 kv. m, 92 proc. baigtumo sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., 9-11 b. l.).
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas antstolis V. M., nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 19 d., vykdė antrąsias minėto turto varžytinės, pagal VMI 2008 m. birželio 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-302-66/08, dėl 96 332,35 Lt skolos išieškojimo iš A. S. TŪB „Be priekaištų“. Šios varžytynės antstolio V. M. patvarkymu, 2013 m. vasario 19 d. buvo paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojams buvo pasiūlyta per 30 d. perimti neparduotą turtą. Išieškotojai per antstolio nustatytą terminą neišreiškė valios perimti minėto turto. Ieškovės teigimu, tokiu atveju, pagal CPK 722 straipsnio 2 dalį ir CPK 723 straipsnio 1 dalį, ieškovės turtas turėjo būti grąžintas ieškovei. Tuo tarpu antstolis V. M., ieškovei šio turto negrąžino, o toliau vykdė iš jo 40 612,92 Lt išieškojimą, pagal VMI 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 23.17-08-320-16121, dėl skolos išieškojimo iš ieškovės individualios įmonės „Namų teisininkas“, perkeldamas areštą iš vykdomosios bylos, pagal VMI išieškojimą iš A. Š. TŪB „Be priekaištų“. Be to, parduodamo nekilnojamojo turto kaina buvo nepagrįstai mažinama 80 proc. ir 60 proc., pradedant ne nuo eksperto nustatytos pirminės turto kainos, tačiau nuo neįvykusiųjų antrųjų varžytynių kainos, pagal 2008 m. birželio 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-302-66/08 dėl 96 332,35 Lt išieškojimo iš A. S. TŪB „Be priekaištų“. Ieškovės teigimu, antstolis V. M. nesilaikė CPK 681, 718 straipsnių ir 722 straipsnio l dalies reikalavimų, nepagrįstai sumažino ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 602 straipsnio l dalis 6 punktas), tokiu būdu pažeidė ieškovės teisės, nes ieškovė neteko galimybės patenkinti didesnės dalies kreditorių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., 69-71 b. l.). Atsiliepime nurodo, kad vykdant išieškojimą pagal iki 2012 m. išduotus vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininkas A. S. TŪB „Be priekaištų“ ir IĮ „Namų teisininkas“, CPK 672, 673 straipsnių pagrindu, nukreipė išieškojimą į ūkinės bendrijos narės ir individualios įmonės savininkės, t. y. ieškovės turtą – žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius Saulės alėjoje 1, Skirgiškių kaime, Vilniaus rajone. Pirmosioms ir antrosioms varžytinėms neįvykus, išieškotojai CPK 722 straipsnio nustatyta tvarka nepareiškė sutikimo perimti iš varžytynių neparduotą turtą. CPK 722 straipsnio 5 dalies, nuostata, kurioje teigiama, jog paskelbus antrąsias varžytynes neįvykusiomis, areštas turtui turi būti panaikintas ir turtas grąžintas skolininkui neįgyvendintas dėl to, kad 2013 m. kovo 18 d. buvo priimtas naujas vykdomasis dokumentas ir pradėtas išieškojimas iš ieškovės IĮ „Namų teisininkas“ vykdomojoje byloje Nr. 0013/13/00380 ir turto areštas perkeltas į vykdomąją bylą Nr. 0013/13/00380, patikslinant areštuoto turto rinkos vertę aktualiai datai. Remiantis surinktų įrodymų apie turto rinkos vertę visuma, nustatyta, jog ieškovės turto rinkos vertė buvo 224 000 Lt. Skundų ar prieštaravimų dėl turto arešto perkėlimo ir rinkos vertės nustatymo nebuvo pareikšta, todėl vykdomojoje byloje Nr.0013/13/00380 paskelbtos pirmosios Turto varžytynės (varžytynių pradžia 2013-05-21, pabaiga - 2013-05-28), kuriose pradinė pardavimo kaina sudarė 179 200 Lt (224 000 LT x 80 proc.). Šioms varžytynėms neįvykus, ir nė vienam išieškotojui nepareiškus sutikimo perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, buvo paskelbtos antrosios šio turto varžytynės (varžytynių pradžia 2013-07-09, pabaiga - 2013-07-16), kuriose pradinė pardavimo kaina sudarė 134 400 Lt. Įvykusiose varžytynėse turtas parduotas už 138 442 Lt. Antstolio teigimu, CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus nukreipti išieškojimą nepraėjus ne mažiau kaip vieneriems metams, nuo turto grąžinimo skolininkui nepažeistas, kaip ir nepažeista prievolė grąžinti skolininkei turtą, nes išieškojimas iš to paties turto buvo vykdomas pagal naują vykdomąjį dokumentą. Perkeliant turto areštą iš vykdomosios bylos Nr.0013/08/01683, į vykdomąją bylą Nr.0013/13/00380, tapo būtina patikslinti areštuoto turto rinkos kainą (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Perkainojant turtą, atsižvelgta į eksperto UAB „Informacijos ir investicijų centras“ pateiktą ekspertizės pažymą Nr. DG120910, ir į tai, jog 2013 m. vasario mėn. neįvykusiose antrose varžytynėse, turtas nebuvo parduotas už 168 000 Lt. Esant tokiems turto rinkos vertę bei jo likvidumą pagrindžiantiems įrodymams, turtas įkainotas, skaičiuojant vertės vidurkį, tarp 2012 m. spalio 10 d. turto įkainojimo (280 000 Lt) ir antrose varžytynėse neparduoto turto kainos (168 000 Lt). Kainų vidurkis sudarė 224 000 Lt, tokiu būdu pastato vertė sudarė 1 535,09 Lt už 1 kv. m. Tuo tarpu, UAB „Informacijos ir investicijų centras“ vertinimo ataskaitoje namo vertė vidutiniškai paskaičiuota nuo 2600 Lt/kv. m iki 1500 Lt/kv. m (vertinimo ataskaitos 22 lapas). Pažymi, kad viešai internete, nuo 2013 m. sausio mėn. ieškovė savo turtą pardavinėjo už 235 000 Lt, todėl akivaizdu, jog turto savininkė, pateikdama į rinką paminėtą turtą, pastarąjį tikėjosi parduoti ne didesne, nei 235 000 Lt kaina, o atsižvelgiant į tai, kad dažnu atveju, turto pirkėjui yra taikomos nuolaidos, antstolio nustatyta 224 000 Lt rinkos vertė laikytina visiškai pagrįsta. Būtent nuo šios nustatytos rinkos vertės ir buvo nustatinėjama pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio pagrindu. Todėl antstolio įsitikinimu, ieškovės argumentai, jog antstolis pradinę parduodamo turto kainą nustatinėjo nuo neįvykusių antrųjų varžytynių kainos, laikytini nepagrįstais. Antstolis V. M. pažymi, kad ieškovė jokios nuomonės ar prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės savalaikei neteikė, todėl bendradarbiavimo pareigos nevykdė, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad antstolis, pats neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės, pagrįstai nustatė minėto turto rinkos vertę 224 000 Lt ir pagrįstai nesinaudojo diskrecijos teise paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškinys CPK 602 straipsnio 6 punkto, pagrindu negalėtų būti tenkintas, kadangi ši norma reglamentuoja ne turto rinkos vertės, o pradinės pardavimo kainos nustatymą bei privalomą pirmąjį kainos pakėlimą. Nagrinėjamu atveju, atveju, pradinė pardavimo kaina (sudarė 60 proc. nustatytosios rinkos vertės, t. y. 134 400 Lt (60 proc. nuo 224 000 Lt). Kaina pakelta tik minimaliai, t. y. privalomu procento pakėlimu ir dar 10 Lt. Šios aplinkybės įrodo, kad turto rinkos vertė nustatyta tinkamai ir pagrįstai, o gauta kaina realizavus turtą iš varžytynių yra maksimali, kurią buvo galima gauti tokiomis aplinkybėmis.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą (1 t., 57-59 b. l.). Atsiliepime nurodo, kad ieškovės turto antrosios varžytynės (2013-02-12 – 2013-02-19) buvo paskelbtos neįvykusiomis. Išieškotojai antstolio nustatytu 30 d. terminu nepareiškė sutikimo perimti antrose varžytynėse neparduoto turto. 30 dienų terminas turėjo sueiti 2013 m. kovo 21 d., tačiau 2013 m. kovo 18 d. antstolis V. M. priėmė naują VMI vykdomąjį dokumentą, pagal kurį buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0013/13/00380 ir 2013 m. kovo 27 d. patvarkymu, turto areštas buvo perkeltas į naują vykdomąją bylą. Turtas buvo iš naujo įkainotas, kaip nurodyta 2012 m. kovo 27 d. patvarkyme, vykdomojoje byloje Nr. 0013/13/00380, atsižvelgiant į turto vertinimo ataskaitą ir varžytynėse neparduoto turto pradinę kainą, turtas įvertintinas 224 000 Lt. Minėtas patvarkymas ir antstolio veiksmai dėl turto arešto perkėlimo, turto įkainojimo, nebuvo skundžiami, ką patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-31954-129/2013, nustatytas prejudicinis faktas (kad šis antstolio patvarkymas skolininkės neskųstas). 2013-05-21 – 2013-05-28 pirmose turto pardavimo varžytynėse buvo nustatyta 179 200 Lt (t. y. 80 proc. nuo 224 000 Lt) pradinė turto kaina. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, antrosiose varžytynėse buvo nustatyta 134 400 Lt (60 proc. nuo 224 000 Lt) pradinė turto pardavimo kaina. Turtas buvo parduotas už 138 442 Lt kainą, ginčijamas varžytynių aktas atitinka jam CPK 724 straipsnio nustatytus reikalavimus, todėl mano, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą (1 t., 66-68 b. l.). VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, antstolis V. M., vykdydamas ieškovės nekilnojamojo turto pardavimą, nepažeidė CPK ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Atsakovas M. T. atsiliepime prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, bei ieškovei, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 1 000 eurų baudą, 50 procentų šios sumos paskiriant atsakovui M. T. (2 t., 122 b. l.). Vėlesniuose prašymuose ieškovei prašo, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 2 000 eurų baudą, 50 procentų šios sumos paskiriant atsakovui M. T..
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad atsakovas antstolis V. M., vykdė Vilniaus apskrities VMI 2010 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-26823/10 dėl 12 530,07 Lt skolos išieškojimo iš ieškovės individualios įmonės „Namų teisininkas“, vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/00155; Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-05-06 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-12-732/09 dėl 45,15 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. Š. TŪB „Be priekaištų“ (tikrieji nariai A. Š., A. S., D. G.), vykdomojoje byloje Nr. 0013/10/01551; Vilniaus apskrities VMI 2008 m. birželio 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-302-66/08 dėl 96 332,35 Lt išieškojimo iš skolininko A. Š. TŪB „Be priekaištų“, vykdomojoje byloje Nr. 0013/08/01683, taip pat 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. spalio 31 d. VMI vykdomuosius dokumentus dėl 4 066,89 Lt ir 8 416 LT skolos išieškojimo iš ieškovės individualios įmonės „Namų teisininkas“, vykdomosiose bylose Nr. 0013/12/00696 ir Nr. 0013/12/02044.
Vykdant išieškojimą buvo areštuotas ieškovei priklausantis pirmiau minėtas turtas, kuris buvo įvertintas tris kartus. 2011 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Aliance valuations“ Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. VA-2011/08-6, konstatuota 260 000 Lt ginčo turto vertė (vykdomosios bylos Nr. 0013/08/1683, 193-214 l.) (šis vertinimas atliktas antstolio V. M. patvarkymu). 2012 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 12./08-V25, konstatuota 330 000 Lt ginčo turto vertė (šis vertinimas atliktas ieškovės užsakymu) (vykdomosios bylos Nr. 0013/08/1683, 420-1–420-44 l.) ir 2012 m. rugsėjo 10 d. UAB „Informacijos ir investicijų centras“, ginčo turtas įvertintas 280 000 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0013/08/1683, 459-1– 459-61 l.) (šis vertinimas atliktas antstolio V. M. patvarkymu). Ieškovė reiškė prieštaravimus antstoliui dėl paskutinio turto įvertinimo (280 000 Lt), motyvuodama tuo, kad esant iki galo sutvarkytai techninei turto dokumentacijai, turto vertė nustatyta būtų didesnė (vykdomosios bylos Nr. 0013/08/1683, 470-471 l.), tačiau antstolis V. M., 2012 m. spalio 22 d. patvarkyme konstatavo, jog 2012 m. rugsėjo 10 d. UAB „Informacijos ir investicijų centras“ atliekant ekspertizę, buvo vadovautasi naujais turto kadastriniais matavimais, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės skundo ir prašymo, leisti sutvarkyti ginčo turto techninę dokumentaciją.
2012-11-29 buvo paskelbtos ieškovei priklausančio turto varžytynės, nustatant pradinę 224 000 Lt (280 00 x 80 proc.) pardavimo kainą pirmose varžytynes. Kadangi nedalyvavo nė vienas dalyvis, varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis.
2013-02-12 – 2013-02-19 buvo paskelbtos antrosios šio turto varžytynės, nustačius pradinę 168 000 Lt (280 000 Lt x 60 proc.) pardavimo kainą. Šiose varžytynėse taip pat nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl jos buvo paskelbtos neįvykusiomis.
CPK 722 straipsnio nustatyta tvarka, išieškotojai nepareiškė sutikimo perimti antrose varžytynėse neparduoto turto.
Antstolis V. M., 2013 m. kovo 18 d. priėmė vykdyti 2013 m. kovo 8 d. VMI vykdomąjį dokumentą Nr. (23.17-08)-320-16121 dėl 40 612,92 Lt išieškojimo iš ieškovės individualios įmonės „Namų teisininkas“, vykdomojoje byloje Nr. 0013/13/00380. Todėl ieškovės turto areštas buvo perkeltas į vykdomąją bylą Nr. 0013/13/00380 ir iš naujo nustatyta turto vertė – 224 000 Lt (vykdomosios bylos 481 l.). Ieškovei pranešimas apie naujai paskelbtas turto varžytynes ir jo kainą, buvo įteiktas tinkamai (vykdomosios bylos 484 l.). Ieškovė neprašė pakartotinai skirti turto vertės ekspertizę, tačiau iš antrųjų varžytynių pardavus ginčo turtą, kreipėsi į antstolį V. M. dėl lėšų paskirstymo sustabdymo, o vėliau ir į teismą dėl antstolio veiksmų, skundą grįsdama taip pat ir tuo, jog jai turtas privalėjo būti grąžintas, kreditoriams atsisakius jį perimti, taip pat tuo, jog 2013 m. kovo 18 d. antstoliui, priėmus vykdyti 2013 m. kovo 8 d. VMI vykdomąjį dokumentą Nr. (23.17-08)-320-16121 ir vėliau turtą parduodant iš varžytynių, neteisingai buvo nustatyta turto kaina, t. y., tik 224 000 Lt, o ne 280 000 Lt.
Šioje byloje ieškovė ieškinį grindžia iš esmės dviem argumentais t. y., kad ieškovei turėjo būti grąžintas ginčo turtas per 30 d., neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms, taip pat tuo, jog 2013 m. kovo 18 d. antstoliui, priėmus vykdyti 2013 m. kovo 8 d. VMI vykdomąjį dokumentą Nr. (23.17-08)-320-16121 ir vėliau turtą parduodant iš varžytynių, neteisingai buvo nustatyta turto kaina, t. y., tik 224 000 Lt, o ne 280 000 Lt.
Dėl ieškovės turto grąžinimo ieškovei (skolininkei)
Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriuje „Negaliojantys sandoriai“, o turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis.
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad CPK 602 straipsnio normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-578/2014).
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, byloje dalyvaujant tiems patiems asmenims, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-31954-129/2013, tiek Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-400-160/2014, išnagrinėję A. Š. skundus dėl atsakovo antstolio V. M. veiksmų, parduodant minėtą skolininkės turtą, išaiškino, kad antstolis V. M., teisėtai 2013 m. kovo 18 d., t. y. dar nesuėjus 30 d. terminui, iki 2013 m. kovo 21 d., perimti neparduotą po antrų varžytynių turtą, priėmė naują VMI vykdomąjį dokumentą, pagal kurį pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0013/13/00380, ir teisėtai perkėlė skolininkės turto areštą į naująją vykdomąją bylą. Teismai taip pat išaiškino, jog CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus nukreipti išieškojimą nepraėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkei nepažeistas, nes perkėlus turto areštą į kitą naująją vykdomąją bylą, išieškojimo nukreipimas į skolininkės turtą nelaikytinas pakartotinu, o turtas skolininkei nebuvo grąžintas ir neturėjo būti grąžintas, nes išieškojimas iš to paties turto buvo vykdomas pagal naują vykdomąjį dokumentą. Minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis) šioje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, teismo procesiniams sprendimams įsiteisėjus, šalys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tuo tarpu, ieškovė, nors ir nurodo kitą ieškinio dalyką šioje byloje, tačiau reikšdama ieškinį dėl antstolio V. M. 2013 m. liepos 18 d. pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0013/13/00380 pripažinimo negaliojančiu, iš esmės jį grindžia tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir minėtose bylose, ginčydama antstolio veiksmus, t. y., iš esmės ginčija ieškovės turto neperdavimą jai, kreditoriams neišreiškus sutikimo jį perimti iki 2013 m. kovo 21 d., taip pat netinkamai nustatytą turto vertę. Kadangi dėl turto neperdavimo ieškovei išsamiai jau pasisakyta minėtuose teismų sprendimuose, nagrinėjant ieškovės ieškinį dėl minėto varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 723 straipsnio pagrindu, teismas plačiau nepasisako.
Dėl turto vertės nustatymo
Pirmiau minėta, kad ieškovė turto pardavimo iš varžytynių aktą taip pat ginčija ir kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu, t. y., neteisingai nustatyta parduodamo turto verte. Pasak ieškovės, ginčo turtas buvo įvertintas 280 000 Lt, todėl perkėlus ieškovės turto areštą į kitą vykdomąją bylą, pradinė, 80 procentų turto kaina turėjo būti paskaičiuota nuo 280 000 Lt, o ne nuo 224 000 Lt nustatytos turto vertės. Tuo tarpu, antstolio pozicija grindžiama tuo, kad vykdant išieškojimą iš ieškovės turto, jis nebuvo parduotas nei už 228 000 Lt (280 000 Lt x 80 proc.), nei už 168 000 Lt (280 000 Lt x 60 proc.), todėl antstolis, iš naujo nustatė turto vertę, atsižvelgdamas į tai, jog šiam turtui rinkoje nebuvo paklausos.
CPK 681 straipsnio redakcijoje, galiojančioje nuo 2011 m. spalio 1 d., nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga, siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.
Teismas, nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje buvo atlikti trys turto vertinimai – 2011 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Aliance valuations“ nustatė 260 000 Lt ginčo turto vertę (vykdomosios bylos 193-214 l.); 2012 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ nustatė 330 000 Lt ginčo turto vertę (vykdomosios bylos Nr. 0013/08/1683, 420-1–420-44 l.) ir 2012 m. rugsėjo 10 d. UAB „Informacijos ir investicijų centras“, įvertino turtą 280 000 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0013/08/1683, 459-1– 459-61 l.). Pirmiau minėta, kad vykdant išieškojimą, pagal VMI 2008 m. birželio 16 d., vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-302-66/08, dėl 96 332,35 Lt skolos išieškojimo iš A. S. TŪB „Be priekaištų“, nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse turtas neparduotas už 228 000 Lt ir 168 000 Lt, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati ieškovė lygiagrečiai šį turtą pardavinėjo už 235 000 Lt (1 t., 73 b .l.), tačiau kaip matyti, realizuoti šio turto už skelbiamą kainą ieškovei taip pat nepavyko. Taigi, susiklosčius tokioms aplinkybėms, ir turto areštą perkėlus į kitą vykdomąją bylą, antstolis turėjo iš naujo nustatyti ginčo turto vertę, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 2 dalies, nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, jog už skelbiamas kainas turto nepavyko parduoti. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su antstolio V. M. pozicija, kad nebuvo tikslinga iš naujo nustatyti tokią pačią ginčo turto vertę (280 000 Lt), ir nuo šios vertės skaičiuoti 80 ir 60 procentų, kadangi už šias kainas neatsirado nė vieno pirkėjo.
Kaip teisingai nurodo antstolis V. M. atsiliepime ir teismo posėdžio metu teigė jo atstovas, UAB „Informacijos ir investicijų centras“ vertinimo išvadoje namo vertė vidutiniškai paskaičiuota nuo 2600 Lt/kv. m iki 1500 Lt/kv. m (vertinimo ataskaitos 22 lapas). Taigi, vadovaujantis minėtos turto vertinimo ataskaitos išvadomis, 224 000 Lt nustatyta parduodamo turto vertė, atitiko 1500 Lt namo kvadratinio metro kainą, tačiau ginčo turtas nebuvo parduotas net už 179 200 Lt (224 000 Lt x 80 proc.). Todėl antstolis V. M. teisus teigdamas, kad neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės, pagrįstai nustatė ginčo turto rinkos vertę 224 000 Lt ir nesinaudojo diskrecijos teise paskirti pakartotinę – ketvirtą turto rinkos vertės ekspertizę, ar paduodamo turto 80 procentų ar 60 procentų vertę skaičiuoti nuo 280 000 Lt. Teismas pažymi, kad nustačius 60 proc. nuo 224 000 Lt sumos ir pardavinėjant ginčo turtą, buvo nustatyta mažiausia galima šio turto pardavimo kaina, tačiau varžytynių metu, nebuvo apribota maksimali jo kaina, todėl esant paklausai, varžytynių metu, šis turtas galėjo būti parduotas ir už aukštesnę kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad turto rinkos vertę apsprendžia ne turto vertintojų išvados, o parduodamo turto paklausa, tai yra, už kokią pinigų sumą turtas galėtų būti parduotas sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir pirkti asmenų, po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Nors šiuo atveju turtas ir buvo pardavinėjamas iš varžytynių, tiek antstoliui, tiek pačiai ieškovei jį pardavinėjant, neatsirado potencialių pirkėjų už aukštesnę kainą. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, jog potencialūs pirkėjai aktyviai domėjosi jos turto įsigijimu, už ieškovės nurodomas kainas (už 80 proc., ar 60 proc., nuo 280 000 Lt), todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad antstolis, parduodamas ieškovės turtą, neteisingai nustatė ginčo turto vertę, ar pažeidė nurodomas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 681, 718 straipsnių, 722 straipsnio 1 dalies, nuostatas.
Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovas M. T. prašo ieškovei paskirti 2000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą. Teismas atmeta šį atsakovo prašymą, nenustatęs CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių pagrindų.
Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi ieškovei nebuvo tinkamai įteitas šaukimas (CPK 246 straipsnio 246 straipsnio 1 dalis). CPK 66 straipsnis numato ieškovei teisę reikšti teisėjui nušalinimus. Byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant, tačiau iš ieškovės iki posėdžio buvo gautas prašymas, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl teismas neturi pagrindo jai skirti prašomą baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovei atidėjo 3 469 Lt (1004,69 eurų) dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo (1 t., 25 b. l.). Ieškovei priimtas nepalankus sprendimas, todėl atidėto žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei taip pat iš ieškovės priteistinos 24,21 eurų pašto išlaidos (2 t., 59 b. l.) (CPK 88 str. 1 dalis 3 punktas, 93 straipsnis).
Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šalys reikalavimų nereiškė, įrodymų nepateikė, todėl teismas dėl jų nesprendžia (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones (1 t., 26-27 b. l.) – iki teismo sprendimo/nutarties byloje įsiteisėjimo, atliko įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui - 0,0860 ha žemės sklypui ir sodo pastatui, (duomenys neskelbtini). Atmetus ieškinį, teismas panaikina minėtas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 263, 264, 265, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1004,69 eurų žyminį mokestį ir 24,21 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2-31617-129/2012, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui - 0,0860 ha žemės sklypui ir sodo pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini).
Atsakovui antstoliui V. M. grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0013/08/1683, Nr. 0013/13/00380.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.