Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-20 · Administracinė byla Nr. A-438-814-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-20
Bylos Nr.
A-438-814-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Šiaulių miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos
Pareiškėjas
E.J.
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-814/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka, apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E.J. prašymą atsakovui Šiaulių miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P-1 „Dėl E.J. atleidimo“ pareiškėjas buvo atleistas nuo tos pačios dienos iš tarnybos - Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios komandos skyrininko pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir remiantis Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2004 m. gruodžio 29 d. išvada, patvirtinančia, kad jis negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Atsakovas, Šiaulių miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, E.J. paskaičiavo 5612,88 Lt išeitinę kompensaciją ir iš šios sumos išskaičiavo pajamų mokestį 1831,91 Lt, 2,5 procento socialinio draudimo mokestį 140,32 Lt bei išmokėjo jam 3640,65 Lt dydžio išeitinę kompensaciją. Viso pareiškėjui atsakovas išskaičiavo 1972,23 litus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E.J. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovo jam priteisti neteisėtai išskaičiuotą 1972,23 litų sumą, kadangi išmokėtina išeitinė kompensacija turėtų būti priskiriama prie neapmokestinamų pajamų.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog darbdavys, atleisdamas jį iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą neturėjo galimybės pareikšti savo valios, nes atsiradus tokiam atleidimo pagrindui privalėjo atleisti jį iš tarnybos kitą dieną ir negalėjo pasielgti kitaip.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo E.J. skundą tenkino iš dalies.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas neginčija trečiojo suinteresuotojo asmens įsakymo, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės ir išeitinės kompensacijos dydžio. Ginčas yra kilęs dėl nepagrįsto bei neteisėto išeitinės kompensacijos, išmokėtos atleidžiant jį iš vidaus tarnybos, apmokestinimo. Todėl, teismo nuomone, vertinant E.J. pareikštų reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo, kuris tiesiogiai įtakoja ginčo dalyką, esmę bei turinį, t. y. ar tokį atleidimą pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą įtakojo valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statuto) 53 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, tačiau jie nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas E.J. iš tarnybos buvo atleistas pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, todėl vadovaujantis Statuto 57 straipsnio nuostatomis jam priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija.

Teismas taip pat pabrėžė, kad nurodytų Statuto ir analogiškų Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normų teisinio turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Kartu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai neįtakoja tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neįtakoja nei vienos iš šalių valia. Teismo manymu, teisės teorijoje atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, taip pat priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nurodė, jog esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Kaip išaiškino teismas, būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Teismas padarė išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Vidaus Tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra saistomas tik medicinos ekspertizės komisijos išvados ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl sveikatos būklės), yra neapmokestinamosios pajamos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. A10-1831/2006).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia, o Statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, pareiškėjo E.J. skundas dėl 1831,91 Lt priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Kartu teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl išskaičiuoto 2,5 procento socialinio draudimo mokesčio (140,32 Lt) priteisimo.

III.

Atsakovas Šiaulių miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi išeitinės kompensacijos priskiriamos prie pajamų, susijusių su darbo santykiais. Šios pajamos yra pajamų mokesčio objektas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Taigi išeitinės kompensacijos turi būti apmokestinamos atitinkamų pajamų mokesčio tarifu. Atsakovo nuomone, pareiškėjui išeitinė kompensacija buvo išmokėta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 56 straipsniu. Todėl išmokant šią kompensaciją pagrįstai buvo išskaičiuotas 33 procentų dydžio pajamų mokestis.

2. Atsakovas pabrėžia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2007 m balandžio 2 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išeitinės kompensacijos apmokestinimo. 2007 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (18.17-31-1)-R-4751 „Dėl išeitinės kompensacijos apmokestinimo", Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi šios išeitinės kompensacijos laikomos pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais ir turi būti apmokestinamos 27 procentų pajamų mokesčio tarifu. Atsakovas akcentuoja, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnį Centrinis mokesčių administratorius teikia mokesčių įstatymų paaiškinimus, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę aiškinti mokesčių įstatymus. Taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių administratorius grąžina mokesčio permoką mokesčių mokėtojui. Todėl pareiškėjo reikalaujama priteisti išskaičiuoto pajamų mokesčio suma negali būti priteista iš Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, jog palaiko šį apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsiliepime nurodo, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2007 m. birželio 26 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo raštą Nr. (18.16-31-l)-R-6474, kuriame Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog inicijuotas proceso atnaujinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A(10)-1831/2006. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos kitiems teismo sprendimams dėl išeitinės kompensacijos apmokestinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl pajamų mokesčio išskaičiavimo iš išmokamos kompensacijos, nutraukiant tarnybos santykius remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuris nustato, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, apeliaciniu skundu yra nesutinkama, pateikiant savo šios teisės normos aiškinimo bei taikymo versiją, kuri prieštarauja pirmosios instancijos teismo pateiktai versijai. Tai lemia, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas minėtos teisė normos aiškinimo bei taikymo klausimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad teismai spręsdami tapačius teisnius santykius skirtingose bylose turi užtikrinti, jog tie patys teisiniai santykiai skirtingose bylose bus vertinami vienodai ir nebus priimami skirtingi sprendimai dėl jų.

Analogiškose bylose, kuriose buvo sprendžiami tie patys teisiniai santykiai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto „interpretavimas leidžia teigti, kad gyventojų pajamų mokestis nėra išskaitomas iš Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijų, taip pat kompensacijų, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą. Tuo tarpu iš išmokėtinų kompensacijų, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, gyventojų pajamų mokestis išskaitomas, todėl sprendžiant gyventojų pajamų mokesčio išskaitymo iš kompensacijų klausimą būtina nustatyti faktinę aplinkybę - darbo sutarties ar jos esmę atitinkančios sutarties nutraukimo pagrindą, nes būtent jis lemia gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimą ar neišskaičiavimą.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Taigi atleidimas iš vidaus tarnybos sąlygojamas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kurioje konstatuojama apie konkretaus pareigūno nebegalėjimą atlikti jam pavestų funkcijų dėl sveikatos būklės. Esant tokiai išvadai, vidaus tarnybos administracija turi pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisinės elgsenos alternatyvos iš esmės nėra. Sprendimas, sąlygojamas ne darbdavio valios, o objektyvios aplinkybės – pareigūno sveikatos būklės, konstatuotos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados, paprastai vienintelis – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atleidimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sąlygoja priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės. Darbdavys privalo, jei negali perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, tokį darbuotoją atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos (Statuto 16 str. 4 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10 – 1831/2006; Procesinio sprendimo kategorija 16. 5). .... Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas išeitinės kompensacijos, kompensacijos sąvokų nepateikia. Šių sąvokų nėra apibrėžta ir Statute. Darbo kodekse taip pat nėra nurodytos išeitinės kompensacijos, kompensacijos sąvokos. Pastarojo teisės akto 216 straipsnyje pažymėta, kad darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbo kodekso 221 straipsnis numato darbuotojams kompensacijas priimant arba perkeliant į kitoje vietoje esantį darbą (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą paties darbuotojo prašymu). Iš išvardintų teisės normų analizės darytina išvada, kad kompensacijos paskirtis atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir įgyvendinant pavestus uždavinius, ir visumoje ne nuo darbdavio valios, o esant darbiniam būtinumui. Į „kompensacijos“ turinį nebūtinai patenka tik padidėjusios išlaidos darbuotojams atliekant darbą kelionėje, lauko sąlygomis. Antai pagal Darbo kodekso 221 straipsnio 1 dalies 4 punktą kompensaciją gali sudaryti ir darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip už kelionėje išbūtą laiką. Vadinasi, „kompensacija“ turėtų būti aiškinama plačiąja prasme ir kompensuoti suprantama kaip atlyginti, atitaisyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kompiuterinis variantas) tai kas buvo prarasta arba tai padaryti bent iš dalies, jeigu tai nepriklauso nuo darbuotojo valinės išraiškos. „Išeitine kompensacija“, kurios sąvoka vartojama Statuto 57 straipsnyje, išmokėtina nutraukiant tarnybos santykius pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taip pat siekiama pareigūnui bent iš dalies kompensuoti tą darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs jei nebūtų susirgęs ir tapęs nebetinkamas tarnauti vidaus tarnyboje. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu keliu įstatymų leidėjas siekia nors iš dalies atlyginti garantijas, kurių netenka pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Atskaičius pajamų mokestį iš išeitinės kompensacijos, ji taptų nepakankamai apčiuopiama. Pats kompensacijos mechanizmas dėl sveikatos būklės nutrūkus tarnybos santykiams neveiksmingas, galimai skatinantis pareigūną stengtis išvengti atleidimo Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu bei taip ribojantis vidaus tarnybos sistemos efektyvumą. Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad į „kompensacijos“ sąvokos turinį vartojamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte patenka ir Statuto 57 straipsnyje vartojama išeitinės kompensacijos sąvoka, todėl nėra pagrindo išvadai dėl pirmosios instancijos teismų netinkamų šių sąvokų interpretavimo. Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, jog pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuotas neteisėtai. Teismas teisingai konstatavo, kad pareigūnas atleistas iš tarnybos ne darbdavio valia ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamos pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, o išeitinę kompensaciją įpareigotas mokėti atsakovas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 673/2008 ).

Šis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto išaiškinimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino šios teisės normos prasmę bei pagrįstai nusprendė, jog atsakovas privalo pareiškėjui išmokėti viso dydžio kompensaciją, neišskaitant iš jos gyventojų pajamų mokesčio.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Šiaulių miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius