- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- II-39-810/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00045-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Pareiškėjas
- E. S.
- Institucija
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. S. (toliau – ir pareiškėja, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) ir jos atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento (toliau – ir Institucija) atstovams J. V. ir Ž. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento (toliau – ir VMVT Alytaus departamentas) direktoriaus R. Č. 2022 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. VMVT-ALYT-ANR_N-8-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22154975282), kuriuo E. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 16 dalį ir nubausta 1075 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. sausio 13 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento direktorius R. Č. priėmė nutarimą Nr. VMVT-ALYT-ANR_N-8-2022 (administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22154975282) (t. 2, b. l. 67-71), kuriuo E. S. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 1075 Eur dydžio baudą už tai, kad ji, 2020 m. liepos 3 d. išveisusi šunį vardu Hugo (mikroschemos Nr. 900182002140520) (toliau - šuo vardu Hugo) bei pastebėjusi, kad šuniui paaugus (t. y., esant 4-5 savaičių amžiaus) jis jaučia nepatogumą dėl netaisyklingai augančių pieninių dantų (iltinių), kurie remiasi į gomurį ir žaloja jį, matydama ir suprasdama, kad jos išveistas šuo vardu Hugo patiria skausmą, nesikreipė į veterinarijos paslaugų teikėją dėl šuniui reikalingos būtinosios veterinarinės pagalbos suteikimo ir savavališkai, mechaniniu būdu (dezinfekuotomis manikiūrinėmis replytėmis) be nuskausminimo ir neturint tam specialiųjų žinių, t. y., ne veterinarijos gydytojo sprendimu, nenustatytu tiksliai laikotarpiu (kai šuniui buvo 4-5 sav. amžiaus, t. y. apytiksliai nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 9 d.) atliko visų keturių pieninių ilčių trumpinimo procedūrą, t. y. nukirpo - patrumpino šuniui iltinius dantis, tokiu būdu pažeidžiant danties struktūrą ir vientisumą, ir bent vieną dantį (704 (304)) pažeidžiant iki nervinių audinių, taip sukeliant gyvūnui nuolatinį skausmą ir pažeidžiant danties gyvybingumą (pažeista danties pulpa, išsivystė infekcinis pulpitas ir gingivitas, dantis pajuodavo, tapo negyvybingas) (veterinarijos gydytojo M. U. 2021-09-22 raštas „Dėl atsakymo į raštą 2021-08-06 Nr. 22S-(22.5.)-836 (Dėl informacijos pateikimo)“ (registracijos data 2021-09-22, registracijos Nr. 22G-7265) ir 2020-07-11 veterinarijos gydytojo M. U. išduotas dokumentas pridėtas prie pareiškėjo paaiškinimo), ir tokie gyvūnų augintinių veisėjos veiksmai atitinka žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte (t. y. veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina) ir 9 punkte (t. y. veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas <...> ilčių pažeidimas <...>, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teisme 2022 m. vasario 10 d. gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atstovo advokato Vaido Paulausko skundas dėl 2022 m. sausio 13 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento direktoriaus R. Č. nutarimo Nr. VMVT-ALYT-ANR_N-8-2022 (administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22154975282), kuriuo prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, turėtų vadovautis tais pačiais principais, kuriais vadovaujasi bylas nagrinėjantys teismai. Kartu su skundu pateikti garso įrašai patvirtina, kad pareiškėjos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti komisija, susidedanti iš inspektoriaus V. V., veterinarijos gydytojos-inspektorės J. N. ir Alytaus maisto veterinarijos tarnybos departamento direktoriaus R. Č., buvo neobjektyvi ir šališka. Garso įraše girdėti, jog, pareiškėjai žodžiu išdėsčius paaiškinimus, tarp VMVT komisijos narių V. V., J. N. ir R. Č. įvyko diskusija. Veterinarijos gydytojai-inspektoriai V. V., J. N. ir R. Č., būdami susipažinę su bylos medžiaga, vertino, kad šuniui skausmas dantų emalės trumpinimu negalėjo būti sukeltas, t. y., jie pareiškėjos veikloje nematė žiauraus, kankinančio elgesio su gyvūnais atvejo, požymių. Garso įraše girdisi, jog jie yra puikiai susipažinę su šuns danties anatomija, todėl tarpusavyje aiškiai sutarė, jog šuniui skausmas pieninių ilčių emalės trumpinimo procedūros metu negalėjo būti sukeltas („neįmanoma“). Veterinarijos specialistai pareiškėjos veiksmuose neįžvelgė administracinio nusižengimo požymių ir nežinojo, kaip ir už ką pareiškėją bausti. Vertinant garso įrašą visumoje, galima spręsti, jog V. V., J. N. ir R. Č. iš R. S., VMVT Teisės skyriaus patarėjos, patyrė spaudimą priimti vienareikšmį sprendimą (nutarimą) – bausti. Garso įraše minima, jog nutarimas bus surašytas Tauragėje, nors administracinis nusižengimas konkrečiai nagrinėjamas VMVT Alytaus departamente. Todėl įvertinus įstatyme numatytus administracinio nusižengimo nagrinėjimo principus (objektyvumą, teisingumą, nešališkumą), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2017/625, kasacinio teismo praktiką bei pateikiamą posėdžio garso įrašą, sprendžiama, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai, taip pat kiti teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą, sąžiningą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.
Skunde taip pat teigiama, kad E. S. yra šunų veislyno MB „R. S. S“ vadovė bei tiesiogiai dirba su veisiamais šunimis, jais rūpinasi. Veislynas skaičiuoja daugiau nei 35 metus, kuomet veisiami rotveilerių veislės šunys. Šiai dienai veislynas MB „R. S. S.“ yra vienas iš patikimiausių, didžiausią praktiką turinčių bei žinomiausių rotveilerių veislės šunų veislynų Lietuvoje. Veislynas pripažintas tarptautiniu mastu: ilgametėje praktikoje pavyko išveisti tarptautinių konkursų, parodų nugalėtojus; veislyno veisiami šuniukai yra pageidaujami įsigyti visame pasaulyje. V. P., veislyno pradininkė, yra baigusi Veterinarijos akademiją. Savo žinias bei praktiką V. P. perdavė savo dukrai E. S. Pareiškėja yra pasaulyje žinoma rotveilerių veislės specialistė - Tarptautinės Kinologų Federacijos (FCI) ir Lietuvos Kinologų Draugijos tarptautinės kategorijos teisėja, Pasaulinės Rotveilerių Draugų organizacijos (IFR) tarybos narė, specializuotų parodų bei Kiorungo teisėja. Kaip rotveilerių veislės specialistė, pareiškėja vertina savo veisiamų šunų vadas, taip pat turi teisę vertinti ir kitų veisėjų šunų vadas, daryti vadų apžiūras bei parašu tvirtinti oficialius dokumentus, kurie nurodo vados problemas, pvz., problemas, susijusias su dantimis. Teisėjaujant tarptautiniuose šunų konkursuose bei parodose, pareiškėja konkrečiai vertina šunų dantis, jų būklę ir sąkandžius. Pastebėtina, jog pareiškėja, norėdama tapti specializuotų parodų bei Kiorungo teisėja, turėjo laikyti šunų anatomijos ir dantų vertinimo egzaminą. Remiantis pareiškėjos kompetencija vertinti rotveilerių šunų veislę bei išskirtinai šių šunų dantis ir sąkandžius, pareiškėja yra kviečiama vesti mokymus/seminarus įvairioms kinologų organizacijoms, sambūriams dantų sąkandžio problemų, jų sprendimo būdų, apatinių ilčių emalės trumpinimo procedūros klausimais. Pareiškėjos, kaip rotveilerio veislės šunų dantų specialistės, straipsniai yra ne kartą spausdinti specializuotuose rotveilerių žurnaluose.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pareiškėja su G. D., gyvenančiu užsienyje, 2019 metų pabaigoje sudarė susitarimą dėl šuns pardavimo. MB „R. S. S“ veislyne 2020 m. liepos 3 d. gimė rotveilerių veislės šuo Hugo, poodinės mikroschemos Nr. 9001820021405020, Lietuvos Kinologų draugijos kilmės liudijimas Nr. LŠVK R 5407/20 (toliau – ir Šuo, šuo Hugo). Šuniui 4-5 savaitėje po gimimo išdygo pieninės iltys (iltiniai dantys). Kadangi pieninės iltys augo netaisyklingai ir pastebėtas „nedakandimas“, Šuniui kandant ilčių aštrios viršūnės rėmėsi į gyvūno gomurį, jį dirgino bei spaudė. Pareiškėja, matydama, kad Šuo patiria diskomfortą, atliko Šuns apatinių pieninių ilčių emalės aštrios viršūnės trumpinimo procedūrą. Vienkartinės procedūros metu buvo patrumpintos šuns apatinio žandikaulio abejų pieninių ilčių (iltinių dantų) viršūnių dalys - apie 1 mm aštrūs emalės galiukai, kurie buvo įsirėmę į gomurį, kėlė Šuniui skausmą kaskart sukandant dantis bei galėjo sukelti uždegimą. Pažymėjo, jog procedūra buvo atlikta išimtinai tik todėl, kad Šuo išvengtų nuolatinio (tęstinio) skausmo jutimo, t. y., kad iltiniai dantys nebesiektų gomurio ir nebekeltų Šuniui diskomforto ir skausmo. Kadangi Šuo buvo auginamas namuose, pastebėjus „nedakandimą“ jis buvo stebimas kasdien dėl galimo viršutinio gomurio žalojimo, kas rotveilerio veislės šunims yra būdinga turint ne tik „nedakandimą“, bet ir gerą sukandimą, kuomet yra netaisyklinga pieninių ilčių pozicija. Norint apsaugoti šunį nuo gomurio uždegimo ir skausmo, būtinas stebėjimas bei į gomurį besiremiančios ilties (iltinio danties)) aštrios emalės viršūnės trumpinimas tiek, kad ji nebesiektų gomurio, nebekeltų Šuniui nepatogumų bei leistų iltims stotis į taisyklingą poziciją. Apatinis žandikaulis pas molosinę veislę (rotveileris viena iš jų) auga labai sparčiai, todėl dviejų savaičių laikotarpyje apatinės pieninės iltys pas Šunį jau buvo taisyklingoje pozicijoje. Atliekant Šuns apatinio žandikaulio pieninių ilčių (iltinių dantų) aštrios emalės viršūnės trumpinimą, Šuo buvo laikomas ant rankų. Šuns laikymas ant rankų reikalingas siekiant išvengti įprasto jauno šuniuko guvaus judėjimo bei susižalojimo.
Pareiškėjos atstovo teigimu, dantų viršūnių trumpinimo metu Šuniui nebuvo taikoma nejautra, kadangi tam nėra būtinybės, nes procedūra yra visiškai neskausminga. Jokie nuskausminamieji ar vietinė nejautra yra nereikalingi. Šuniukas nejaučia jokio diskomforto. Pabrėžiama, jog trumpinama buvo pieninės ilties (iltinio danties) aštri/durianti emalės viršūnė apie 1 mm. Tokią išvadą apie iltinio danties aštrios emalės viršūnės trumpinimo procedūroje šuniui nesukeliamą skausmą pateikė veterinarijos gydytoja J. J., prižiūrėjusi Šunį visą jo buvimo Lietuvoje laiką. Faktą, jog pareiškėja patrumpino tik Šuns apatinio žandikaulio pieninių ilčių emalės aštrias viršūnes, įrodo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuotrauka. Nuotraukoje aiškiai matyti, jog šuns apatinio žandikaulio iltinis dantis yra visas. Nėra tik danties aštrios emalės viršūnės, kuri rėmėsi į šuns gomurį, taip keldama gyvūnui skausmą, diskomfortą. Teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 22 d. susirašinėjimas, kurio metu buvo pateikta 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuotrauka, joje demonstruojamas Šuns nedakandimas bei sveiki viršutinio žandikaulio pieniniai iltiniai dantys. Tai patvirtina, kad Šuniui buvo patrumpintos tik apatinio žandikaulio dviejų pieninių ilčių emalės aštrios viršūnės.
Skunde nurodo, kad pareiškėja Šunį kurjeriui, gabenusiam gyvūną pas G. D., perdavė 2022 m. spalio 22 d. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos bei pirkėjo pasirašyta 2020 m. spalio 22 d. perdavimo sutartis. Kurjerį susirado, užsakė pats G. D.. Šuo G. D. buvo perduotas 2020 m. spalio 23 d. Šuns buvimo Lietuvoje laikotarpiu gyvūno sveikatą, būklę stebėjo veterinarijos gydytoja J. J.. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamentas 2021 m. sausio 28 d. atliko veterinarinių paslaugų teikėjo J. J. patikrinimą. 2021 m. sausio 28 d. veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akte Nr. 22VGPA-1 nurodyta, kad veterinarinių paslaugų teikimas atitinka veterinarijos paslaugų teikėjams nurodytus reikalavimus. 2021 m. sausio 29 d. VMVT atliko veisėjos E. S., registracijos Nr. LT 77-15-001, patikrinimą. 2021 m. sausio 29 d. gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo akte Nr. 22 nurodyta, kad gyvūnų augintinių laikymo ir veisimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus, išskyrus gyvūnų perdavimą kitam savininkui - keletu atvejų perduoti gyvūnai nebuvo perregistruojami naujiems savininkams.
Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju objektyvių, realių duomenų, nurodančių, jog pareiškėja patrupino keturias pienines šuns iltis, nėra. Pareiškėja tiek savo 2021 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimuose, tiek papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog 4-5 savaitėje po Šuns gimimo (t. y. po 2020 m. liepos 3 d.) patrumpino Šuns apatinio žandikaulio pieninių iltinių dantų aštrias emalės viršūnes apie 1 mm, bet ne iltinius dantis. Tai įrodo pateiktos Šuns nuotraukos: 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuotraukoje matosi minimaliai patrumpinta Šuns kairės apatinės pieninės ilties emalės viršūnė (trumpinimo mastas); 2020 m. rugpjūčio 22 d. nuotraukoje matosi Šuns viršutinio žandikaulio pilnos struktūros (nepatrumpintos emalės) pieninė iltis.
Skunde taip pat nurodyta, jog veterinarijos gydytojo M. U. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jo užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės ir negali būti laikomi įrodymais. G. D. 2020 m. spalio 27 d. žinute pareiškėją informavo, jog kliba Šuns kairė pieninė iltis, o dešinės pieninės ilties jau nebėra (iškritusi). Veterinarijos gydytojas M. U. Šunį apžiūrėjo tik 2020 m. lapkričio 7 d. Iš jo surašytos pažymos matyti, kad joje nurodyti apžiūrų metu neegzistuojantys Šuns dantys. Neįmanoma, jog, keičiantis mažo šuns dantims, 2020 m. spalio 27 d. klibanti iltis galėjo išlikti iki 2020 m. lapkričio 7 d. veterinaro apžiūros ir būti įvertinta. Tuo pačiu nuotraukose matoma, jog dešinė pieninė iltis iškritusi. Tokios pačios pozicijos vertinti neegzistuojančius pieninius dantis veterinarijos gydytojas laikėsi ir teikdamas 2021 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinimus. Todėl nėra suprantama, kaip veterinarijos gydytojas galėjo vertinti vizitavimo metu nebuvusius dantis, t. y. pažymėti keturių pieninių dantų mechaninį patrumpinimą, kai vizitacijos metu galėjo būti tik du pieniniai iltiniai dantys. Tokia aplinkybė leidžia abejoti dėl M. U. sąžiningumo bei objektyvumo. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, M. U. parodymai, pažymos negali būti vertinami kaip patikimi duomenys, nes prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, todėl negali būti įrodymais.
Skunde taip pat kritikuojama, kad Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos 2021 m. balandžio 6 d. parengta informacija, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo įvertinta kitų įrodymų kontekste. Nutarime remiamasi atsakymu į klausimą, kuris keliamas dėl iltinių dantų trumpinimo, o ne dėl danties viršutinio sluoksnio (emalės) trumpinimo. Todėl 2021 m. balandžio 6 d. pateiktas atsakymas nėra tikslus bei sąsajus su nagrinėjamu atveju. Nagrinėjamoje situacijos ypatingai svarbus žinojimas, jog praktikoje yra trumpinama pieninio danties viršutinio sluoksnio aštri viršūnė, o ne visas dantis, pažeidžiant visą danties struktūrą iki danties pulpos.
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos 2021 m. balandžio 6 d. atsakyme nurodyta: „ <...> pieninių iltinių dantų patrumpinimo gyvūnų laikytojas atlikti negali, nes ši procedūra yra nehumaniška, sukelia skausmų ir nėra atliekama veterinarinėje praktikoje“. Pateiktas atsakymas vienareikšmiškai prieštarauja logikai bei teisei, nes įstatyme nurodyta, jog tokią procedūrą turi teisę atlikti veterinarijos gydytojai arba kvalifikuoti asmenys (Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-01-12 įsakymo Nr. B1-50 „Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“ 4.3 punktas, 13 punktas). Veterinarijos gydytojos J. J. 2021 m. lapkričio 29 d atsakyme nurodyta, kad jai, kaip veterinarijos specialistui, yra žinoma apie šunų pieninių dantų aštrių viršūnių trumpinimų, tokios procedūros savo praktikoje ji nėra taikiusi, nes nėra susidūrusi, bet žino, kad tokias procedūras taiko šunims, triušiams, jūros kiaulytėms ir paršeliams. Tokia procedūra yra neskausminga, nes trumpinamoje pieninio danties viršūnėje nėra nervo, jokio pavojaus šuniui ar jo sveikatai ši procedūra nesukelia. Jokių nepatogumų šuo nepatiria. Šuns pieninių iltinių dantų aštrių viršūnių trumpinimas neigiamai neveikia šuns gyvenimo kokybės ar sveikatos būklės, kaip tik tokia procedūra užtikrina gyvūno gerovę, nes trumpinama tikslu apsaugoti gyvūną nuo gomurio žalojimo, skausmo ir galimo uždegimo. Veterinarijos gydytojos J. J. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina veterinarijos gydytojo A. Y. 2022 m. sausio 27 d. rašte nurodyta informacija. Tokios procedūros taikymą ilgametėje praktikoje paliudija ir pati pareiškėja, kaip ilgametė šunų veisėja, tarptautinių šunų konkursų, parodų teisėja bei gerbiama ir žinoma rotveilerių veislės specialistė. Tačiau tai skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta.
Skunde nurodyta, kad VMVT, spręsdama dėl skausmo pieninių ilčių emalės trumpinimo procedūros metu sukėlimo Šuniui, vadovavosi veterinarijos gydytojo M. U. 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu, kuriame jis nurodė, jog „remiantis įvairia literatūra ir mokslininkų pasisakymais bei jų straipsniais, tokio pobūdžio procedūros yra skausmingos <...>“. Tačiau „įvairios“ literatūros, mokslinių straipsnių gydytojas nenurodė, todėl tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Pati pareiškėja, kaip turinti žinių apie šunų kūno bei kūno dalių sandarą, anatomiją, pieninių ilčių aštrios emalės trumpinimo procedūrą grindžia šuns iltinio danties anatomija. Byloje pateikta nenuginčytų įrodymų, jog Šuns apatinio žandikaulio pieninės iltys buvo patrumpintos minimaliai - 1 mm, t. y. neprasiskverbiant pro danties emalės audinį, neturintį nervų. Todėl skausmas Šuniui negalėjo būti sukeltas. Tokias fundamentalias anatomines žinias taip pat paliudija ir veterinarijos gydytoja J. J. 2021 m. lapkričio 29 d. atsakyme, jog „Tokia procedūra nėra skausminga, nes trumpinamoje pieninio danties viršūnėje nėra nervo, jokio pavojaus šuniui ar jo sveikatai ši procedūra nesukelia“. Tą patį liudija veterinarijos gydytojas A. Y. 2022 m. sausio 27 d. atsakyme, nurodydamas, jog pieninių ilčių emalio galiuko patrumpinimas (emalio lanko dalies) nėra skausminga procedūra, kadangi emalėje nėra kraujagyslių ir nervų. Tokios pačios išvados, jog pieninių ilčių emalės viršūnės trumpinimas Šuniui negalėjo sukelti skausmo, priėjo ir VMVT tyrimą bei bylą vertinę veterinarijos gydytojas-inspektorius V. V., veterinarijos gydytoja-inspektorė J. N. ir VMVT departamento direktorius R. Č..
Skunde taip pat pažymima, kad G. D., kurio parodymais grindžiamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo, yra nekompetentingas vertinti gyvūno gerovės klausimus, ypatingai susijusius su Šuns sveikata. Jo subjektyvūs samprotavimai privalo būti grindžiami kitais įrodymais. G. D. į VMVT kreipėsi tik po pareiškėjos atsisakymo grąžinti jam dalį pinigų, sumokėtų už Šunį. Todėl susiklosčiusi situacija gali būti vertinama kaip G. D. siekis pakenkti pareiškėjai. Nutarime pažymėti G. D. paaiškinimai, jog vos pasiėmęs Šunį iš vežėjo, jis bandė pažiūrėti, kaip atrodo jo nasrai, tačiau šuo nesileido apžiūrimas, ėmė inkšti, blaškytis, akivaizdžiai matėsi, kad jam skauda. Pareiškėjos atstovo teigimu: 1) Šuo nuo gimimo buvo auginamas veisėjos (pareiškėjos) ir G. D., kaip savo naują šeimininką, pirmą kartą pamatė tuomet, kai Šuo pastarajam buvo pristatytas, todėl natūralu, kad Šuo nenorėjo prisileisti svetimo žmogaus (šuo apskritai labai nenoriai leidžiasi pražiodomas tikslu apžiūrėti dantis, kadangi jam šis veiksmas nėra natūralus); 2) Šuo kurjeriui buvo perduotas 2020 m. spalio 22 d., atgabentas pirkėjui – 2020 m. spalio 23 d., todėl Šuo, kelionės metu būdamas narve, patyrė daug streso ir po kelionės iš karto neprisileido Šuniui svetimo asmens G. D.. Pareiškėjos atstovui nesuprantama, kaip gyvūno išgąstis, pasimetimas, pasikeitus jo aplinkai, gali būti susiejamas su tariamai gyvūno patiriamu skausmu.
Skunde taip pat nurodyta, kad, kaip teigia pats G. D., gydymas šuniui kol kas nėra paskirtas. Jei Šuniui gydymas nėra paskirtas, aišku, jog Šuo neturi jokių ženklių sveikatos sutrikimų. Tokią poziciją pagrindžia ir skundžiamame nutarime cituojamas veterinarijos gydytojas A. H., kuris 2020 m. lapkričio 18 d. konstatavo sąkandžio problemą bei neapčiuopė šuns dešinės sėklidės. Jokių kitų sveikatos sutrikimų (pažeistų dantų, dantenų, burnos ertmės), skausmų gydytojas nepastebėjo.
Rimtų abejonių kelia ir pirkėjo nurodomi Šuns patiriami skausmai, neprisileidimas prie nasrų. VMVT nevertino pareiškėjos teiktos vaizdinės medžiagos, kurioje Šuo matomas intensyviai, guviai žaidžiantis, kramtantis objektus, traukiantis daiktus nasrais bei matomai laimingas. Dėl vaizdinės medžiagos nurodomo laiko realumo galima spręsti atsižvelgiant į šuns sudėjimą (ūgį, išvaizdą). Vaizdinė medžiaga patvirtina, kad šuo pas naująjį savininką G. D. yra judrus, linksmas, ir sveikas. Ši vaizdinė medžiaga taip pat patvirtina, kad ir naujasis savininkas G. D. džiaugiasi judriu, linksmu Šuniu.
Pareiškėja veterinarijos gydytojui A. Y. pateikė Šuns nuotraukas ir paprašė įvertinti gyvūno dantų būklę skirtingais laikotarpiais. Veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į su prašymu pateiktas nuotraukas, pateikė atsakymą, jog nuotraukoje apatinė pieninė iltis balta, be emalio galiuko. Skausmas galėjo būti sukeltas tik tuo atveju, jeigu dantis buvo pažeistas iki pulpos, t. y. patrumpinta pusė danties ar daugiau, tokiu atveju danties nesimatytų nuotraukoje, t. y. jį užstotų apatinė šuniuko lūpa. Pateiktame priede Nr. 2 nėra apatinės dešiniosios ilties (ji jau iškritusi arba pašalinta), matosi išaugę nuolatiniai kandžiai, viršutinė kairioji iltis nudilusi, baltos spalvos. Dantenos ruožavos, blizgios, sveikos. Priede Nr. 2 matosi nedakandimas, išaugę nuolatiniai kandžiai, dantys keičiasi pagal amžių. Kairė apatinė iltis papilkėjusi, nudilusi, su atlūžusiu emalės pakraščiu. Viršutinė kairė pieninė iltis nudilusi, baltos spalvos. Dantenos ružavos, blizgios, sveikos. Dantų kaitos procese dantys gali keisti spalvą dėl to, kad dantis jau miręs. Kai pradeda augti nuolatinis dantis, jis išstumia pieninio danties šaknį, ko pasėkoje pieninis dantis nebegauna maitinimo, keičia spalvą ir iškrenta, o jo vietoje išdygsta nuolatinis dantis. Negyvas, klibantis, pasiruošęs danties kaitai jau nejautrus, todėl neskauda. Toks dantis nėra įnervuotas, kadangi jame nebėra kraujotakos, jis nebegauna maitinimo, pulpa taip pat negyva, t. y. nejautri. Akcentuojama, jok pieninių ilčių emalės viršūnės trumpinimo procedūroje nebuvo kliudomas danties nervas (anatomiškai jo net nėra emalėje), dantys nebuvo žalojami. Todėl bet kokie Šuniui atsiradę dantų gedimai (kurių savo paaiškinime net neidentifikuoja veterinarijos gydytojas A. Y., kurių taip pat nematė veterinarijos gydytoja J. J.) galėjo kilti tik dėl netinkamos gyvūno higienos bei elgesio priežiūros.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas skunde teigia, jog skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėja nesuteikė veterinarinės pagalbos Šuniui, kai gyvūnui tokia pagalba buvo būtina. Pareiškėja, siekdama nutraukti Šuns gomurio dirginimą, žalojimą bei siekdama išvengti gomurio žaizdos susidarymo, uždegimo, patrumpino Šuns į gomurį besiremiančias pieninių iltinių dantų aštrias emalės viršūnes. Pareiškėja Šuniui suteikė būtinąją pagalbą, todėl šiuo atžvilgiu pareiškėjos elgesys negali būti pripažintas žiauriu elgesiu. Taip pat neteisingas skundžiamo nutarimo teiginys, jog pareiškėja pieninio danties emalės trumpinimą atliko siekiant pakeisti Šuns išvaizdą ar fiziologinę funkciją. Byloje nėra duomenų, jog ši procedūra buvo atlikta siekiant pakeisti gyvūno išvaizdą ar funkcines savybes. Atvirkščiai, tyrimo metu buvo patvirtina, jog pieninių ilčių emalės trumpinimu buvo siekiama išvengti Šuns gomurio žalojimo(si), taip neleidžiat Šuniui patirti skausmą. Emalės trumpinimas buvo minimalus, apie 1 mm, todėl sunkiai pastebimas ir niekaip neturintis įtakos gyvūno išvaizdai. Šuns emalės trumpinimas taip pat nelaikomas fiziologinės funkcijos pakeitimu.
Atsiliepimas
VMVT Alytaus departamentas pateiktame atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 124-133) nurodė, jog su skundu Institucija nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas draudžiamas žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmas apibrėžiamas kaip „veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdų ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos“. Iš šios įstatymo nuostatos aišku, kad veterinarinė procedūra gali būti atlikta tik esant išimtinėms sąlygoms, kurių byloje nenustatyta, t. y.: pirma - veterinarinė procedūra gali būti atlikta tik veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos; antra, terminas „veterinarinė procedūra“ suprantama, kaip veterinarijos paslaugų teikėjo teikiama paslauga, kurią, pagal Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. Bl-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“ (toliau - Reikalavimai veterinarijos paslaugų teikėjams) 8 punktą gali teikti „<...> tik privatus veterinarijos gydytojas, turintis galiojančią veterinarijos praktikos licenciją, arba veterinarijos gydytojas, kuriam suteikta teisė teikti veterinarijos paslaugas, vadovaujantis Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti veterinarijos gydytoju ar laikinai arba vienkartinai teikti veterinarijos gydytojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. B1-506 „Dėl Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti veterinarijos gydytoju ar laikinai arba vienkartinai teikti veterinarijos gydytojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 2.3 papunktyje terminas „veterinarijos paslauga“ apibrėžiamas kaip už mokestį arba neatlygintinai gyvūnų laikytojui veterinarijos paslaugų teikėjo teikiama paslauga: konsultacija gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimais, gyvūnų ligų diagnozavimas, gydymas ir profilaktika, gyvūnų laikinas laikymas ir priežiūra gydymo tikslais veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose, gyvūnų gaišimo priežasčių nustatymas ar kita su gyvūnų sveikatinimu susijusi veikla).
VMVT atkreipė dėmesį, kad kai kuriuos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmus detalizuoja ir poįstatyminiai teisės aktai. Šiuo atveju aktualūs Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 „Dėl Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“ (toliau - Reikalavimai), kurių 13 punktas nustato, kad iltinius dantis gali trumpinti privatus veterinarijos gydytojas arba kvalifikuotas asmuo. Reikalavimų 4.3 papunktyje kvalifikuotas asmuo apibrėžiamas kaip „veterinarijos felčeris arba kitas fizinis asmuo, turintis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti veterinarines procedūras“. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 10 punktu VMVT pavesta tvirtinti veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustatyti jų atlikimo tvarką. Teisės aktai detalizuoja paršelių dantų trumpinimo procedūrą. Tačiau nacionalinėje teisėje nėra atskirai reglamentuotas kitų nei kiaulių (paršelių) gyvūnų rūšių dantų trumpinimo klausimai, nes tam nėra poreikio, jų praktikoje nepasitaiko, išskyrus nebent veterinarinėje praktikoje gyvūnų odontologijos srityje. Taigi, šunų ar kitų gyvūnų dantų trumpinimą esant būtinybei gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, kaip dabar nustato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja, nebūdama veterinarijos gydytoja, atliko veterinarinę procedūrą. VMVT palaiko poziciją, kad 1 mm patrumpinus danties viršūnėlę, tai nebūtų skausminga. Tačiau dantis viduje (pulpoje), kur išsidėsčiusios kraujagyslės ir nervinės galūnės, yra jautrus ir labai skausmingas atsiradus bent menkiausiam pažeidimui iki danties gyvuonies. Taigi bent menkiausias danties pažeidimas (skylutė iki gyvuonies) yra skausmingas, keliantis infekciją (uždegimą) ir gadinantis dantį. Net jei danties pažeidimas yra labai arti gyvuonies, papildomas spaudimas į danties paviršių pvz., šuniui kramtant, graužiant ir pan., lengvai gali daug lengviau pažeisti suplonėjusį danties paviršių iki danties gyvuonies (pulpos) ir atverti kanalą iki gyvuonies, sukelti uždegimą, danties gedimą ir pan. Net ir atsižvelgus į tai, kad šuns jaunikliams pieniniai iltiniai dantys natūraliai iškrenta ir keičiasi nuolatiniais dantimis jiems esant apie 4-6 mėn. amžiaus, tokio pieninio danties pažeidimas, kai tokį pažeidimą padaro asmuo, neturintis teisės, ir toks pažeidimas sukelia gyvūnui skausmą - laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais, išskyrus jei tai buvo atlikta veterinarijos gydytojo sprendimu ir veiksmais dėl gyvūno sveikatos. Veiksmai, nesukeliantys gyvūnui skausmo, kančių, nėra laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais. Todėl dėl netinkamai atlikto VMVT Alytaus departamento pareigūnų pirminio administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimo ir nesurinkus visapusiškų įrodymų, VMVT atitinkamai savo 2021 m. gegužės 14 d. atsiliepime į G. D. 2021 m. kovo 31 d. skundą „Dėl 2021-03-05 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto Nr. B6-(1.9)-606 administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-525-314/2021 kitaip aiškino pareiškėjos veiksmus.
Atmestini ir pareiškėjos skundo argumentai apie tariamą jos atitiktį kvalifikaciniams veterinarijos gydytojo reikalavimas. Pareiškėjos skundo 14 pastraipoje nurodyta, kad pareiškėjos motina V. P., veislyno pradininkė, yra baigusi veterinarijos akademiją, savo žinias bei praktiką V. P. perdavė savo dukrai E. S.. Akivaizdu, kad net tariamai teisingi Skunde nurodyti minimi faktai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja neturi teisės užsiimti veterinarine praktika, nėra baigusi veterinarinės medicinos krypties studijų ir nėra privati veterinarijos gydytoja, turinti teisės aktuose nustatytus leidimus užsiimti tokia privačia veterinarijos gydytojos praktika. Atitinkamai ir Lietuvos kinologų draugijos LKD-FCI teisėjos pažymėjimas nėra tapatus veterinarijos gydytojo statusui.
Institucijos nuomone, 1 mm danties patrumpinimas nebūtų pastebimas (matomas) ir taip pat nebūtų reikšmingas sprendžiant problemą, jei išties dėl sąkandžio netaisyklingumo dantis remiasi į gomurį ir jį žaloja, ir techniškai sunkiai atliktinas su tam neskirtais įrankiais t. y. manikiūrinėmis replytėmis. Su skundu pateiktas 2020 m. spalio 27 d. susirašinėjimas, kurio pirmame puslapyje pateikta nuotrauka, joje aiškiai matosi patrumpinta Šuns viršutinio žandikaulio dešinės pusės iltis. Trečioje nuotraukoje (2 psl.) (prierašas „Kairėj sugedus ir kliba“) aiškiai matosi, kad šiek tiek patrumpinta viršutinio žandikaulio kairės pusės iltis, taip pat ženkliai patrumpinta apatinio žandikaulio kairės pusės iltis (nelygiai, su nuolydžiu nuo snukio pradžios link galvos) su patamsėjimu viduryje (iki danties gyvuonies (pulpos)). Todėl pareiškėjos argumentai dėl minimalaus Šuns dantų patrumpinimo nepagrįsti, kaip ir teiginiai, kad pareiškėja patrumpino tik apatinio žandikaulio dvi iltis. Skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad trumpintos visos keturios iltys.
Naujasis Šuns savininkas nėra kompetentingas asmuo vertinti šuns sveikatą ir dantų būklę, todėl logiška, kad pats šeimininkas realiai suvokė, kas šuniui buvo padaryta, tik nuvedęs šunį pas veterinarijos gydytojus Norvegijoje, kurie paaiškino situaciją ir konstatavo, kad Šuns dantys buvo pažeisti mechaniškai, kad tai neleistina praktika, kad atsirado papildomų, nepageidaujamų šalutinių neigiamų padarinių gyvūno sveikatai, kuriuos sukėlė pareiškėja. Šuns dantis realiai apžiūrėjo būtent Norvegijos veterinarijos gydytojas M. U.. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodoma Lietuvos veterinarijos gydytoja J. J. nebuvo susidūrusi su šuns vardu Hugo dantų problemų ir jų sprendimo klausimu.
2021 m. sausio 29 d. Gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo akte Nr. 22 GGP-9 (7 psl.) nurodyta, kad patikrinus veterinarijos paslaugų teikėjos J. J. veiklą jokių chirurginių intervencijų, išskyrus vakcinaciją ir ženklinimą šuniukui Hugo nebuvo atlikta. Šie faktiniai duomenys, kad veterinarijos paslaugas Pareiškėjai teikusi veterinarijos gydytoja savo sprendimu nepaskyrė ir pati neatliko šuns vardu Hugo dantų trumpinimo veterinarinės procedūros ir duomenys sutampa ir su Pareiškėjos Skundo 22 pastraipoje nurodyta informacija, kad minėta veterinarijos paslaugų teikėja privati veterinarijos gydytoja J. J. kuriai nuo 2008 m. sausio 14 d. išduota licencija verstis veterinarine praktika savo 2021 m. lapkričio 29 d. paaiškinime raštu nurodė „5. Man kaip veterinarijos specialistui yra žinoma apie šunų pieninių dantų aštrių viršūnių trumpinimą, tokios procedūros savo praktikoje nesu taikius, nes nesu susidūrusi“. Tai patvirtina, kad veterinarinė procedūra nebuvo atlikta veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, nes veterinarijos gydytoja nebuvo susidūrusi su šuns vardu Hugo dantų problemos klausimu, apie jį net nežinojo ir tuo klausimu Pareiškėjos nei konsultavo, nei apžiūrėjo prieš kelionę, nei atliko kitus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepime teigiama, kad Institucija vadovavosi Norvegijoje dirbančio veterinarijos gydytojo M. U. 2020 m. lapkričio 17 d. išduotame dokumente apie šuns Hugo sveikatą ir 2021 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta informacija ir duomenimis, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos specialistų 2021 m. balandžio 6 d. parengta informacija.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas draudžiamas žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmas apibrėžiamas, kaip „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“. VMVT nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja suprato, jog gyvūnui reikalinga veterinarinė pagalba, bet užuot užtikrinusi būtinąją veterinarinę pagalbą, ėmėsi savo nuožiūra tariamai „gydyti“ šunį vardu Hugo. Pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis sukėlė neigiamų padarinių šuns sveikatai, dėl ko Šuo jautė skausmą dėl iki danties gyvuonies pažeisto bent vieno danties.
Skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja atliko Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą draudžiamą žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmą - veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, ir už tai jai kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 19 d., metu (t. 4, b. l. 69-74) pareiškėja E. S. ir jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. E. S. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms skunde dėl skundžiamo nutarimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 19 d., metu Institucijos atstovai nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, atstovai nurodė aplinkybės, iš esmės analogiškas nurodytoms atsiliepime dėl skundo.
Nukentėjusysis G. D. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 1 d., metu (t. 4, b. l. 116-125) parodė, kad lapkričio mėnesį jis kreipėsi į veterinarijos gydytoją M. U. dėl šuns dantų būklės vertinimo. Kai kurie dantukai buvo sugedę, nukentėjusiajam atrodė, kad taip neturėtų būti. Sugedusius dantis pastebėjo 2020 m. spalio mėn. Iš karto į veterinarijos gydytoją nesikreipė, nes dėl Covid buvo privaloma izoliacija. Pasiėmęs šuniuką pastebėjo, kad apatinės pieninės iltys buvo sugedusios, viršutinės buvo pakirptos. Tuo metu jis nesuprato, kad dantukai buvo pakirpti, šiuo metu jis tai žino, nes pati E. S. pripažino, kad kirpo iltinius dantis. Pastebėjęs, kad šuniuko apatinės pieninės iltys papilkėjusios, į veterinarijos gydytoją M. U. kreipėsi po maždaug dviejų savaičių. M. U. surašė medicininę pažymą ir paaiškino, kad pažeistas apatinio kairės pusės iltinio danties nervas ir yra uždegimas. Dešinės pusės pieninė apatinė iltis tuo metu dar buvo, ar buvo pažeistas šio danties nervas, neprisimena. Dešinės pusės apatinis iltinis dantukas jau buvo „nusibrūžinęs“, jo mažai buvo likę. Abiejų pusių apatiniai pieniniai iltiniai dantys buvo papilkėję, galimai ružavos spalvos. M. U. paaiškino, kad dantys papilkėję dėl mechaninio pakirpimo. M. U. nurodė, jog pakirptos 4 pieninės iltys. Tą kartą buvo suduoti šuniukui vaistai, šuniukas nukreiptas pas kitą veterinarijos gydytoją būklės įvertinimui. Pas M. U. pirmą kartą lankėsi 2020 m. lapkričio 7 d., pas kitą veterinarijos gydytoją A. H. – lapkričio 11 d. G. D. teigimu, 2020 m. lapkričio 11 d. apsilankymo pas veterinarijos gydytoją metu galimai pieninės iltys jau buvo iškritusios. Pas pastarąjį veterinarijos gydytoją šuniuką vedė apžiūrai dėl sąkandžio. Aplinkybės, jog dėl pieninių ilčių patrumpinimo šuo patyrė skausmą, jog jų patrumpinimas sąlygojo kitas šuns sveikatos problemas, niekas nenustatė ir šiuo klausimu jokių dokumentų nėra. Šunį jis pasiėmė 2020 m. spalio 22 d. Švedijoje. Tuo metu, kai pasiėmė šunį, šuo po kelionės buvo stresuotas, grįžęs namo norėjo pažiūrėti sąkandį, iš pradžių šuo nesidavė apžiūrimas. Vakare apžiūrėjęs šunį pastebėjo, kad iltys papilkėję. Šuo sunkiai leidosi apžiūrimas, neleido lįsti į nasrus. Kitokio keisto šuniuko elgesio nuo 2020 m. spalio 23 d. iki lapkričio 7 d. nepastebėjo. Tuo metu šuniukas ėdė kietą maistą, problemų nebuvo. Šuniukas tuo metu žaidė visokiais žaislais. Ar tuo laikotarpiu šuniukas jautė skausmą, nežino. Kodėl veterinaras M. U. nurodė, jog į jį nukentėjusysis kreipėsi dėl pirminės šuns apžiūros, nežino. Prieš šuniuką įvežant į Norvegiją veterinaras jo nepatikrino. 2020 m. lapkričio 7 d. buvo visos iltys, viena dešinės pusės buvo visiškai nudilusi. Per tas dvi savaites iki vizito pas gydytoją M. U. tas nudilęs dantukas dar labiau nudilo, kiti dantukai taip pat dilo. Nežino, kodėl M. U. pažymoje nurodė, kad nėra dešinės pieninės ilties karūnėlės, bet nėra nurodyta, kad jis nudilęs iki šaknies. Spalio 27 d. siuntė E. S. foto nuotraukas, kad apatinė pieninė iltis iškritusi, ar ji tikrai buvo iškritusi, neprisimena.
Liudytojas M. U. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 1 d., metu (t. 4, b. l. 116-125) parodė, kad jis yra veterinarijos gydytojas, dirba Norvegijoje. G. D. ir liudytoją sieja tik gydytojo ir kliento santykiai. E. S. nepažįsta. Pirmą kartą G. D. į M. U. kreipėsi 2020 m. lapkričio 7 d. Atvažiavo su šuniuku tikslu atlikti šuniuko patikrą ir užregistruoti šuniuką Norvegijos duomenų bazėje. Apžiūros metu jam kilo įtarimas, kad šuniuko pieniniai iltiniai dantys buvo mechaniškai pažeisti, buvo sukeltas uždegimas. Matėsi sąkandžio blogas išsivystymas. Matėsi, kad iltiniai dantukai rėmėsi į viršutinio žandikaulio tam tikras vietas, kuriose taip pat kėlė uždegimą. M. U. pasižymėjo, kad visi iltiniai dantys buvo pažeisti mechaniškai, nebuvo dantų karūnėlių, 304 dantuko kanalo ertmė matosi atvira ir uždegiminė, buvo nustatytas gingyvitas. Gydymo netaikė jokio, pasiūlė kreiptis į kitą kliniką, suleido nuskausminamųjų vaistų. 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros metu visi šuniuko iltiniai dantukai dar buvo savo vietose. Dėl iki apžiūros 2020 m. lapkričio 7 d. galimai iškritusio vieno iltinio danties paaiškinti negali. Tokio amžiaus šuniukams ėdant, žaidžiant su pagaliuku, žaislais, dantys dyla. Keturi pieniniai iltiniai dantys šuniukui buvo patrumpinti mechaniškai, ne nudilę, nes jie visi buvo gražiai lygiai sutrumpinti. Natūraliai dantys dyla ne taip tolygiai. Vienas 304 dantis (kairės pusės apatiniame žandikaulyje) buvo miręs, su uždegimu, jo kanalas buvo pažeistas. Tai sukėlė per daug pažeistas kanalas. Mano, jog tai sukėlė žmogaus įsikišimas. Danties kanalo atsivėrimo bendros priežastys gali būti: šuniukas, uždarytas narve, gali graužti virbus, tokiu būdu pažeisti dantis, gali graužti kaulus, tokiu būdu pažeisti dantukus, mėtant kamuoliukus, pagalius pažeidžiamos dantų karūnėlės, žmogaus įsikišimas gali pažeisti dantų karūnėles. Šiuo konkrečiu atveju iltinių dantų trumpinimo priežastis galimai buvo tai, kad jie žalojo gomurį. Jei šiuo atveju pieniniai iltiniai dantys nebūtų patrumpinti, viršutiniame gomuryje būtų atsiradusios žaizdos. Pieninių iltinių dantų emalės, viršūnėlių pakirpimas yra skausminga procedūra. Remiantis literatūros duomenimis, iš pulpos nervas smulkiais kanalais patenka į emalį, todėl įsinervuoja visas dantis. Trumpinant ar kerpant dantį be nuskausminimo, narkozės, gyvūnui sukeliamas skausmas. Sąvokos „iltiniai dantys“ ir „iltys“ – tai yra tas pats. Paršelių ir naminių gyvūnų dantų struktūra yra labai panaši. Šunų pieninių iltinių dantų ir nuolatinių iltinių dantų sudėtis, inervacija nesiskiria. Pieninėje iltyje pagrindiniai sluoksniai yra emalis, dentinas ir cementas, danties pulpoje randasi nervai. Koks yra atstumas nuo šuniuko pulpos viršutinės dalies iki danties viršūnės, nežino. Danties emalyje yra išsišakojusių nervų. Natūraliai dylant pieniniams šuns dantims šuo skausmo nejaučia, nervų galūnėlės dyla tolygiai. Jei šią procedūrą būtų atlikęs veterinarijos gydytojas su nuskausminimu, jokio pažeidimo nebūtų buvę. Liudytojo specializacija – bendrosios praktikos veterinarijos gydytojas, praktikuoja privačioje veterinarijos klinikoje Norvegijoje. Šunų odontologija užsiima tiek, kiek tai susiję su dantų valymu ir šalinimu. Yra atskira šunų odontologijos šaka. G. D. apžiūrai atvedė šunį Hugo. Iki danties pulpos buvo patrumpintas 304 dantis. Matydamas tik vieną 304 dantį, nekalbant apie kitus iltinius dantis, teigti, kad jis buvo patrumpintas iki pulpos, o ne nudilo, negali. Nežino, kokio amžiaus šuniui buvo patrumpinti dantys. 2021 m. vasario 18 d. G. D. dar kartą buvo atvedęs šunį Hugo. 3-4 savaičių šuniui nukirpus dantį iki pulpos, gaunasi uždegimas, atveriamas kanalas, pasirodo kraujas, pasikeičia danties spalva. M. U. paskambinus gydytojai J. J., ji nurodė, kad atlikdama apžiūras šuns dantų neapžiūrinėjo. Augant nuolatiniams iltiniams dantims pastarieji išstumia pieninius dantis. Šunų odontologijos kursuose M. U. nėra dalyvavęs. Per kiek laiko iškrenta klibantis pieninis dantis, nežino, būna įvairiai. Kaip galėjo atsitikti, kad 2020 m. spalio 27 d. G. D. siuntė E. S. nuotrauką su iškritusiu šuns dešinės pusės apatiniu iltiniu dantimi, kai tuo tarpu apžiūrą iltinių dantų M. U. atliko 2020 m. lapkričio 7 d., paaiškinti negali. Visų šuns apžiūros aplinkybių paaiškinti negali, nes neprisimena. Atvestam apžiūrai šuniui skaudėjo dantenas ir tą dantį. Mirusį dantį skauda. Šuniui suleido nuskausminamuosius vaistus, nurodė kuo greičiau kreiptis į specialistą. Patvirtina, kad tikrai apžiūrėjo šunį Hugo. Dėl 2020 m. lapkričio 7 d. pažymoje nurodytų 205 ir 105 dantų, kurie, kaip nurodė E. S., gali išdygti nuo 5 iki 9 mėnesio (šių dantų pateiktose fotonuotraukose nėra), paaiškino, kad padaryta klaida, vietoje nurodyto 105 turėjo būti 106, vietoje nurodyto 205 turėjo būti 206. Dėl pažymoje nurodyto, jog šuns apatinės iltys yra prieš apatines iltis, kai tuo tarpu pateiktose fotonuotraukose matyti, kad apatinės pieninės iltys yra už apatinių ilčių, prieš kandžius, atsakyti negali. Į klausimą, ar šuniui patrumpinus pieninę iltį nepažeidžiant pulpos, yra galimybė per trijų mėnesių laikotarpį dančiui nudilti tiek, kad būtų pažeista pulpa, atsakė, kad ne, nes dantis yra jautrus, o šuo stengiasi jį apsaugoti. Į klausimą, ar tuomet, patrumpinus šuns pieninius iltinius dantis apatiniame žandikaulyje, šuo negalėtų dėl skausmo ėsti, žaisti kamuoliukais ir pagaliukais, neatsakė.
Liudytoja J. J. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 1 d., metu (t. 4, b. l. 116-125) parodė, kad šuo vardu Hugo buvo atvestas tris kartus. Pirma procedūra buvo pirmas ir antras skiepas, čipo įvedimas. Atliko bendrą apžiūrą, įvertino šuniuko būklę. Antrą kartą atliko bendrą apžiūrą ir atliko bendrą skiepą. Prieš išvykstant buvo atlikta bendra apžiūra, nukirminimas, dokumentų, kad gali keliauti, išdavimas. Ji dirba Druskininkuose, privačioje veterinarijos klinikoje veterinarijos gydytoja. E. S. yra klientė. Pažymoje duomenis nurodė teisingai. Atlikdama bendro pobūdžio apžiūrą, įvertina šuniuko elgesį, pamaigo, apžiūri gleivines, dantenas. Akivaizdžių pakitimų, susijusių su dantimis, nepastebėjo. Dantų mažam šuniukui neapžiūrėjo, nes jie maži, greitai pasikeičia. Jei būtų pajutusi blogą kvapą, apžiūrėtų detaliau. Jei šuniuko elgesys atvežus skiepui būtų kėlęs įtarimų, būtų apžiūrėjusi detaliau, matavusi temperatūrą. Bendrą apžiūrą atliko prieš antrą skiepą, taip pat prieš kelionę. Gyvūnų odontologijoje ji nesispecializuoja. Atsakymus, jog trumpinamojoje pieninio danties dalyje nėra nervo, kad šuns sveikatai jokio pavojaus tokia procedūra nekelia, kad tai yra neskausminga procedūra, pateikė remdamasi anatominėmis žiniomis, taip pat kolegų suteiktomis žiniomis, nes kolegos tokias procedūras atlieka. Patrumpinant danties viršūnėlę, ten nervų nėra. Pieninių iltinių dantų šuniukams trumpinimo tikslas – kad nežalotų dantenų, gomurio. Koks yra iltinių dantų ir ilčių skirtumas – laikini (pieniniai) ir pastovūs dantys. Mano, jog ilčių trumpinimo procedūra yra sudėtingesnė. Apžiūrėdama šunį Hugo, pažeisto pieninio iltinio danties nepastebėjo. Jei šuniui skaudėtų pieninę iltį, jis nežais žaisliuku, nenešios pagaliukų, nebus linksmas, savininkas tai pastebėtų. Patrumpinus dantį iki pulpos, aplinkui būtų paraudimai. Šuo Hugo apžiūros metu buvo sveikas, jam duota skaniukų, jis elgėsi įprastai. Pieninės iltys dyla, nes šuo į burną ima akmenis, pagalius, žaislus ir pan. Prieš skiepus ir kelionę šuniuką identifikuoja. Dygstant naujiems dantims, pieniniai neiškritę dantys gali pakeisti spalvą, klibėti. Mirusį, spalvą pakeitusį dantį nebeskauda, jis miršta prieš kritimą, nes nervų ir kraujotakos nėra. Teoriškai pieninė iltis gali nudilti iki pulpos, bet praktiškai – dažniausiai nespėja, nes iškrenta. Vizualiai nustatyti, ar šuniukui dantys buvo pakirpti, ar natūraliai nudilo, galima, jei po nukirpimo praėjo 1-2 dienos, nes lieka aštrūs danties galiukai, jei apžiūra vykdoma vėliau – neįmanoma. Po trijų mėnesių nustatyti neįmanoma. Esant dantenų uždegimui šuniuko ji neskiepytų. Šiuo atveju iš išorės apžiūrint dantenas apžiūrų metu dantenų uždegimo nematė.
Liudytoja B. K. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 1 d., metu (t. 4, b. l. 116-125) parodė, kad ji pasirašė 2021 m. balandžio 4 d. raštą, adresuotą Gyvūnų gerovės centrui (t. 3, b. l. 84-86). Pateikti paaiškinimą dėl rašte nurodytos informacijos ji negali, nes į užduotus klausimus atsakymus ruošė klinikos chirurgai-odontologai. Atsakymus galėtų pakomentuoti D. K..
Liudytojas V. V. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 10 d., metu (t. 4, b. l. 142-146) parodė, kad jis dirba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento Druskininkų skyriuje vyriausiuoju veterinarijos gydytoju-inspektoriumi. Jo išsilavinimas yra veterinarijos gydytojas, jis baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją. Jam buvo pavesta atlikti tyrimą šioje administracinio nusižengimo byloje, jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. E. S. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta, kad ji šuniukui patrumpino iltinius dantis. Iltiniai dantys yra nepastovūs – pieniniai (laikini), o iltys formuojasi jau po iltinių dantų iškritimo. Tie dantys turėjo būti laikui bėgant keičiami. Jeigu patrumpinimą būtų atlikęs specialistas, tai tikrai problemų nebūtų kilę, bet E. S. tai atliko neturėdama kompetencijos, turėdama tik teorines žinias. Yra skirtingi dalykai kur žmogus turi kompetenciją ir dirba tą darbą pastoviai ir kur žmogus tik teoriškai žino kaip tai atrodo ir turi būti atliekama. E. S. teigė, kad jos tikslas šuniukui trumpinti iltinius dantis buvo, nes jie rėmėsi į gomurį ir mechaniškai jį žalojo. Asmeniškai niekas iš veterinarijos tarnybos to šunio nėra fiziškai matę, jo apžiūrėję. Kiek S. patrumpino nebuvo vertinama, nes nebuvo vertinimo objekto. Buvo remiamasi privataus gydytojo M. U. atsiųsta medžiaga. Pieninių iltinių dantų patrumpinimas, jeigu tai buvo minimaliai trumpinama, tai išvaizdos pakitimui įtakos mažiausiai turėjo. Šuniukas galėjo jausti laikiną diskomfortą, jeigu buvo pažeisti gilesni danties sluoksniai, tai jam galėjo sukelti skausmą. Tikriausiai trumpinant dantis veisėjos atžvilgiu to siekiama nebuvo. Vienam dančiui buvo išsivystęs pulpitas. Jo priežastis galėjo būti ir danties trumpinimas. Pulpitas dar galėjo atsirasti dėl to, kad atėjo laikas danties keitimui, dėl to jis gali keisti spalvą, gali juoduoti, gali pradėti judėti, gali išpulti savaime. Prielaidos gali būti įvairios. Kad dėl E. S. trumpinimo išsivystė pulpitas, tokia prielaida buvo padaryta, nes ji nepateikė jokio dokumento įrodančio jos kvalifikaciją. Jam jokių klausimų dėl M. U. atsiųstos medžiagos nekilo. E. S. trumpindama iltinius dantis galėjo sukelti šuniui skausmą. Kiek jam žinoma pieninių iltinių dantų galiukų trumpinimas praktikoje kai tai atlieka specialistai atliekama taikant nejautrą. Jam tokia informacija žinoma iš literatūros, nes dantis yra gyvas daiktas. Jam tokia informacija žinoma iš literatūros, nes dantis yra gyvas daiktas. Jeigu buvo pažeisti gilesni audiniai (emalė, dentinas, gali siekti pulpą, nervinį audinį), o taip galėjo būti sukeltas skausmas. Atstumas nuo emalės viršūnės iki pulpos priklauso nuo to pačio danties, nuo amžiaus gyvūno, bet tas skirtumas yra labai minimalus. Jeigu buvo patrumpinta minimaliai 1 mm, tai jokio skausmo negalėjo sukelti. Trumpinimo procedūras gali atlikti veterinarijos felčeris arba kitas fizinis asmuo turintis pakankamai praktinių žinių ir teorinių įgūdžių. Šiame įsakyme šuniukai nėra minima, bet tai yra bendros nuostatos. Pastovūs dantys šuniui gali išdygti po 6-8 mėnesių. M. U. aprašinėjo dantis po keturių mėnesių. Šiuo atveju šuniui iltiniai dantys buvo patrumpinti 4-5 savaitę. Tai kad parašinėjant pažymoje nebuvo šuns identifikacinio numerio įtarimų jam nesukėlė. Danties emalėje nervo nėra. Emalinis trumpinimas pagal veterinarines procedūras nėra reglamentuotas.
Liudytoja J. N. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 20 d., metu (t. 4, b. l. 257-162) parodė, kad ji šioje administracinio nusižengimo byloje jokių veiksmų neatliko. Pagal išsilavinimą ji yra veterinarijos gydytoja. Žodiniame bylos nagrinėjime ji dalyvavo, nes yra Alytaus departamento inspektorė, kuri kuruoja gyvūnų gerovės sritį, todėl jai paskambino direktorius R. Č. ir liepė užeiti. Byla nagrinėjama buvo direktoriaus kabinete. Sprendimo priėmime ji nedalyvavo. Ji nebuvo gerai susipažinusi su administracinio nusižengimo byla. Trumpinant iltinių pieninių dantų emalės galiukus gal skausmas ir nebuvo sukeltas, bet kažkokių pasekmių šis trumpinimas ir galėjo turėti. Liudytojos nuomone dantukų trumpinimą turi daryti veterinarijos gydytojas. Jeigu S. būtų pateikusi kokį pažymėjimą, gal būtų pakeitę situacijos vertinimą, bet sprendimą čia priėmė direktorius. Gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra kalbama apie ilčių pašalinimą. Pieninių dantų emalės trumpinimą gali atlikti kvalifikuotas asmuo. Kvalifikacijos pažymėjimai šiai procedūrai atlikti organizuojami kursai. Kodėl yra reglamentuota direktoriaus įsakymu patvirtinta tik paršelių ilčių trumpinimas atsakyti negali. Šuns pieninio danties emalėje nervo nėra. Kada gali išdygti pastovūs dantys pas šuniuką nežino. Gyvūnai identifikuojami pagal mikročipą.
Liudytojas R. Č. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 20 d., metu (t. 4, b. l. 257-162) parodė, kad jis pagal išsilavinimą yra veterinarijos gydytojas. Jis pats gydytojo praktika jis užsiminėjo nuo 1981 iki 1986 m., teko dirbti ir su šunims. Administracinio nusižengimo bylos tyrimą buvo pavesta atlikti V. V.. E. S. iš pradžių administraciniu nurodymu buvo susimokėti 75 Eur. Ji per nurodytą terminą baudos nesumokėjo, todėl buvo nagrinėjama departamente ir pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį jai buvo skirta 1 075 Eur bauda. Žodiniame bylos nagrinėjime dalyvavo jis, V. V., J. N., pirmame posėdyje patarėjas J. V. ir E. S.. E. S. patrumpino iltinius dantis, todėl E. S. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Kadangi nei jis nei jo žmonės šuniuko nematė, buvo remiamasi Norvegijos gydytojo M. U. atsiųsta medžiaga. Ilčių trumpinimas tai yra veterinarinė procedūra atliekama pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas. Tai gali atlikti veterinarijos gydytojas, felčeris arba žmogus turintis pakankamą kompetenciją. Tai reglamentuota 2007 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. 2150 „Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“. Šio įsakymo 13 punkte numatyta, kad iltinius dantis gali trumpinti privatus veterinarijos gydytojas arba kvalifikuotas asmuo, trumpinti iltis – tik privatus veterinarijos gydytojas. 4.3. papunktyje kvalifikuotas asmuo – teorinių žinių bei praktinių įgūdžių atlikti kai kurias veterinarines procedūras bei kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą turintis fizinis asmuo arba veterinarijos felčeris. Jie vadovavosi šiuo teisės aktu ir padarė išvadą, kad šis teisės aktas taikomas ir šunims. Jeigu šuniukui išaugo iltiniai dantys ir rėmėsi į gomurį, reikėjo kreiptis į veterinarą. Ši procedūrą suteikta nebuvo. Jeigu dantis būtų patrumpinęs kvalifikuotas asmuo tai būtų veterinarinė procedūra. Jeigu šuniukui dantys rėmėsi į gomurį, reikėjo vykti pas privatų veterinarijos gydytoją, kuris būtų apžiūrėjęs ir priėmęs sprendimą ar reikia trumpinti ir kiek reikia, ar reikia taikyti nejautrą ir pan. Patrumpindama iltinius dantis E. S. skausmo nepašalino, kadangi buvo pažeista danties pulpa, išsivystė gingivitas ir pulpitas ir šuva jautė skausmą. Iltiniai dantys 4-6 mėn., amžiuje yra pakeičiami pastoviais. Patrumpinti pačias viršūnėles iltinių dantų tikrai nėra sudėtinga veterinarinė procedūra, todėl veterinarijos felčeris arba kompetentingas asmuo praėjęs tam tikrus kursus gali tai daryti. Kadangi pačias viršūnėles tinkamai patrumpinus nebus skausminga, bet reikia trumpinant žinoti kiek galima trumpinti ir ne per daug nutrumpinti. Jo supratimu šiuo atveju buvo per daug patrumpintos iltys. Pulpos atsivėrimą gali sukelti tik dantų trumpinimas. Kramtant kokį pagaliuką gali dantis įskilti, bet ne viršutinių ilčių. Gingivitas galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, bet tokių duomenų nebuvo. Pieninės iltys ir iltys Gerovės įstatyme yra tas pats. Iltiniai dantys 4-6 mėn., amžiuje yra pakeičiami pastoviais. Kramtant kokį pagaliuką gali dantis įskilti, bet ne viršutinių ilčių. Išvada, kad patrumpinti buvo keturi dantys rėmėsi M. U. atsiųsta pažyma. Kad gydytoje M. U. pažymoje yra nurodytas tas pats šuo įtarimų nekilų. Kodėl M. U. aprašinėjamos dantų pozicijos neatitinka nuotraukose, negali atsakyti. Šuns pieniniuose dantyse nervų nėra.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 20 d., metu (t. 4, b. l. 257-162) parodė, kad jo išsilavinimas yra ne universitetinis, jis yra įgijęs veterinarijos gydytojo chirurgo specialybę. Jis dirba Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikoje veterinarijos gydytoju. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos 2021 m. balandžio 6 d. raštą ruošė D. K.. Pieninių ilčių trumpinimo procedūra atliekama retai, dažniausiai atliekamas dantų rovimas, pieninių ilčių trumpinimą gali atlikti veterinarijos gydytojas, kadangi šiai procedūrai reikalinga bendroji nejautra. Jis pats dirba smulkiųjų gyvūnų sektoriuje, kas vyksta stambiųjų gyvūnų sektoriuje, nežino, todėl į klausimą dėl iltinių dantų ir ilčių trumpinimo paršeliams ir kuiliams atsakyti negali. Nuskausminimo procedūrą gali atlikti tik veterinarijos gydytojas. Pieninių iltinių dantų emalio trumpinimas yra skausminga procedūra, nes pieninių dantų kanale (pulpos kanalas) yra nervai, kapiliarai. Jei trumpinant nebuvo pažeista pulpa, bet patrumpintas tik pieninio danties emalis, greičiausiai tokia procedūra nėra skausminga. Praktikuoja 7 metus, atlieka ir odontologijos chirurgijos procedūras. Odontologo kvalifikacijos neturi, bet odontologijoje dirba. Smulkiųjų gyvūnų sekcijoje pieninių dantų trumpinimas nėra atliekamas, dažniausiai atliekamas rovimas. Keičiantis šuniukų dantims iš pieninių į pastoviuosius gingivitas yra natūralus procesas. Dėl atsakyme nurodyto 5 punkto paaiškino, kad tai taikoma veisliniams gyvūnams. Didelių veislių šunims tikimybė, kad pieninė iltis, jos viršūnę patrumpinus, gali nudilti iki pulpos, yra, tačiau dažniausiai tai neįvyksta dėl per trumpo laiko tarpo, nes iškrenta. Graužiant narvą dantis gali trūkti, skilti, atskilti.
Liudytojas J. Š. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 20 d., metu (t. 4, b. l. 257-162) parodė, kad jis yra veterinarijos mokslų daktaras, veterinarijos gydytojas, Vilniaus kolegijos veterinarijos katedros docentas. 2021 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymus į klausimus (t. 4, b. l. 137). Pateikė atsakymą į 5 klausimą dėl pieninių ilčių trumpinimo, jį tvirtina. Pieninių ilčių emalio trumpinimą gali atlikti ir spręsti veterinarijos gydytojas, tai liudytojo nuomonė. Rekomendacijų, kas gali trumpinti šunims pienines iltis, nėra matęs. Yra skaitęs dėl paršelių. Mano, kad pieninio iltinio danties emalio trumpinimas nėra skausminga procedūra, jei nėra nulaužiamas dantis, nepažeidžiamas kanalas. Jam teko daug kartų atlikti tokias procedūras, nejautros netaikė, paskutinius penkis metus tokių procedūrų netaiko. Jei taikyti bendrą nuskausminimą, tai tokius dantis galima ir išrauti. Jis virš 10 metų tęsia darbą stomatologijos srityje (2011 metais baigė kursus), specializuojasi radiologijos srityje. Kiti veterinarijos gydytojai taiko dantų trumpinimo procedūrą. Tokiu atveju, kai šuo jaučia skausmą, jis keistai valgo, negali paimti maisto. Dantų trumpinimas atliekamas žirklių pagalba. Keičiantis dantims, gali išsivystyti gingivitas, uždegimas. Mirusio ir klibančio danties neskauda, nes pirmiausiai tirpsta šaknis. Mirusio, klibančio, pajuodusio danties pulpa negali būti įnervuota. Pieninių dantų emalės procedūra nėra įrašyta į veterinarinių procedūrų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Taikant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, asmens veikoje privaloma nustatyti inkriminuojamo nusižengimo sudėtį, kuriai būtini keturi požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė; jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o kartu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Taip pat akcentuotina, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinant ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (ANK 567 straipsnio 3 dalis).
E. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad ji, 2020 m. liepos 3 d. išveisusi šunį vardu Hugo (mikroschemos Nr. 900182002140520) bei pastebėjusi, kad šuniui paaugus (t. y., esant 4-5 savaičių amžiaus) jis jaučia nepatogumą dėl netaisyklingai augančių pieninių dantų (iltinių), kurie remiasi į gomurį ir žaloja jį, matydama ir suprasdama, kad jos išveistas šuo vardu Hugo patiria skausmą, nesikreipė į veterinarijos paslaugų teikėją dėl šuniui reikalingos būtinosios veterinarinės pagalbos suteikimo ir savavališkai, mechaniniu būdu (dezinfekuotomis manikiūrinėmis replytėmis) be nuskausminimo ir neturint tam specialiųjų žinių, t. y., ne veterinarijos gydytojo sprendimu, nenustatytu tiksliai laikotarpiu (kai šuniui buvo 4-5 sav. amžiaus, t. y. apytiksliai nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 9 d.) atliko visų keturių pieninių ilčių trumpinimo procedūrą, t. y. nukirpo - patrumpino šuniui iltinius dantis, tokiu būdu pažeidžiant danties struktūrą ir vientisumą, ir bent vieną dantį (704 (304)) pažeidžiant iki nervinių audinių, taip sukeliant gyvūnui nuolatinį skausmą ir pažeidžiant danties gyvybingumą (pažeista danties pulpa, išsivystė infekcinis pulpitas ir gingivitas, dantis pajuodavo, tapo negyvybingas) (veterinarijos gydytojo M. U. 2021-09-22 raštas „Dėl atsakymo į raštą 2021-08-06 Nr. 22S-(22.5.)-836 (Dėl informacijos pateikimo)“ (registracijos data 2021-09-22, registracijos Nr. 22G-7265) ir 2020-07-11 veterinarijos gydytojo M. U. išduotas dokumentas pridėtas prie pareiškėjo paaiškinimo), ir tokie gyvūnų augintinių veisėjos veiksmai atitinka žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte (t. y. veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina) ir 9 punkte (t. y. veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas <...> ilčių pažeidimas <...>, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą).
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau - asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Gyvūnų gerovė - optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia (Įstatymo 6 straipsnis).
ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Pagal šį įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikomi tokie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos (9 punktas).
Kaltinimas E. S. padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiamas tuo, kad skundžiamame nutarime nurodyti gyvūnų veisėjos E. S. veiksmai atitinka žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte (t. y. veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina) ir 9 punkte (t. y. veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas <...> ilčių pažeidimas <...>, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. rašytiniuose paaiškinimuose (t. 3, b. l. 53-57), skunde (t. 1, b. l. 1-18) ir teismo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad pareiškėja su G. D. 2019 metų pabaigoje sudarė susitarimą dėl šuns pardavimo. MB „R. S. S.“ veislyne 2020 m. liepos 3 d. gimė rotveilerių veislės šuo Hugo, poodinės mikroschemos Nr. 9001820021405020, Lietuvos Kinologų draugijos kilmės liudijimas Nr. LŠVK R 5407/20.
E. S. teigimu, 4-5 savaitėje po gimimo Šuniui išdygo pieninės iltys (iltiniai dantys). Kadangi pieninės iltys augo netaisyklingai ir buvo pastebėtas „nedakandimas“, ilčių aštrios viršūnės rėmėsi į gyvūno gomurį, jį dirgino bei spaudė. Pareiškėja, matydama, kad Šuo patiria diskomfortą, atliko Šuns apatinių pieninių ilčių emalės aštrios viršūnės trumpinimo procedūrą. Vienkartinės procedūros metu buvo patrumpintos šuns apatinio žandikaulio abejų pieninių ilčių (iltinių dantų) viršūnių dalys - apie 1 mm aštrūs emalės galiukai, kurie buvo įsirėmę į gomurį ir kėlė Šuniui skausmą kaskart sukandant dantis bei galėjo sukelti uždegimą. Pareiškėja pažymėjo, kad procedūra buvo atlikta išimtinai tik todėl, kad Šuo išvengtų nuolatinio (tęstinio) skausmo, t. y., kad iltiniai dantys nesiektų gomurio ir nekeltų Šuniui diskomforto ir skausmo. Atliekant Šuns apatinio žandikaulio pieninių ilčių (iltinių dantų) aštrios emalės viršūnės trumpinimą Šuo buvo laikomas ant rankų. Šuns laikymas ant rankų reikalingas siekiant išvengti įprasto jauno šuniuko guvaus judėjimo bei susižalojimo. E. S. paaiškino, kad dantų viršūnių trumpinimo metu Šuniui nebuvo taikoma nejautra, kadangi tam nėra būtinybės, nes procedūra yra neskausminga. Jokie nuskausminamieji ar vietinė nejautra yra nereikalingi. Šuniukas nejaučia jokio diskomforto. Pabrėžė, jog buvo trumpinama pieninės ilties (iltinio danties) aštri/durianti emalės viršūnė (apie 1 mm). Nuskausminamieji nereikalingi, nes trumpinamoje danties emalės viršūnėje nėra nervo t. y., nėra atveriamas ar liečiamas nervas, sekantis danties sluoksnis irgi neturi nervo, todėl šuniukas nejaučia skausmo.
Minėta, jog pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nebuvo gauta duomenų ir kaltinimas E. S. padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nebuvo grindžiamas tuo, kad ji šuniui Hugo atliko kokias nors veterinarines procedūras (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), siekiant pakeisti šuns Hugo išvaizdą ar jo fiziologines funkcijas. Minėta, jog, E. S. teigimu, ji apatinių pieninių ilčių emalės viršūnės patrumpinimu (maždaug 1 mm) siekė, kad Šuo išvengtų nuolatinio (tęstinio) skausmo, t. y., kad iltiniai dantys nesiektų gomurio ir nekeltų Šuniui diskomforto ir skausmo. Šios aplinkybės, jog apatinių pieninių ilčių aštrių galiukų patrumpinimu E. S. siekė, kad nebūtų žalojamas šuns Hugo gomurys, neginčijo nukentėjusysis G. D., liudytojais apklausti Institucijos pareigūnai, o taip pat ir veterinarijos gydytojas M. U.. Tokie E. S. veiksmai, atliekant apatinių pieninių ilčių emalės patrumpinimą (apie 1 mm), siekiant, kad nebūtų žalojamas šuns Hugo gomurys, kad šuo nejaustų diskomforto it skausmo, negali būti kvalifikuojami kaip veiksmai, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įvardijant juos kaip veterinarines procedūras, siekiant pakeisti šuns Hugo išvaizdą ar jo fiziologines funkcijas, ir kvalifikuojant žiauriu elgesiu su gyvūnu, jo kankinimu. Vien dėl šios priežasties E. S. veiksmų, atliekant apatinių pieninių ilčių emalės patrumpinimą, siekiant, kad nebūtų žalojamas šuns Hugo gomurys, kad šuo nejaustų diskomforto it skausmo, vertinimas kaip atitinkančių Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, yra negalimas. Darytina išvada, jog šioje byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog E. S. atliko Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus veiksmus, nes, kaip minėta, būtina nustatyti ir įrodyti, jog veterinarinės procedūros, nurodytos šiame punkte, buvo atliktos, siekiant pakeisti gyvūno išvaizdą ar gyvūno fiziologines funkcijas.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. B1-50 „Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) detalizuoti iltinių dantų ir ilčių trumpinimo reikalavimai atitinkamai paršeliams ir kuiliams. Šio Įsakymo 10 punkte numatyta, kad iltinius dantis galima trumpinti tik iki septynių dienų amžiaus paršeliams. Pagal Įsakymo 11 punktą, paršeliams iltiniai dantys trumpinami juos vienodai nutrinant arba nukerpant taip, kad jų paviršius liktų lygus. Iltis galima trumpinti tik kuiliams, jei jie kelia grėsmę sau ar kitiems gyvūnams (Įsakymo 11 punktas). Šio Įsakymo 13 punktas numato, jog iltinius dantis gali trumpinti privatus veterinarijos gydytojas arba kvalifikuotas asmuo, iltis gali trumpinti veterinarijos gydytojas. Kvalifikuotu asmeniu laikomas veterinarijos felčeris arba kitas fizinis asmuo, turintis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti veterinarines procedūras (Įsakymo 4.3 punktas). Matyti, jog šio įsakymo nuostatose yra išskiriamos sąvokos „iltiniai dantys (kai kalbama apie paršelius) ir iltys (kai kalbama apie kuilius). Dauguma šioje byloje apklaustų veterinarijos gydytojų patvirtino, kad, kai kalbama apie šuns iltinius dantis, turima galvoje pieniniai iltiniai dantys, o kalbant apie iltis, turima galvoje nuolatiniai iltiniai dantys. Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte tarp draudžiamų atlikti veterinarinių procedūrų, kuriomis siekiama pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, ir kurios laikomos atitinkančiomis žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimą veiksmus, nėra nurodytas iltinių dantų pažeidimas ar pašalinimas, šioje Įsakymo nuostatoje kalbama apie ilčių pažeidimą ar pašalinimą, o tai yra skirtingos sąvokos – iltimis yra įvardijami nuolatiniai iltiniai dantys. Administraciniame kaltinime E. S. taip pat nurodoma, kad ji patrumpino iltinius dantis (pieninius iltinius dantis), bet ne iltis.
Minimas Įsakymas priimtas vadovaujantis Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (toliau – ir Konvescija). Konvencijos 10 straipsnio dalyje numatyta, kad chirurginės operacijos, siekiant pakeisti namuose laikomo gyvūno išvaizdą arba kitais su gydymu nesusijusiais tikslais yra draudžiamos, būtent: uodegų kirpimas; ausų trumpinimas; balso stygų pašalinimas; nagų ir ilčių pašalinimas. Pagal Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos 10 straipsnį, trumpinti pieninių iltinių dantų emalę nėra draudžiama. Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos atlikti iltinių dantų (pieninių ilčių) trumpinimo procedūrą taip pat nedraudžia.
Atskirai pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nutarime, kvalifikuojant E. S. veiksmus pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, nurodyta, kad ji mechaniniu būdu (dezinfekuotomis manikiūrinėmis replytėmis) be nuskausminimo ir neturint tam specialiųjų žinių, t. y., ne veterinarijos gydytojo sprendimu, nenustatytu tiksliai laikotarpiu (kai šuniui buvo 4-5 sav. amžiaus, t. y. apytiksliai nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 9 d.) atliko visų keturių pieninių ilčių trumpinimo procedūrą, t. y. nukirpo - patrumpino šuniui iltinius dantis, tokiu būdu pažeidžiant danties struktūrą ir vientisumą, ir bent vieną dantį (704 (304)) pažeidžiant iki nervinių audinių, taip sukeliant gyvūnui nuolatinį skausmą ir pažeidžiant danties gyvybingumą (pažeista danties pulpa, išsivystė infekcinis pulpitas ir gingivitas, dantis pajuodavo, tapo negyvybingas).
Teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir jų visumą, daro išvadą, jog administraciniame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad E. S. šuniui Hugo, be kita ko, atliko ir viršutinio žandikaulio pieninių ilčių trumpinimo procedūrą (t. y. nukirpo – patrumpino), nebuvo įrodyta. E. S. viso proceso metu šią aplinkybę neigė, nurodė, jog šuniui Hugo ji patrumpino apatinio žandikaulio pieninių iltinių dantų emalę (apie 1 mm), tačiau viršutinių pieninių ilčių ji netrumpino. Byloje pateikti vieninteliai įrodymai – Norvegijoje praktikuojančio veterinarijos gydytojo M. U. pažyma ir atsakymai į Institucijos klausimus (t. 2, b. l. 50, 51-52), kuriuose teigiama, kad šuns Hugo (identifikacinis numeris nenurodytas) apžiūros 2020 m. lapkričio 7 d. metu jis nustatė, kad 104, 204, 304 ir 404 dantys pažeisti mechaniškai, karūnėlių viršūnių nėra. Teismo posėdžio metu M. U. uždavus klausimą, kodėl jis sprendžia, kad visi pieniniai iltiniai dantys buvo pažeisti mechaniškai, ne nudilę, jis atsakė, jog taip mano dėl to, kad jie visi buvo gražiai lygiai sutrumpinti. Natūraliai dantys dyla ne taip tolygiai. Tačiau vėliau teismo posėdžio metu M. U. nurodė, jog jis nesispecializuoja šunų odontologijos srityje, specialių mokymų šunų odontologijos klausimais nėra išklausęs, parodymus užduodamais klausimais teikia vadovaudamasis literatūra. Todėl teismas M. U. 2020 m. lapkričio 7 d. pažymoje, atsakyme į Institucijos užduotus klausimus (t. 2, b. l. 51-52) nurodytus duomenis, taip pat teismo posėdžio metu duotus parodymus, susijusius su šuns Hugo pieninių iltinių dantų trumpinimu, vertina kaip nepatikimus, nes M. U. nėra šunų odontologijos specialistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. lapkričio 7 d. pažymoje nėra nurodytas šuns identifikacinis numeris, todėl nėra galimybės identifikuoti veterinarijos gydytojo M. U. apžiūrėtą šunį.
Skunde taip pat nurodyta ir teismas su tuo sutinka, kad veterinarijos gydytojo M. U. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jo užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės ir negali būti laikomi įrodymais. G. D. 2020 m. spalio 27 d. žinute pareiškėją informavo, jog kliba Šuns kairė pieninė iltis, o dešinės pieninės ilties jau nebėra (iškritusi) (t. 1, b. l. 67-68). Veterinarijos gydytojas M. U. Šunį apžiūėjo tik 2020 m. lapkričio 7 d. Iš jo surašytos pažymos matyti, kad joje nurodytas apžiūros metu neegzistavęs iškritęs Šuns pieninis iltinis dantis. Nuotraukose matoma, jog dešinė pieninė iltis iškritusi. Tokios pačios pozicijos vertinti neegzistuojantį pieninį dantį veterinarijos gydytojas laikėsi ir teikdamas 2021 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinimus. Todėl nėra suprantama, kaip veterinarijos gydytojas galėjo vertinti vizitavimo metu nebuvusį dantį, t. y. pažymėti keturių pieninių dantų mechaninį patrumpinimą, kai vizitacijos metu galėjo būti daugiausia trys pieniniai iltiniai dantys. Tokia aplinkybė leidžia abejoti dėl M. U. sąžiningumo bei objektyvumo. Remiantis kasacinio teismo praktika, M. U. parodymai, pažymos negali būti vertinami kaip patikimi duomenys, nes prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, todėl negali būti įrodymais.
Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, jog faktą, kad pareiškėja patrumpino tik Šuns apatinio žandikaulio pieninių ilčių emalės aštrias viršūnes, įrodo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuotrauka. Nuotraukoje aiškiai matyti, jog šuns apatinio žandikaulio iltinis dantis yra visas. Nėra tik danties aštrios emalės viršūnės, kuri rėmėsi į šuns gomurį, taip keldama gyvūnui skausmą, diskomfortą. Teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 22 d. susirašinėjimas (t. 1, b. l. 38-46), kurio metu buvo pateikta 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuotrauka, joje demonstruojamas Šuns nedakandimas bei sveiki viršutinio žandikaulio pieniniai iltiniai dantys. Tai patvirtina, kad Šuniui buvo patrumpintos tik apatinio žandikaulio dviejų pieninių ilčių emalės aštrios viršūnės.
Konvencijos 10 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta, kad operacijas, kurioms nereikia nuskausminimo, gali atlikti asmuo, kuriam tokia teisė suteikta valstybės teisės aktų. Kaip minėta, Įsakymo 13 punktas atlikti iltinių dantų trumpinimo procedūrą paršeliams suteikia teisę asmeniui, turinčiam teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti tokią veterinarinę procedūrą. Šunų iltinių dantų trumpinimo procedūrų atlikimo tvarka teisės aktuose nereglamentuota, tačiau, teismas, įvertinęs liudytojo J. Š., kuris specializuojasi šunų odontologijoje, yra baigęs šios srities mokymus ir yra atlikęs tokias procedūras, parodymus, jog šuns pieninių iltinių dantų trumpinimas atliekamas be nuskausminimo, daro išvadą, jog tokią procedūrą galėjo atlikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių turintis asmuo. Nagrinėjamu atveju E. S. paaiškinimas, rašytiniai įrodymai ((t. 2, b. l. 78-79, t. 3, b. l. 52-63, t. 4, b. l. 33-35, 44-45, 48-49) neabejotinai patvirtina, kad E. S. turi užtektinai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti šuniukams pieninių iltinių dantų trumpinimo procedūras.
Skundžiamame nutarime, kvalifikuojant E. S. veiksmus pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, nurodyta, kad ji, 2020 m. liepos 3 d. išveisusi šunį vardu Hugo (mikroschemos Nr. 900182002140520) bei pastebėjusi, kad šuniui paaugus (t. y., esant 4-5 savaičių amžiaus) jis jaučia nepatogumą dėl netaisyklingai augančių pieninių dantų (iltinių), kurie remiasi į gomurį ir žaloja jį, matydama ir suprasdama, kad jos išveistas šuo vardu Hugo patiria skausmą, nesikreipė į veterinarijos paslaugų teikėją dėl šuniui reikalingos būtinosios veterinarinės pagalbos suteikimo ir savavališkai, mechaniniu būdu (dezinfekuotomis manikiūrinėmis replytėmis) be nuskausminimo ir neturint tam specialiųjų žinių, t. y., ne veterinarijos gydytojo sprendimu, nenustatytu tiksliai laikotarpiu (kai šuniui buvo 4-5 sav. amžiaus, t. y. apytiksliai nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 9 d.) atliko visų keturių pieninių ilčių trumpinimo procedūrą, t. y. nukirpo - patrumpino šuniui iltinius dantis, tokiu būdu pažeidžiant danties struktūrą ir vientisumą, ir bent vieną dantį (704 (304)) pažeidžiant iki nervinių audinių, taip sukeliant gyvūnui nuolatinį skausmą ir pažeidžiant danties gyvybingumą (pažeista danties pulpa, išsivystė infekcinis pulpitas ir gingivitas, dantis pajuodavo, tapo negyvybingas).
Minėta, jog teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad E. S., kuri turi užtektinai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti šuniukams pieninių iltinių dantų trumpinimo procedūras, pastebėjusi, kad šuniui Hugo paaugus (t. y., esant 4-5 savaičių amžiaus) jis jaučia nepatogumą dėl netaisyklingai augančių pieninių dantų (iltinių), kurie remiasi į gomurį ir žaloja jį, matydama ir suprasdama, kad jos išveistas šuo vardu Hugo patiria skausmą, mechaniniu būdu (dezinfekuotomis manikiūrinėmis replytėmis) atlikdama apatinio žandikaulio pieninių ilčių trumpinimo procedūrą, t. y. nukirpo - patrumpino šuniui iltinius dantis. Teismas konstatavo, kad tokią procedūrą gali atlikti ne tik veterinarijos gydytojas, bet ir kvalifikuotas asmuo, turintis užtektinai teorinių ir praktinių įgūdžių. Taigi, E. S., atlikdama apatinio žandikaulio pieninių ilčių trumpinimo procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir šie jos veiksmai negali būti vertinami žiauriu elgesiu su gyvūnu, jo kankinimu. Atlikus šią procedūrą pačiai E. S. bei pašalinus Šuns gomurio žalojimo priežastį, jokio poreikio kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėją dėl šuniui reikalingos būtinosios veterinarinės pagalbos suteikimo nebuvo, nes tokia pagalba šuniui Hugo nebebuvo reikalinga. Taigi, E. S. veiksmai, šiuo konkrečiu atveju nesikreipiant į veterinarijos paslaugų teikėją, negali būti vertinami kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatas, žiauriu elgesiu su gyvūnu, gyvūno kankinimu taip pat laikomi kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
E. S. inkriminuotame administraciniame kaltinime nuorodos į Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punktą nėra, tačiau skundžiamame nutarime nurodyta, kad E. S. šuniui Hugo atliko visų keturių pieninių ilčių trumpinimo procedūrą, t. y. nukirpo - patrumpino šuniui iltinius dantis, tokiu būdu pažeidžiant danties struktūrą ir vientisumą, ir bent vieną dantį (704 (304)) pažeidžiant iki nervinių audinių, taip sukeliant gyvūnui nuolatinį skausmą ir pažeidžiant danties gyvybingumą (pažeista danties pulpa, išsivystė infekcinis pulpitas ir gingivitas, dantis pajuodavo, tapo negyvybingas).
Tačiau byloje nebuvo gauta patikimų ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atlikdamas šuniui Hugo danties (704 (304)) trumpinimo procedūrą, pažeidė dantį iki nervinių audinių, taip sukėlė gyvūnui nuolatinį skausmą ir pažeidė danties gyvybingumą (pažeista danties pulpa, išsivystė infekcinis pulpitas ir gingivitas, dantis pajuodavo, tapo negyvybingas). Šią aplinkybę kategoriškai viso proceso metu neigė E. S., šios aplinkybės nepatvirtino šunį Hugo buvimo Lietuvoje laikotarpiu tris kartus apžiūrėjusi gydytoja J. J.. Nors veterinarijos gydytojas M. U. 2020 m. lapkričio 7 d. pažymoje ir vėlesniuose atsakymuose į Institucijos klausimus nurodė, jog visi keturi šuns Hugo pieniniai iltiniai dantys buvo patrumpinti mechaniškai, vienas (304) dantis patrumpintas iki pulpos, tačiau teismo posėdžio metu duodamas parodymus jis nurodė, jog tai tik jo daroma prielaida, atsižvelgiant į tai, kad visi dantys buvo patrumpinti lygiai, kas nelabai tikėtina natūralaus nusidėvėjimo atveju. Kiti byloje apklausti veterinarijos gydytojai, o taip pat ir M. U., teismo posėdžio metu parodė, kad šuniui ėdant, žaidžiant su kamuoliuku, pagaliuku, graužiant kaulus, narvo virbus (šuo buvo gabenamas iš Lietuvos į Norvegiją), galimas iltinių dantų pažeidimas iki pulpos (dantys dyla, gali nuskilti). Darytina išvada, kad per tris mėnesius nuo apatinio žandikaulio pieninių ilčių emalės aštrių galiukų, kaip nurodo E. S., patrumpinimo šuniui Hugo iki jo pirmos apžiūros 2020 m. lapkričio 7 d. pas gydytoją M. U., šuns Hugo dantys natūraliai dilo, neatmetama ir 304 danties nuskilimo iki pulpos galimybė. Taigi, įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog E. S. 304 dantį šuniui Hugo patrumpino iki pulpos, taip sukeldama jam nuolatinį skausmą ir pažeisdama jo gyvybingumą, byloje nėra. Į bylą kartu su skundu pateikti vaizdo įrašai, daryti E. S. šuniui Hugo būnant Lietuvoje, o taip pat daryti nukentėjusiojo G. D. (įkelti Liteko sistemoje bylos kortelėje), taip pat patvirtina, kad fiksuotu laikotarpiu Šuo buvo guvus, linksmas, žaismingas, tikėtina jokio skausmo nejautė.
Minėta, jog M. U. pažyma ir pateikti atsakymai į Institucijos klausimus, jo parodymai teismo posėdyje teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šiuose dokumentuose nurodytų duomenų neatitikimo šios bylos duomenims, todėl teismas šiais įrodymais nesivadovauja.
Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat daro išvadą, jog nuskausminimo procedūra atliekant Šuns pieninių ilčių trumpinimo procedūrą šiuo konkrečiu atveju nebuvo tikslinga, nes pieninio iltinio šuns danties emalyje nervų nėra. Šią aplinkybę nurodė šunų odontologas veterinarijos gydytojas J. Š..
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų ir kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pastebėtina, kad iš esmės vieninteliai byloje esantys įrodymai – veterinarijos gydytojo M. U. pažyma ir atsakymai į Institucijos klausimus, kuriais iš esmės rėmėsi, interpretuojant savaip, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
Taip pat pažymėtina, jog ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs procese dalyvavusių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija neužtikrino nešališko administracinio nusižengimo tyrimo (tai patvirtina kartu su skundu pateikti Liteko sistemoje bylos kortelėje esantys žodinio nagrinėjimo garso įrašai), įrodymus vertino ypač formaliai, juos interpretavo netiksliai, papildomai jokių pagrįstų įrodymų nesurinko, tokiu būdu priėmė nepagrįstą nutarimą, kuriuo pripažino E. S. kalta dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Nagrinėjamu atveju nenustačius E. S. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo bylos teisena E. S. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl atstovavimo išlaidų
ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija 2022 m. balandžio 12 d. Nr. XIV-1011 įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020). Svarstant proceso išlaidų priteisimą iš valstybės, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant atstovo sugaištą laiką, teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir panašiai.
E. S. atstovas advokatas V. Paulauskas prašo priteisti E. S. 5 408,70 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Advokatas šioje byloje parengė skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose (2022 m. kovo 29 d., 2022 m. balandžio 18 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. birželio 10 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d.), kurių bendra trukmė 14 valandų 40 minučių. Įvertinus bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos pobūdį, skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai apmokėti buvo būtina ir yra pagrįsta, todėl advokato V. Paulausko prašymas dėl šių išlaidų priteisimo E. S. tenkinamas visiškai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, asmens patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikomos bendrosios Konstitucijos nuostatos ir pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija ir kokia tvarka privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021). Naujesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-788/2022, 2AT-14-489/2022, 2AT-41-976/2022). Šiuo atveju institucija, kuri priėmė naikinamą nutarimą dėl E. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamentas, todėl 5 408,70 Eur išlaidos priteistinos iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais,
nutaria:
E. S. atstovo advokato Vaido Paulausko skundą tenkinti.
Panaikinti 2022 m. sausio 13 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento direktoriaus R. Č. nutarimą Nr. VMVT-ALYT-ANR_N-8-2022 (administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22154975282), kuriuo E. S. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį skirta administracinė nuobauda – 1075 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną E. S. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti E. S. iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento 5 408,70 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuonis eurus 70 ct) atstovavimo išlaidų.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.